Socialinė atsakomybė plačiąja prasme - tai įmonės prisiimta atsakomybė už tai, kokį poveikį jos veikla daro aplinkai bei visuomenei. Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.
Investuotojui (finansuotojui) vertinant įmonę, socialinė atsakomybė tampa reikšmingu rizikos ir tvarumo rodikliu. Literatūros analizė atskleidė, jog šiuo metu įmonių finansinė atsakomybė yra vienas svarbiausių klausimų finansuotojui, į kurį reikia atsižvelgti vertinant finansuojamų įmonių riziką ir priimant sprendimus dėl tokių įmonių finansavimo. Tačiau, nors praktikoje pastebima, jog bankai vis labiau linkę taikyti socialinės atsakomybės aspektus savo veikloje, jų finansuojamų įmonių socialinės atsakomybės vertinimas yra vis dar gana ribotas ir neinformatyvus.
Ką reiškia socialinė atsakomybė verslui ir kodėl ji svarbi investuotojui
Socialinė atsakomybė padeda pavieniams asmenims, organizacijoms, valdžios institucijoms siekti veiksmingos verslo plėtros, visuomenės raidos. Socialiai atsakingi žmonės ir įvairios organizacijos elgiasi etiškai, kelia socialinės, kultūrinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir kitus klausimus.
Patikimo verslo įvaizdis padeda ne tik įgyti klientų, geriausių darbuotojų lojalumą, bet ir pritraukti naujas investicijas. Įmonės reputacija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, norint pritraukti naujus bei išlaikyti esamus įmonės darbuotojus. Pagrindiniai principai čia bus etiškas elgesys, pagarba žmogaus teisėms, aplinkosauga ir skaidrumas vykdant veiklą. Tai gali didinti verslo konkurencinį pranašumą rinkoje ir stiprinti prekės ženklo vertę.
Socialinės atsakomybės nauda verslui apima daug aspektų. Verslui ji generuoja aukštesnę darbuotojų motyvaciją, didesnį jų įsitraukimą, padeda laimėti kovą dėl talentų. Ypač naujosios kartos darbuotojai organizacijose ieško platesnės prasmės, todėl siauras, vien tik pajamų auginimu paremtas verslo modelis jau nebėra didelis privalumas.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
Įmonių socialinės atsakomybės samprata ir istorija
Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu. Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau sąvoka išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis. Socialinės atsakomybės terminą Vakarų šalyse plačiau pradėtas vartoti 20 a. Organiza cinių ĮSA samprata formavosi XIX a. pradžioje ir vėliau evoliucionavo iki šiuolaikinių supratimų apie darnaus vystymosi poveikį verslui.
Vertinimo iššūkiai investuotojams
Vertinant įmonių socialinę atsakomybę svarbu suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. Organizacijos yra skirtinguose brandos etapuose, o norint ne deklaratyvių teiginių, bet tikros ir stiprios socialinės atsakomybės politikos, reikia krypties, resursų, kompetencijų.
Vertinimo problema - trūksta aiškių, objektyvių ir pamatuojamų rodiklių: siūloma griauti savanoriškos įmonių socialinės atsakomybės mitą ir vietoj to kalbėti apie tvaraus verslo skatinimą, kuriant ir puoselėjant įmonės darbuotojų tarpusavio pagarbos vertybę. Taip atsirastų aiškus, objektyvus ir pamatuojamas rodiklis, vietoj sudėtingos ir brangios ISO 26000 gairių taikymo ir nesibaigiančių nesutarimų dėl tinkamiausių ĮSA/CSR vertinimo metodikų.
Mokslinis požiūris: kompleksinio vertinimo sistemos poreikis
Disertacijoje sprendžiama mokslinė problema - kaip reikėtų vertinti įmonių socialinę atsakomybę finansuotojo atžvilgiu. Pagrindinis disertacijos tikslas yra sukurti įmonių socialinės atsakomybės kompleksinio vertinimo sistemą, skirtą finansuotojui, bei patikrinti jos tinkamumą vertinant realias įmones. Darbe siekiama atskleisti įmonių socialinės atsakomybės vertinimos svarbą tvarios bankininkystės ir ekonomikos raidos kontekste, išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės sąvokos sampratą tvarios plėtros ir darnaus vystymosi sąvokų kontekste, apžvelgti naudojamas įmonių socialinės atsakomybės kriterijų sąrankas bei vertinimo metodus, suformuoti teorinį pagrindą bei sumodeliuoti ir praktiškai taikyti vertinimo sistemą.
Vertinimo kriterijai ir metodai
Įmonės, pretenduojančios į NAVA, vertinamos pagal 5 socialiai atsakingo verslo kriterijus. Antra, ar įmonė užtikrina visų suinteresuotų grupių įsitraukimą į socialinį dialogą. Trečia, ar išskirtos įmonių socialinės atsakomybės strateginės kryptys, sudarytas veiksmų planas, ar apibrėžti vertinimo rodikliai. Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas, ar imasi veiklų dėl realaus rūpesčio.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ
Daugiakriteriniai vertinimo metodai leidžia suderinti skirtingus ĮSA aspektus: darbuotojų teisės ir sąlygos, bendruomenės poreikiai ir įsitraukimas, aplinkosaugos veiksmai, skaidrumas ir valdymas. Tokie metodai taikomi teoriniam ĮSA kompleksinio vertinimo sistemos modeliavimui ir vėliau praktiniam taikymui vertinant realias įmones.
Mėginiai kriterijų taikymo pavyzdžiai
Vertinant darbo sąlygas analizuojama: saugos ir sveikatos politika, žmogaus teisės, lygios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimas. Bendruomenei vertinamas įsitraukimas į jos veiklas, atsižvelgiant į konkrečius poreikius bei iniciatyvas. Aplinkosaugos požiūriu - taupus bei atsakingas išteklių naudojimas, aplinkos saugojimas, taršos mažinimas ir kt. Taip pat vertinama skaidrumo politika ir etikos standartų laikymasis.
Praktinės iniciatyvos ir NAVA pavyzdžiai Lietuvoje
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA) kasmet teikiami Lietuvoje veikiančioms įmonėms siekiant skatinti įmonių socialiai atsakingas veiklas bei didinti žinomumą. Nominacijos tradiciškai teikiamos keturiose kategorijose „Metų darbovietė”, „Metų bendruomeniškiausia įmonė”, „Metų aplinkosaugos įmonė” bei pagrindinis apdovanojimas „Socialiai atsakinga įmonė”.
Kiekvienais metais įmonių socialinės atsakomybės „barometru“ tampa Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA), suburiantys socialiai atsakingo verslo atstovus. Viena įmonė, pademonstravusi išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams bei aplinkai, pasiekusi didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse, bus pagerbta pagrindine prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“.
Praeityje apdovanojimus laimėjusios įmonės parodo, kaip ĮSA integracija duoda praktinę naudą: UAB „SDG“ sukūrė Profesinės sveikatos departamentą ir Tvarumo departamentą; UAB „Coherent Solutions“ kūrė paramos Ukrainos pabėgėliams skirstymo platformą bei aktyviai skatina darbuotojų iniciatyvas; UAB GVT LT diegia biologinius valymo metodus, saulės elektrinę ir ISO 14001 aplinkos apsaugos vadybos sistemą.
Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės
Praktiniai patarimai investuotojui vertinant ĮSA
- Vertinkite ĮSA ne kaip vienkartinę filantropiją, o kaip strateginį įmonės veiklos komponentą: ar yra aiški strategija, veiksmų planas ir vertinimo rodikliai.
- Patikrinkite suinteresuotųjų šalių įsitraukimą: ar įmonė įtraukia darbuotojus, bendruomenę, tiekėjus ir klientus į dialogą.
- Analizuokite vidaus kultūrą: užtikrina įmonė teisingą atlyginimą, lygias galimybes, kovoja su mobingu, rūpinasi darbuotojų sveikata?
- Tikrinkite skaidrumą ir atskaitomybę: ar įmonė praneša apie tikrus rezultatus (rodikliai, monitoringas), ar tik komunikuoja vien tik gerus darbus?
- Vertinkite aplinkosaugos veiksmus: išteklių taupymas, atliekų mažinimas, emisijų mažinimas, sertifikatai (pvz., ISO 14001) ir investicijos į atsinaujinančią energiją.
- Naudokite daugiakriterinius vertinimo metodus, kurie leidžia suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos kriterijus į vieną kompleksinį rodiklį.
Vertinimo sistemos privalumai finansuotojams
Kompleksinė ĮSA vertinimo sistema leidžia bankams ir kitiems finansuotojams priimti informuotus sprendimus, sumažinti nematomų rizikų poveikį ir skatinti tvarią bankininkystę. Sistemos taikymas suteikia galimybę ne tik nustatyti įmonės ĮSA brandos lygį, bet ir palyginti alternatyvius finansavimo gavėjus pagal socialinės atsakomybės kriterijus.
Mitos apie įmonių socialinę atsakomybę ir jų paneigimas
Mitas Nr. 1: socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas. Tai gali būti tiesa, jei parama atliekama anonimiškai arba be darbuotojų įsitraukimo; socialinė atsakomybė reikalauja nuolatinio įsipareigojimo ir darbuotojų įsitraukimo.
Mitas Nr. 2: socialinė atsakomybė - tik didelėms įmonėms. Net ir mažos įmonės gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas: popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas, darbuotojų savanorystė ar vietos bendruomenės projektai. Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms.
Mitas Nr. 3: socialinės atsakomybės veiklos yra brangios. Nors kai kurios iniciatyvos reikalauja investicijų, daug veiklų yra žemos kainos arba nemokamos (savalaikė darbuotojų savanorystė, vidaus politikos pokyčiai). Be to, ĮSA gali materializuotis pelne per didesnį darbuotojų įsitraukimą, mažesnę kaitą ir geresnę reputaciją.
Integracija į strategiją ir ilgalaikė nauda
Socialiai atsakingos organizacijos, žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją. Tai reiškia kryptingą sprendimų priėmimą, resursų skyrimą ir aiškių rezultatų stebėjimą.
Taigi, siūloma griauti savanoriškos ĮSA mitą ir vietoj to kalbėti apie tvaraus verslo skatinimą, kuriant ir puoselėjant įmonės darbuotojų tarpusavio pagarbos vertybę. O svarbiausias viso to rezultatas būtų tikrųjų verslo, visuomenės ir kiekvieno asmens prioritetų ir tikslų įvardinimas, manipuliuojančios verslo reklamos sumažinimas ir žalingų iliuzijų griovimas apie esminius verslo tikslus.
Trumpas bankininkystės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal Bazelio taisykles paaiškinimas su „Excel“ pavyzdžiu
Trumpa lentelė: pagrindiniai ĮSA vertinimo blokai investuotojui
| Kriterijų blokas | Pagrindiniai rodikliai | Ką vertina investuotojas |
|---|---|---|
| Valdymas ir skaidrumas | Skaidrumo politikos, etikos kodeksas, ataskaitingumas | Rizikos valdymas, korupcijos prevencija, atskaitomybė |
| Darbuotojai | Saugos politika, atlyginimai, mokymai, lygybė | Darbuotojų lojalumas, našumas, reputacija |
| Bendruomenė | Įsitraukimo projektai, savanorystė, vietos iniciatyvos | Socialinis palaikymas, rinkos priėmimas |
| Aplinkosauga | Emisijų mažinimas, atliekų tvarkymas, sertifikatai | Ilgalaikės sąnaudos, reguliacinė rizika |
Santrauka investuotojui
Įmonių socialinės atsakomybės vertinimas investuotojo požiūriu yra būtina praktika, leidžianti sumažinti nematomas rizikas, įvertinti ilgalaikio tvarumo perspektyvas ir priimti informuotus finansavimo sprendimus. Kompleksinė vertinimo sistema, pagrįsta daugiakriteriniais metodais ir aiškiais rodikliais, suteikia finansuotojui priemones vertinti ne tik įmonės finansinį pajėgumą, bet ir jos socialinį bei aplinkosaugos indėlį į tvarų vystymąsi.
tags: #imoniu #socialines #atsakomybes #vertinimas #finansuotojo #poziuriu