Socialinių mokslų studijos Lietuvoje išlieka populiarios tarp stojančiųjų. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, socialinių mokslų studijų sritis išlieka populiariausia stojančiųjų prašymuose. Apklausus daugiau nei 6 tūkst. bakalauro bei magistrantūros studijų studentų universitetuose ir kolegijose paaiškėjo, kad studijų programą jie dažniausiai rinkosi pagal tai, ar būsimoji specialybė yra susijusi su mėgstamais mokamaisiais dalykais mokykloje bei laisvalaikio pomėgiais.
Vis dėlto, tokius apklausų rezultatus reikėtų vertinti atsargiai, kadangi tyrimo metu paaiškėjo, jog materialiniai motyvai studentams taip pat yra gana svarbūs. Paprašyti įvardinti studijavimo sąlygas, kurios jiems yra ypač svarbios renkantis studijų programą, tiek universitetų, tiek kolegijų studentai dažniausiai nurodė galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje bei perspektyvas gauti darbą, pabaigus studijas. Kaip vieną iš pagrindinių motyvų bakalauro studijų studentai nurodė galimybę studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje bei tai, kad, jų manymu, studijuojant Lietuvoje reikėtų mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms.
Vertinant studijų kokybę, studentams užduotų klausimų rezultatai atskleidė, jog Lietuvos studentai studijų kokybe tiek bendrai, tiek pagal atskirus kriterijus, yra patenkinti. Esantys visiškai patenkinti bei greičiau patenkinti studijų kokybe nurodė 64 proc. bakalauro ir 66 proc.
Socialinis darbas
„Šis atotrūkis kelia dvejopą hipotezę. Viena vertus, studijų metu galbūt studentai tikrai nėra tinkamai paruošiami darbo rinkai. Kita vertus, galbūt darbdavių lūkesčiai visuomet buvo ir bus gerokai aukštesni, nei galėtų juos patenkinti ką tik studijas baigęs absolventas.
Socialinio darbo studijos
Socialinio darbo studijos skatina ieškoti ir išbandyti save įvairiose šio plataus profesinio lauko srityse. Studijavau daug įdomių, įvairialypių, tarpdisciplininių dalykų. Dalis dėstytojų dirbo arba turėjo praktinio socialinio darbo patirties, kuri pagyvino ir įžemino auditorines diskusijas, leido lengviau surasti teorinių žinių ir praktinės veiklos jungtis. Šios studijos man labiausiai patiko dėl to, kad suteikė daug galimybių praktikai.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Dėstytojai nuo pat studijų pradžių skatino savanoriauti, domėtis socialinio darbo praktine veikla, kvietė į paskaitas praktikus, kūrė alternatyvius kursus, jungė teorines paskaitas su galimybe įgyti asmeninės patirties. Socialinio darbo studijos ir praktika visuomet labai traukė - nuo pat pirmųjų studijų mėnesių pradėjau dirbti SOS vaikų kaime. Ten, sutikęs kraupius įvykius patyrusius vaikus, dar kartą įsitikinau savo pasirinkto kelio svarba.
Socialinio darbo studijų programą sudaro šios dalys:
- Bendrieji koleginių studijų dalykai - 16 kr.
- Studijų krypties dalykai - 134 kr., kuriuos sudaro:
- studijų dalykai - 95 kr.
- profesinės veiklos praktikos - 30 kr.
- baigiamasis darbas - 9 kr.
- Pasirenkami dalykai: gilesnės tos pačios krypties studijų dalykai - 21 kr.
Studento laisvai pasirenkamiems dalykams skiriama 9 kreditai. Socialinio darbo studijų programoje yra pateikti šie laisvai pasirenkami dalykai: krizės ir jų valdymas, stresas ir savireguliacija, etiketo pagrindai.
Studijų programa yra orientuota ne tik į profesinių kompetencijų ugdymą, bet ir į platų bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą, paremtą į studentą orientuotu mokymu ir inovatyvių bei kūrybingų žinių pateikimu ir gebėjimų ugdymu. Studentai įgyja gebėjimus analizuoti, kritiškai vertinti, kūrybiškai rasti problemų sprendimus.
Kiekvienas pageidaujantis socialinio darbo studijų programos studentas gali studijuoti užsienyje: Suomijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Belgijoje ir kitose šalyse, su kurių aukštosiomis mokyklomis yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys. Visi pageidaujantys studentai turi galimybę atlikti praktikas užsienyje.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Studentams sudaromos sąlygos dalyvauti savanoriškoje veikloje pagal pasirinktą interesų sritį, studentas gali įsitraukti į studentų savivaldos struktūras, kurios organizuoja įvarius renginius ir studentiškas šventes, sprendžia studentas kylančias problemas. Studijų metu yra skatinamas studentų kūrybiškumas, todėl studentai gali atsiskleisti naudodami įvarius kūrybinių metodus. Tai skatina ir gilesnį savęs pažinimą.
Absolventai studijas gali toliau tęsti aukštojo mokslo antroje pakopoje (magistrantūroje) Lietuvoje ir užsienyje, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Socialinio darbo bakalauro studijos
Socialinio darbo bakalauro studijų programos paskirtis - parengti išsilavinusius, imlius naujovėms, gebančius kritiškai mąstyti generalistinio socialinio darbo profesionalus sparčiai besikeičiančiai nacionalinei ir tarptautinei darbo rinkos erdvei. Studijų metu studentai parengiami darbui su skirtingomis klientų grupėmis siekiant identifikuoti jų psichosocialinius poreikius ir galimybes, planuoti, organizuoti ir koordinuoti socialinės pagalbos procesus, vertinti žmonių socialinio funkcionavimo ir visuomenėje vykstančius pokyčius, siekti socialinio teisingumo ir žmogaus teisių užtikrinimo. Baigus programą suteikiamas universitetinio socialinio darbo bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Socialinio darbo magistro studijos
Socialinio darbo magistro studijų programos paskirtis - parengti aukštos kvalifikacijos socialinį darbuotoją, gebantį inovatyviai ir etiškai veikti įvairiose socialinio darbo profesinėse ir akademinėse srityse, reikalaujančiose tarptautinių tyrimų įrodymais grįstų teorijų ir inovatyvių socialinio darbo praktikos metodų bei intervencijų išmanymo ir vertinimo įvairiuose profesiniuose kontekstuose, socialinio darbo tyrimų inicijavimo bei įgyvendinimo, inovatyvių socialinių programų, paslaugų kūrimo bei socialinės politikos įtakos siekiant socialinio teisingumo ir žmogaus teisių užtikrinimo.
Tarptautiškumas yra vienas iš socialinio darbo magistrantūros programų ypatumų. Šį ypatumą lėmė socialinio darbo studijų ištakos bei vėliau sekęs bendradarbiavimas su JAV, Kanados ir Vakarų Europos universitetais. Katedros dėstytojai magistrantūros programoje dėstomus studijų dalykus visiškai ar iš dalies kūrė bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio universitetų.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Nuo 2008 metų du magistrantūros studijų dalykai „Sociokultūrinių problemų tarpkultūrinis kontekstas“ ir „Veiklos tyrimas siekiant socialinio teisingumo globaliame kontekste“ įtraukti į privalomų studijų dalykų sąrašą. Šiuo metu kassavaitinių videokonferencijų būdu studijų dalyką „Globalus socialinis darbas: reflektyvi praktika siekiant teisingumo ir taikos“ dėsto SDK docentė dr. Violeta Ivanauskienė ir studijų dalyką „Veiklos tyrimas siekiant socialinio teisingumo globaliame kontekste“ dėsto profesorius dr. Jonas Ruškus, kartu su Lojolos universiteto Čikagoje profesore Katherine Tyson McCrea.
Studijų proceso ypatumai
Įtraukiančios paskaitos, seminarai, diskusijos, darbas grupėse, praktinės užduotys, literatūros analizė, atvejo analizė, projektų rengimas, savarankiškų darbų rengimas ir pristatymas, reflektyvus mąstymas. Taikomi inovatyvūs į studentą orientuoti mokymo ir mokymosi metodai.
Studentams kuriama aplinka, kurioje sudaroma galimybė vykdyti studijų programą, atlikti veiklos refleksiją, skatinti kūrybiškumą ir inovatyvumą. Studijų rezultatų vertinimas yra studijų proceso dalis. Dalyko studijų rezultatų vertinimas nuosekliai atliekamas per visą semestrą ir atsiskaitymų (egzaminų) sesijos metu. Taikomas kaupiamasis vertinimas.
Kaupiamojo vertinimo sudedamosiomis dalimis vertinami tam tikri studijų dalykų programoje numatyti studijų rezultatai. Galutinį pažymį sudaro dalyko programoje nustatytos kaupiamojo vertinimo sudedamosios dalys: tarpiniai atsiskaitymai, praktinių užduočių atlikimas, savarankiškų darbų atlikimas, baigiamoji refleksija egzaminas. Šių kaupiamojo vertinimo sudedamųjų dalių procentinė išraiška nustatoma studijų dalyko apraše.
Studento žinios ir gebėjimai atsiskaitymų (egzaminų) sesijos metu vertinami tik tada, kai jis per semestrą įvykdo studijų dalyko apraše numatytus vertinimo reikalavimus ir užduotis.
Praktika socialinio darbo studijose
Vytauto Didžiojo universitete socialinio darbo praktika yra organizuojama nuo 1992 metų. Pradžioje praktikos programa kaip sudedamoji studijų dalis pradėta vykdyti magistrantūros studijose, kurios buvo organizuojamos tuo metu veikiančiame Socialinės rūpybos profesinių studijų centre.
Vėliau, pradėjus vykdyti socialinio darbo bakalauro studijas, socialinio darbo praktika tapo neatskiriama ir šios studijų programos dalimi. Pagrindinių studijų praktikos programos organizavimas bei įgyvendinimas buvo paremtas sukaupta patirtimi ne vienerius metus realizuojant mokomąją praktiką magistrantūros studijose.
Šiuo metu mokomoji socialinio darbo praktika yra svarbi studijų programos dalis, nes jos metu studentai turi galimybę paskaitų metų įgytas teorines žinias išbandyti ir tikslingai taikyti praktinėje veikloje.
Vytauto Didžiojo universiteto socialinio darbo programų studentai savo mokomąją socialinio darbo praktiką atlieka įvairiose Kauno miesto bei kitų savivaldybių socialines paslaugas teikiančiose nevyriausybinėse organizacijose (NVO) ir viešojo sektoriaus organizacijose.
Siekiant užtikrinti sėkmingą mokomosios praktikos tikslų įgyvendinimą, pasitelkiami ne maži žmogiškieji ištekliai, kuriami ir palaikomi partneryste paremti tarpusavio santykiai su socialiniais partneriais.
Socialinio darbo mokomoji praktika - tai dinamiškas, iššūkių pilnas procesas, kuris suteikia galimybę jame dalyvaujantiems žmonėms (studentams, tutoriams, mentoriams ir supervizoriams) nuolat vystyti turimas kompetencijas, įtvirtinti profesinį vaidmenį, formuluoti pokyčius atliepiančius mokymosi siekius.
Praktikos organizavimo ir įgyvendinimo klausimams spręsti veikia praktikos grupė, į kurią įeina programoje dirbantys tutoriai, praktikos dėstytojai universitete, praktikai.
Socialinio darbo infografikas
Supervizija socialiniame darbe
Nuo pat socialinio darbo studijų pradžios VDU 1992 metais buvo pradėta plėtoti socialinio darbo supervizija. Pradžioje tai buvo suprantama, kaip socialinio darbo studentų supervizija, jiems atliekant praktiką. Pirmieji supervizoriai buvo socialinio darbo magistrantūros programų absolventai, kurie rinkdavosi į supervizorių susirinkimus ir aptarinėdavo studentų praktikos atvejus.
Vis dėlto poreikis tobulinti socialinio darbo studentų praktikos superviziją skatino ieškoti būdų, kaip didinti supervizorių kompetenciją. 2001 metais tuo metu socialinio darbo studijų programoje dirbusios dr. Ramunės Jurkuvienės iniciatyva buvo parengtas projektas supervizoriams rengti, kurio finansavimą parėmė Lietuvos Caritas ir Vokietijos Caritas.
Miunsterio akademijos (Vokietija) vadovas Bernd Jansen, kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Austrijos įgyvendino profesionalių supervizorių rengimo programą, kuri buvo įgyvendinta VDU. 2004 metais pirmieji supervizoriai baigė šią studijų programą ir įgijo supervizoriaus kvalifikaciją liudijančius diplomus.
2003 metais, dar studijuodami supervizorių rengimo programą, supervizoriai įsteigė Lietuvos profesinių santykių konsultantų (Supervizorių) asociaciją. Nuo pat LPSKA įsikūrimo pradžios iki dabar VDU Socialinio darbo katedra yra viena iš pagrindinių LPSKA partnerių, kartu įgyvendina nemažai bendrų supervizorių rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir kt.
Karjeros galimybės
Baigęs socialinio darbo bakalauro ir magistrantūros studijas galėsi rinktis iki 50 proc. dirbti socialiniais darbuotojais, jaunimo darbuotojais, atvejų vadybininkais, projektų rengėjais ir koordinatoriais, komandų vadovais, specialistais ir pan. valstybinėse, savivaldybių socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės reabilitacijos, teisėsaugos ir kt.
VU Socialinio darbo studijų programoje studentai skatinami domėtis ir socialinio antreprenerio karjera. VU Sociologijos ir socialinio darbo institutas kartu su VU Verslo mokykla 2019 m. pradėjo naują bendrųjų universitetinių studijų (BUS) kursą „Socialinė antreprenerystė“, prieinamą visų studijų programų studentams, lietuvių ir anglų kalba.
Socialinė antreprenerystė yra veikla, kai socialinės problemos sprendžiamos pasitelkiant inovatyvius ir kūrybinius verslo modelius, kurie padeda siekti socialinio poveikio. Socialinio darbo absolventai jau darbuojasi tokiose socialinio verslo organizacijose kaip VŠĮ „Penki pojūčiai“, VŠĮ „Sopa“ ir „Pirmas blynas“, kurio įkūrėjas yra socialinis darbuotojas.
VU Socialinio darbo ir sociologijos institutas netrukus pristatys naują projektą - Socialinio darbo lyderystės mokyklą, kuri skirta kelti socialinio darbo srityje dirbančių vadovų ir kitų praktikų kvalifikaciją.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Lietuvą užklupęs COVID-19 parodė, kiek daug iššūkių turi atlaikyti socialinis darbas: uždaryti dienos centrai, neprieinama tiesioginė pagalba smurtą patiriančioms moterims, sustojo priklausomybių terapija, namuose įkalinti vieniši pagyvenę ir neįgalūs asmenys.
Sparti pastarojo dešimtmečio technologinė pažanga, stiprėjančios darnios plėtros ir tvarumo idėjos iš socialinio darbo atstovų reikalauja ne tik teikti pagalbą individui ar grupėms, bet ir būti socialiniais tarpininkais, t. y. tarpininkais tarp įvairių kitų profesijų -inžinerijos, informatikos, bioinžinerijos, komunikacijos - atstovų ir socialines problemas patiriančių žmonių.
tags: #socialines #sirties #studentai