Energiniai gėrimai labai populiarūs, ypač tarp paauglių ir studentų. Vaistininkai taip pat pastebi, kad vis dažniau į juos kreipiamasi su klausimais apie šių gėrimų poveikį ir galimą žalą sveikatai.
Energinis gėrimas yra budrumą, energijos lygį didinantis, subjektyvų žvalumo jausmą suteikiantis produktas. Jei jis būtų vartojamas saikingai, pavyzdžiui, kai reikia žūtbūt pabaigti kažkokį darbą išgėrus energinio gėrimo skardinę, kartą per mėnesį ar pusę metų, apie kažkokias dideles žalas kalbėti neišeitų.
Žala dažniausiai prasideda tada, kai energiniai gėrimai yra vartojami dažnai, dideliais kiekiais. Tendencija yra tokia - kas juos vartoja, pradeda gerti vos ne vietoj vandens ir per dieną suvartoja net ir kelis litrus energinių gėrimų.
Energetinių gėrimų sudėtis ir poveikis
Energiniai gėrimai netinka ir sportuojantiems žmonėms, nes jų kraujospūdis po treniruočių ir taip būna padidėjęs, tad papildomai jo stimuliuoti energiniais gėrimais nereikia. Kofeinas išstumia iš organizmo kalcį ir geležį. Aktyviai sportuojant netenkama daug skysčių, tačiau geriant energinį gėrimą per treniruotę ar po jos, ne atkuriami prarasti skysčiai, o jų net daugiau netenkama, nes kofeinas pasižymi šlapimo varomuoju poveikiu.
Pagrindinis - kofeinas, kuris gali laikinai padidinti budrumą ir sumažinti nuovargį. Pasak vaistininkės Juditos Voverės, šios medžiagos savaime nėra žalingos, priešingai, gali palaikyti energiją ar medžiagų apykaitą. Tačiau problema slypi jų pertekliuje ir derinyje, kai visos stimuliuojančios medžiagos veikia vienu metu, todėl organizmas gauna stiprų, bet trumpalaikį energijos pliūpsnį.
Taip pat skaitykite: Alkoholis ir energetiniai gėrimai: rizika sveikatai
Pagrindinės energinių gėrimų sudedamosios dalys - tai kofeinas, taurinas, karnitinas, guaraninas, ženšenis, B grupės vitaminai, gliukozė, konservantai. Kofeinas veikia galvos smegenų žievę, padidina protinio darbo galimybes, stimuliuoja fizinį aktyvumą.
Tačiau per didelis kofeino kiekis vargina organizmą, dažnina kvėpavimą, širdies kraujagyslės išsiplečia, o smegenų - susiaurėja, padidėja arterinis kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas.
„Tyrimais nustatyta, kad daugumai suaugusių žmonių saugus kofeino kiekis yra iki 400 mg per dieną, tačiau jaunesniems ar vyresnio amžiaus asmenims net ir mažesnės dozės gali būti per didelės ir sukelti nepageidaujamų poveikių. Ji priduria, kad energiniai gėrimai ypač pavojingi žmonėms, patyrusiems miokardo infarktą ar turintiems nervų sistemos sutrikimų, nes stiprūs stimuliatoriai gali apsunkinti širdies, kepenų, nervų sistemos darbą, padidinti dehidratacijos riziką.
Vaistininkė pabrėžia, kad energinius gėrimus reikėtų vartoti tik išimtiniais atvejais, kai reikia trumpalaikio budrumo padidėjimo, pavyzdžiui, ilgoje kelionėje ar po bemiegės nakties. „Rekomenduojama neviršyti 1-2 standartinių skardinių per dieną, tarp jų padarant bent 6 valandų pertraukas, ir vengti papildomo kofeino šaltinių - kavos ar stiprios arbatos. Nedidelius kofeino kiekius galime rasti juodojoje, žaliojoje, baltojoje arbatose bei mačioje. Taip pat patariama gerti daugiau vandens ir nepamiršti visaverčio poilsio“, - teigia J.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Priklausomybė nuo energinių gėrimų
Tuo metu žmogus lyg gyvena savotiškais „linksmaisiais“ kalneliais - vyksta stimuliacija, gaunama daug cukraus, tada pakliūnama į duobę, kuri skatina vartoti vėl. Lydint tokiems kalneliams žmogus priverstas didinti dozę.
Apskritai be saiko vartojant energinius gėrimus sutrinka normalus pojūtis, kada žmogus yra pavargęs, o kada - žvalus. Tada ta būsena yra kiek perdėm sujaudinta, arba kaip tik lydi vangumas, kuris net esant normaliai savijautai, žmogus įsivaizduoja, kad su juo kažkas negerai.
Kaip suprantu, dalis žmonių pakliūna į uždarą ratą - vienų medžiagų sukeltą susijaudinimą ima malšinti raminamaisiais. Tai - rizika įklimpti į dar vieną priklausomybę?
Tokia dviguba priklausomybė - vartojimas tiek stimuliuojančios, tiek slopinančios medžiagos tam tikru momentu siekiant jaustis labai gerai - yra savotiška žanro klasika.
Energetiniai gėrimai ir alkoholis
Todėl dabar labai populiaru alkoholį vartoti kartu su energetiniais gėrimais, turinčiais priešingą - stimuliuojantį poveikį. Tačiau tai gali būti labai pavojinga.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Energetiniai gėrimai beveik visada turi du komponentus - burbuliukus ir kofeiną. Kaip jau buvo minėta, gazuoti gėrimai pagreitina alkoholio absorbciją.
Negana to, klinikiniais tyrimais nustatyta, kad kofeino bei alkoholio, veikiančio slopinančiai, vartojimas sumažina žmogaus gebėjimą įvertinti savo apsvaigimo laipsnį, sako docentė, todėl išgeriama daugiau alkoholio. Dėl šių dviejų gėrimų maišymo gresia didelis apsinuodijimas.
Dideliais kiekiais vartojamas alkoholis slopina, o energinis gėrimas - stimuliuoja. Ir labai dažnai susidaro tokia situacija, kad žmogus geria ir jam atrodo, kad jis visai negirtėja, kol vienas akimirką ima ir „prapuola vaizdas“. Taigi rizika padauginti alkoholio jį vartojant kartu su energiniais gėrimais stipriai padidėja.
Energinius gėrimus pamėgo ir sportininkai. „Aktyviai sportuojantiems žmonėms energiniai gėrimai netinka, - perspėja G.Žemaitienė, - nes sportuojančių žmonių arterinis kraujospūdis po treniruočių ir taip padidejęs, tad papildomas kraujospūdžio stimuliavimas vartojant energinius gėrimus yra žalingas. Sportuodamas žmogus ir taip netenka daug skysčių, o geriant energinius gėrimus per treniruotes ar po jų neatkuriami prakaituojant prarasti skysčiai, nes kofeinas pasižymi skysčius varančiu poveikiu.
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro 2010 - 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. 5-10 klasių mokinių energinius gėrimų vartotojo kartu su alkoholiniais gėrimais. Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau - 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru).
Tyrimai apie alkoholio vartojimą
Kaip anksčiau DELFI pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Gabija Laubner, kalbėdama apie alkoholio dozes, iš pradžių žmones reikėtų išskirti į dvi grupes: priklausomi nuo alkoholio ir tie, kurie šios priklausomybės neturi.
„Tie žmonės, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio, jie visai negali vartoti alkoholio, jei nori būti sveiki. Tokiems žmonėms net ir mažiausia dozė gali ligą atnaujinti. O jei kalbame apie tos žmones, kurie neturi priklausomybės nuo alkoholio, tai yra nustatytos pasaulinės normos, alkoholis matuojamas standartiniais alkoholio vienetais“, - sakė G. Laubner.
Standartinis alkoholio vienetas (SAV) = 10 g gryno spirito. Higienos instituto duomenimis, vieną standartinį alkoholio vienetą Europoje (10 g absoliučiojo alkoholio) turi 250 ml 5 proc. stiprumo alus, 125 ml 12 proc. stiprumo vynas, 70 ml 18 proc. stiprumo spirituotas vynas (pavyzdžiui, cheresas), 50 ml 25 proc. stiprumo likeris ar aperityvas, 25 ml 40 proc. stiprumo alkoholiniai gėrimai.
„Pagal SAV, skaičiuojama, kad vyrams per parą nereikėtų suvartoti daugiau nei tris SAV, moterims - du SAV. Kalbant apie savaitę: vyrams - ne daugiau nei 21 SAV, o moteriai - nedaugiau nei 14 SAV. Šiek kiekiai yra prilyginami minimaliai sveikatos rizikai. Kuo didesnis standartinių alkoholio vienetų skaičius, tuo sveikatai kyla didesnis pavojus“, - sako toksikologė G. Laubner.
Tiesa, neseniai mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Lancet“ parodė, kad saugių alkoholio dozių tiesiog nėra. Mokslininkai pripažįsta, kad saikingas alkoholio vartojimas gali apsaugoti nuo širdies ligų, bet jie nustatė, kad šią naudą nusveria vėžio ir kitų ligų rizika, rašė bbc.com.
Analizuodami žmonių nuo 15 iki 95 metų duomenis, mokslininkai lygino visiškai alkoholio nevartojančių ir vieną alkoholinį gėrimą per dieną išgeriančių žmonių sveikatą. Jie nustatė, kad iš 100 tūkst. alkoholio nevartojančių žmonių 914 asmenų išsivystė tokios su alkoholiu susijusios ligos kaip vėžys arba jie patyrė kokią nors traumą. Tačiau geriant vieną alkoholinį gėrimą per dieną, susirgusių ar susižalojusių žmonių skaičius padidėja keturiais asmenimis. Jei per dieną suvartojami du alkoholiniai gėrimai, per vienerius metus susirgusių žmonių skaičius padidėja 63 asmenimis, o jei kasdien išgeriami penki alkoholiniai gėrimai - 338 asmenimis.
Viena iš tyrimo autorių, profesorė Sonia Saxena iš Imperijinio koledžo Londone, sakė: „Vienas gėrimas per dieną jau rodo šiek tiek padidėjusią riziką, bet pritaikykite tai visiems šalies gyventojams ir skaičius bus žymiai didesnis, be to, dauguma žmonių suvartoja ne vieną gėrimą“.
Alternatyvos energiniams gėrimams
„Vietoje energinių gėrimų galima rinktis kavą, žaliosios arbatos, mačios, elektrolitų gėrimus, vaisius ar riešutus. Jei nuovargis tęsiasi ilgai, jaučiamas motyvacijos trūkumas, prastai miegama, pastebimi kiti neįprasti simptomai, pavyzdžiui, plaukų slinkimas, odos būklės pokyčiai, raumenų silpnumas ar spazmai - reikėtų kreiptis į gydytoją dėl detalesnių ištyrimų.
Ji priduria, kad jaučiant besitęsiantį nuovargį, vertėtų susirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine sveikata: pasitikrinti, ar skiriama pakankamai laiko poilsiui bei kokybiškam miegui, ar nesijaučiame pervargę nuo mokslų, darbų, aplinkos šurmulio.
tags: #energetiniai #gerimai #priklausomybes #alkoholismus