Atleidimas bandomuoju laikotarpiu yra viena dažniausiai klaidingai suprantamų situacijų darbo santykiuose, nors ją aiškiai reglamentuoja Lietuvos darbo teisė. Bandomasis laikotarpis yra konkretus įdarbinimo etapas, skirtas įvertinti, ar darbuotojas tinka pareigoms ir ar darbas atitinka darbuotojo lūkesčius. Lietuvoje atleidimą iš darbo bandomojo laikotarpio metu reglamentuoja aiškios teisinės taisyklės, taikomos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
Darbo teisėje viena iš labiausiai paplitusių papildomų darbo sutarties sąlygų - susitarimas dėl išbandymo (dar vadinama susitarimu dėl bandomojo laikotarpio). Todėl šiame straipsnyje apžvelgsime bandomojo laikotarpio ypatumus Lietuvos darbo teisėje.
Kas Yra Bandomasis Laikotarpis?
Bandomasis laikotarpis yra darbo sutartyje aiškiai nurodytas bandomasis laikotarpis. Jis leidžia abiem šalims įvertinti profesinį tinkamumą ir darbo sąlygas. Jei bandomasis laikotarpis nėra aiškiai įtrauktas į sutartį, jis negali būti taikomas.
Bandomo laikotarpio paskirtis - darbdavio siekis patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui bei darbuotojo siekis nustatyti, ar sulygtas darbas jam tinka.
Susitarimas dėl išbandymo laikotarpio laikomas papildoma darbo sutarties sąlyga, skirta užtikrinti darbdavio interesus pasirenkant darbuotojus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo raminimo svarba
Teisinis Pagrindas Ir Trukmė
Kalbant apie atleidimą bandomuoju laikotarpiu, būtina remtis aiškiu teisiniu pagrindu. Bandomąjį laikotarpį reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnis.Maksimali trukmė ribojama įstatymų.
Maksimalus bandomasis laikotarpis: 3 mėnesiai.
Terminuotos sutartys, trumpesnės nei 6 mėnesiai: iki 1 mėnesio.
Ligos, kasmetinių atostogų ar pateisinamos nebuvimo dėl darbo laikotarpiai neįskaičiuojami į bandomąjį laikotarpį.
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai (DK 106 str. 1 dalis). Įstatymai nedraudžia nustatyti trumpesnį išbandymo laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Senjorų socialinė priežiūra
Vadovaujantis Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, į bandomąjį laikotarpį neina laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių (liga, atostogos ir kt.). Tokiu atveju, bandomasis laikotarpis pratęsiamas tam laikotarpiui, kuriuo darbuotojas nebuvo darbe.
Taigi, Darbo kodeksas įtvirtina maksimalų bandomojo laikotarpio terminą - 3 mėnesius. Šalims nedraudžiama susitarti dėl trumpesnio bandomojo laikotarpio.
Tačiau sudarius darbo sutartį ir joje nustačius trumpesnį negu 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, šalių susitarimu draudžiama pratęsti bandomojo laikotarpio terminą iki maksimalaus, 3 mėnesio laikotarpio.
Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas socialiniame darbe: apibrėžimas
Atleidimas Bandomuoju Laikotarpiu Darbdavio Iniciatyva
Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojas netenkina darbo lūkesčių.
Privalomos Sąlygos
- Turi būti laikomasi konkrečių procedūrinių taisyklių.
- Raštiškas pranešimas bent prieš 3 darbo dienas iš anksto.
- Priežastis turi būti susijusi su darbo rezultatais, įgūdžiais arba profesiniu tinkamumu.
- Standartiniai įspėjimo terminai, taikomi įprastam atleidimui, netaikomi.
Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.
Svarbūs Apribojimai
Nors atleidimas bandomuoju laikotarpiu taikomas supaprastinta tvarka, jis nėra neribotas.
- Net ir bandomojo laikotarpio metu atleidimas negali būti savavališkas.
- Išeitinės išmokos nereikia.
- Atleidimas neturi būti diskriminacinis.
- Priežastis turi būti susijusi su darbo veiksniais.
Praktikoje sklando mitas, kad per išbandymo laikotarpį galima darbuotoją atleisti paprastai, nenurodant aplinkybių, dėl kurių jis neišlaikė išbandymo. Darbo sutarties nutraukimas išbandymo laikotarpiu negali būti suabsoliutinamas ir suprantamas, kaip supaprastinta procedūra nutraukti darbo santykius per trumpesnį įspėjimo laikotarpį ir nemokant išeitinių kompensacijų.
Jei darbdavys nusprendė pasinaudoti šiuo darbo sutarties nutraukimo pagrindu, tai turi būti identifikuotos konkrečios aplinkybės, kodėl darbuotojas netinka sulygtam darbui, kaip antai nuolatinės klaidos, nesavalaikis užduočių atlikimas ir pan.
Remiantis Lietuvos teismų praktika darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį.
Pats savaime faktas, kad darbuotojas netinka sulygtam darbui nėra pagrindas nutraukti darbo sutarties per išbandymo laikotarpį, jei prieš tai darbuotojas nebuvo informuotas, kad jo darbas neatitinka darbdavio lūkesčių ir darbuotojui nebuvo suteiktas terminas pasitaisyti.
Darbuotojo Atleidimas Bandomojo Laikotarpio Metu
Darbuotojas taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį bandomojo laikotarpio metu. Procedūra yra paprasta ir lanksti.
- Įspėjimo terminas: 3 darbo dienos.
- Nėra pareigos nurodyti priežasties.
- Jokių neigiamų teisinių pasekmių.
Tai vienas iš labiausiai lanksčios darbuotojų teisės pagal Lietuvos darbo įstatymus.
Darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas apie tai raštu įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo.
Šis įspėjimas gali būti atšauktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (Darbo kodekso 36 straipsnio 4 d.).
Kada Atleidimas Iš Darbo Bandomojo Laikotarpio Metu Yra Neteisėtas
Atleidimas iš darbo laikomas neteisėtu, jei pažeidžiami procedūriniai ar teisiniai reikalavimai. Tai galioja ir tais atvejais, kai atleidimas bandomuoju laikotarpiu formaliai atrodo teisėtas, bet realiai pažeidžia darbuotojo teises.
- Bandomasis laikotarpis nebuvo įtrauktas į darbo sutartį.
- Atleidimas grindžiamas nėštumu, liga, amžiumi ar šeimine padėtimi.
- Darbuotojas buvo atleistas dėl skundo valdžios institucijoms.
- 3 darbo dienų įspėjimo reikalavimas buvo ignoruojamas.
- Tikroji priežastis nesusijusi su darbo rezultatais.
Tokiais atvejais darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Atlyginimų Ir Kompensacijų Įsipareigojimai
Net ir atleidus iš darbo bandomojo laikotarpio metu, tam tikri mokėjimai yra privalomi.
- Atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką.
- Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
- Ne Išeitinė išmoka arba papildoma kompensacija yra privaloma, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip.
Dažnas Klaidingas Įsitikinimas
Yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kad bandomojo laikotarpio metu darbdavys gali atleisti darbuotoją be apribojimų. Tai neteisinga. Visada taikomi darbo teisės, nediskriminavimo principai ir procedūriniai reikalavimai.
Darbo Sutarties Nutraukimo Procesas
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.
Darbo Sutarties Nutraukimas Pagal DK 56 Straipsnį
Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.
Svarbios priežastys gali apimti:
- Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).
Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Prašymo Atleisti Iš Darbo Pateikimas Darbuotojo Rašytiniu Pareiškimu
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo.
Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Įspėjimo Laikotarpis
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį.
Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Dažnai susiklosto situacija, kaip darbuotojas nusprendžia iš darbo išeiti savo noru be svarbių priežasčių. Vadovaujantis Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, yra rašomas prašymas nutraukti darbo sutartį praėjus 20 kalendorinių dienų.
Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas gali būti pateiktas atostogų, ligos metu. Galima kartu pateikti ir prašymą išleisti kasmetinių atostogų. Suėjus terminui darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas nutraukia darbą įmonėje.
Įstatymas numato 20 kalendorinių dienų, todėl yra skaičiuojama kalendorinės dienos, o ne grafike numatytos darbo dienos (konkretaus darbuotojo).
Pravaikšos Ir Jų Žymėjimas
Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje.
Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.
Darbdavio Nesutikimas Su Prašymu
Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai).
Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.
Dokumentacija Ir Formalumai
Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti.
Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Teisinės Pasekmės Ir Konsultacijos
Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
Išeinant Iš Darbo
Išėjimas iš darbo yra svarbus sprendimas ir darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą).
Išankstinis Įspėjimas
Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo, tačiau privalo apie tai pranešti darbdaviui. Dažniausiai tai daroma, pateikiant darbuotojo rašytinį pareiškimą.
Šis prašymas turėtų būti rašomas raštu ir jame nurodyta išėjimo iš darbo data. Teisės aktai numato, kad įspėjimas turėtų būti pateiktas prieš tam tikrą laikotarpį (pvz., 20 dienų) iki planuojamos išeities datos.
tags: #darbuotojas #susirgo #isbandymo #laikotarpiu #ligos #pasalpa