Pensija yra finansinė parama, skirta užtikrinti pajamas asmenims, pasiekusiems tam tikrą amžių arba atitinkantiems tam tikras sąlygas ir nebevykdantiems aktyvios darbo veiklos.
Pensijos sistema yra įvairi ir gali apimti valstybines, privačias bei darbuotojų pensijų fondų teikiamas išmokas. Skirtingose šalyse pensijų teikimo sąlygos ir dydis gali labai skirtis, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios sistemos ir kokie yra jų privalumai bei iššūkiai.
Juk pensija ne tik suteikia finansinį stabilumą, bet ir yra svarbi dalis, planuojant asmeninę ateitį bei užtikrinant orų gyvenimą sulaukus garbaus amžiaus.
II pakopos pensijų fondai: kaupimas ir nauda
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc. jūsų šiandienos pajamų. O nuo 2026 m. bus lankstesnės sąlygos.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
Ką daryti finansų rinkų svyravimų metu?
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Ar galima padidinti įmokas į II pakopos pensijų fondą?
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
II pakopos pensijų reforma: lėšų atsiėmimas ir naujos galimybės
Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai gyventojams suteikė ilgai lauktą galimybę atsiimti daugelį metų kauptas lėšas. Sprendimas kelia daug diskusijų ir klausimų: kas turi teisę atsiimti pinigus, kokiomis sąlygomis tai galima padaryti, kokiu būdu pateikiamas prašymas, per kiek laiko lėšos išmokamos, ar gautos sumos bus apmokestinamos.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Siekiant priimti pagrįstą sprendimą, gyventojams svarbu aiškiai suprasti galiojančią tvarką, galimas pasekmes ateities pensijai ir visus su lėšų atsiėmimu susijusius niuansus.
Nusprendęs atsiimti lėšas, gyventojas atgautų savo asmenines įmokas - 3 proc. nuo darbo užmokesčio - ir visą investicinį prieaugį, kuris buvo uždirbtas šias lėšas investuojant.
Tačiau valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. Vis dėlto šie pinigai nepradingsta. Pasitraukus iš II pakopos, valstybės ir „Sodros“ įmokos virstų papildomais pensijos taškais, didinančiais būsimą senatvės pensiją.
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad pereinamuoju laikotarpiu atsiimamos II pakopoje sukauptos įmokos ir investicinis prieaugis pajamų mokesčiu apmokestinami nebus.
Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos gyventojai turi teikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Jos prašymus priima ketvirčiais (sausį-kovą, balandį-birželį ir t. t), juos nagrinėja tik jiems pasibaigus, o pinigus išmoka per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Svarbu žinoti, kad vien pateikus prašymą atsiimti lėšas ir pasitraukti iš II pakopos, pensijų kaupimas automatiškai nenutraukiamas. Visą laikotarpį, kol prašymas nagrinėjamas, nuo darbo užmokesčio ir toliau nuskaičiuojami 3 proc. ir investuojami į II pakopos pensijų fondus. Norint to išvengti, „Sodra“ rekomenduoja kartu su prašymu nutraukti kaupimą pateikti ir atskirą prašymą stabdyti įmokų mokėjimą. Šis prašymas įsigalioja nuo kito mėnesio.
Pereinamasis laikotarpis, kuris truks nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., yra tik dalis visos pensijų reformos.
Dabar situacija keičiasi: net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tam tikrais atvejais bus galima atsiimti dalį arba visą sukauptą sumą. Pavyzdžiui, vieną kartą bus leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų nenutraukiant kaupimo. Jei žmogus tuo metu dar nebus sulaukęs pensinio amžiaus, nuo atsiimamos sumos reikės sumokėti 3 proc.
Visiškai nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visą sukauptą sumą bus galima, jei žmogui bus nustatytas 70 proc. ar didesnis darbingumo (dalyvumo) netekimas, paskirta paliatyvioji slauga ar diagnozuota sunki liga. Tokią teisę taip pat turės gyventojai, kuriems iki pensinio amžiaus liks penkeri metai, o sukaupta suma nesieks pusės minimalios pensijų anuiteto ribos (šiuo metu - 8 392,5 Eur.).
Nuo 2026 metų automatinis įtraukimas panaikinamas. Be to, gyventojams, nusprendusiems toliau kaupti lėšas II pakopoje, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą - iš pradžių vieneriems metams, o vėliau, jei reikės, šį laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų.
Pensinis amžius ir būtinasis stažas
Išeiti į pensiją galima tik sulaukus pensinio amžiaus. Jau daugelį metų jis kasmet ilginamas, kad 2026 m. vyrams ir moterims būtų vienodas - 65 m. 2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėn. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. iki 1961 m. vasario 28 d. (taip pat ir gimusieji anksčiau). Moterų pensinis amžius kitais metais bus 64 metai ir 8 mėn. Į pensiją galės išeiti moterys, gimusios nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. iki 1961 m. balandžio 30 d. (arba anksčiau).
Teisė į pensiją taip pat siejama su minimaliuoju ir būtinuoju pensijų draudimo stažu. Kitaip tariant, jos priklauso ir nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir mokėjo įmokas. Kasmet būtinasis stažas ilginamas po pusmetį. 2025 m. tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas bus 34 metai. Ateityje jis toliau bus ilginamas, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Nuo būtinojo stažo priklauso, kokio dydžio bendroji pensijos dalis bus skirta. Jeigu žmogaus sukauptas stažas bus didesnis už būtinąjį, tuomet ši pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Išankstinė pensija: sąlygos ir pasekmės
Į pensiją galima išeiti ir nesulaukus pensinio amžiaus. Išankstinė pensija gali būti skiriama, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. Tačiau tokiu atveju žmogus turi turėti būtinąjį stažą, negauti kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų ir nedirbti.
Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kurį sudaro šių dalių 0,32 proc., padauginto iš visų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties. Pavyzdžiui, jeigu žmogus išankstinę pensiją gauna visus 5 metus (60 mėnesių), jo pensija bus 19,2 proc. (60 mėn. x 0,32 proc.) mažesnė, palyginti su ta, kurią gautų, jeigu į pensiją išeitų sulaukęs pensinio amžiaus.
Tačiau kitąmet pensija taip nebus mažinama, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jis bus sukaupęs 41 metus stažo (šiemet - 40 metų ir 9 mėnesius).
Atidėta pensija: galimybė padidinti išmokas
Jeigu į pensiją išeinant nesulaukus pensinio amžiaus ji yra mažinama, tai išeinant vėliau pensija yra didinama. Įgijus teisę gauti senatvės pensiją ir kreipusis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą, senatvės pensija skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams. Taigi, atidėjus pensiją maksimaliam laikui, ją galima pasididinti net 40 proc.
Pensijos atidėjimas - tai procesas, kai žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, nusprendžia neskirti ar nemokėti pensijos tam tikrą laiką, mainais už didesnį išmokos dydį ateityje. Pagal įstatymą, pensiją galima atidėti tik pilniems metams, tačiau ne ilgiau kaip penkeriems. Už kiekvienus atidėtus metus pensija didinama 8 proc., o tai reiškia, kad maksimalus galimas padidėjimas siekia 40 proc.
Pavyzdžiui, žmogus, kuriam priklauso 600 eurų mėnesinė pensija, atidėjęs ją metams, gauna 48 eurais didesnę išmoką, o po penkerių metų ji išauga iki 840 eurų per mėnesį. Šis padidėjimas yra taikomas visą likusį gyvenimą.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad atidėjimas turi finansinių pasekmių - žmogus laikinai praranda teisę gauti pensiją ir turi pragyventi iš kitų pajamų.
Puikiai besijaučiantys, papildomų pajamų turintys pensininkai gali nukelti pensijos mokėjimą ir taip pasididinti savo išmokas.
Norint įvertinti pensijos atidėjimo naudą, būtina atlikti detalius skaičiavimus. Tarkime, žmogui priklauso 600 eurų pensija, tačiau jis nusprendžia ją atidėti vieneriems metams. Per tą laiką jis netenka 7200 eurų (600 eurų x 12 mėnesių), tačiau jo pensija padidėja 48 eurais per mėnesį. Šis padidėjimas atsiperka per 12,5 metų (7200 eurų / 48 eurai). Jei žmogus tikisi gyventi ilgiau nei šis laikotarpis, atidėjimas tampa finansiškai naudingu sprendimu.
Be to, dirbantiems asmenims pensija didinama ne tik dėl atidėjimo, bet ir dėl papildomai sumokėtų įmokų, kurios padidina stažą ir apskaitos vienetų skaičių.
Ar pensijos atidėjimas tikrai finansiškai apsimoka priklauso nuo individualių aspektų
Pasirenkant, ką daryti, taip pat labai svarbu atsižvelgti į sveikatos būklę. Jei žmogus jaučiasi gerai ir numano, kad gyvens ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė, pensijos atidėjimas gali tapti pelninga ilgalaike investicija. Tačiau, jei sveikata prastėja arba finansinė situacija neleidžia apsieiti be pensijos, atidėjimas gali būti visiškai nereikalingas ir net nenaudingas.
Pensijų indeksavimas ir naujinimas
Pabaigus darbus ir išėjus į pensiją paskirta ir mokama senatvės pensija kiekvienais metais yra indeksuojama - tai yra didinama. Kiek tiksliai bus didinamos pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio fondo pokyčio. Paprastai kalbant, kuo yra daugiau dirbančių žmonių ir kuo didesnes algas jie gauna, tuo labiau didinamos pensijos.
Pagal įstatymą, pensijos naujinimas - kasmet atliekamas naujo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus.
Apibendrinant, pensijų sistema Lietuvoje siūlo įvairias galimybes, leidžiančias gyventojams planuoti savo ateitį ir užsitikrinti orų pragyvenimą senatvėje. Svarbu atidžiai išanalizuoti visas sąlygas ir pasirinkti tinkamiausią variantą, atsižvelgiant į savo individualią situaciją.
| Metai | Vyrų pensinis amžius | Moterų pensinis amžius | Būtinasis stažas |
|---|---|---|---|
| 2025 | 64 metai ir 10 mėnesių | 64 metai ir 8 mėnesiai | 34 metai |
| 2026 ir vėliau | 65 metai | 65 metai | 35 metai (nuo 2027) |