Pensijų kaupimas - svarbus žingsnis siekiant orios senatvės ir finansinio saugumo. Lietuvos pensijų sistema sudaryta iš trijų pakopų: Pirma pakopa - valstybinė „Sodros“ pensija, antra (II pakopa) ir trečia (III pakopa) - kaupimas privačiuose pensijų fonduose. Sulaukus pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų.
Kaip veikia II pakopos pensijų fondai
Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. Prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc. Gyvenimo ciklo pensijų fondai - tai subalansuoti tikslinės grupės pensijų fondai, kai investicijos dinamiškai keičiamos atsižvelgiant į Jūsų amžių.
Kuo jaunesnis esate, tuo daugiau investuojama į akcijų rinkas, siekiant gauti didesnę investicijų grąžą. Fondo investavimo rizika palaipsniui keičiama atsižvelgiant į fondo dalyvių amžių. Strateginė rizikingų aktyvų (pavyzdžiui, akcijų rinkų, alternatyvių investicijų) dalis dinamiškai mažinama nuo 97 proc. kaupimo pradžioje iki 15 proc. Pavyzdžiui, kaupimo pradžioje rizikingų aktyvų dalis gali siekti nuo 87 proc. iki 100 proc., o kaupimo pabaigoje - nuo 5 proc.
Pensijų fondų turtas yra atskirtas nuo pensijų fondų valdymo įmonės turto ir yra saugomas depozitoriume. Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika: tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Įmokos ir valstybės paskatos
Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai
Valstybės paskata II pakopos dalyviams yra reikšminga - kiekvienam šios pakopos dalyviui į jo pensijų fondą papildomai pervedama apie 400 eurų per metus. Valstybės paskata kaupti II pakopoje nėra privilegija ar papildoma dovana. Tai - investicija į būsimą žmogaus finansinį saugumą bei tvaresnę pensijų sistemą.
II pakopos privalumai
- II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų.
- Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir - priklausomai nuo fondo - negali per metus viršyti 0,2 proc. ar 0,5 proc.
- Jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip kaupiantiems II pakopos fonduose.
- Visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums; Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių.
- II pakopa veikia kaip paprastas būdas lėšas investuoti profesionaliai, reguliariai ir ilgą laiką.
II pakopos trūkumai ir ribojimai
Nepaisant privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis).
Kai kuriais atvejais keičiant pensijų bendrovę taikomas bendrovės keitimo mokestis (pvz., 0,05 proc.). Be to, investuodami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės.
Išmokos, anuitetas ir lėšų atsiėmimas
Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui.
III pakopos dalyvis, sulaukęs pensinio amžiaus, pats renkasi, kaip gauti III pakopoje sukauptas lėšas - vienu kartu ar periodinėmis išmokomis. III pakopos išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau jei pasinaudojote GPM lengvata, reikės grąžinti 15% GPM, jei lėšos išimamos anksčiau laiko.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Banko priežiūra
II vs III pakopa: ką rinktis?
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai, tačiau jie leidžia tai daryti gerokai lanksčiau. Čia pats žmogus sprendžia, kada ir kokio dydžio įmokas mokės. Iš III pakopos fondo atsiimti lėšas galima lanksčiau. III pakopos fondai turi ypač didelę privalumą - mokestinę lengvatą: nuo įmokų, per metus sumokėtų į III pakopos pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio.
Po reformos kaupimo sąlygos II ir III pakopos fonduose šiek tiek supanašėja: nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas, taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos fondo vieną kartą išsiimti dalį arba - kritinėse situacijose - visas lėšas. Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo kiekvieno gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo, tuomet tinkamesnė bus II pakopa. Jeigu norima daugiau laisvės ir lankstumo, tuomet tinkamesnė III pakopa.
Praktiniai pavyzdžiai ir skaičiavimai
Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį - 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondo grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. Pradėjus kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os - daugiau kaip 579 tūkst.
V. Rūkas primena, kad didžiausią skirtumą pensijų kaupime sukuria laikas ir sudėtinės palūkanos. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų - apie 463 tūkst. eurų.
Rizikos valdymas ir investavimo strategija
Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos. Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti pensijų skaičiuokle.
Taip pat skaitykite: Patogi senatvė
Pačiam skaičiuoklės vartotojui pasirinkus ir nurodžius savo tikėtiną pensijų fondo grąžą, daroma prielaida, kad visos asmens pensijų fonde kaupiamos (sukauptos) lėšos uždirbs nurodytą grąžą per visą investavimo laikotarpį. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.
Statistika, rezultatai ir rinkos eiga
II pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo per visą kaupimo laikotarpį apie 4,7 mlrd. eurų. Net ir po dalies dalyvių pasitraukimų fondai toliau veikia įprastai, valdytojai laikosi ilgalaikių strategijų, o dalyvių turtas yra toliau investuojamas ir kuria vertę kaupiančiųjų ateičiai. Per II ketvirtį fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o III pakopos fondų - 10,4 proc.
Per pastaruosius tris mėnesius II pakopoje buvo pervesta 160,2 mln. eurų įmokų. Vidutinis II pensijų pakopos dalyvis iki 2026 m. birželio pabaigos apytiksliai sukaupė 7,6 tūkst. eurų, per pusmetį uždirbo beveik 700 eurų. Bendrai gyventojai yra sukaupę atitinkamai 6,8 mlrd. (II pakopa) ir 0,7 mlrd. (III pakopa).
Balandžio-birželio mėnesiais prašymus atsiimti lėšas bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. dalyvių. Dar 1,7 tūkst. gyventojų kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. - likus penkiems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. 5,7 tūkst. gyventojų pasirinko išsiimti tik 25 proc. Vidutiniškai vienas lėšas atsiėmęs gyventojas buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų.
Socialinis ir ekonominis kontekstas
Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems ar papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Pensijų reforma pastebimai pakeitė gyventojų požiūrį į kaupimą senatvei. Vienas ryškiausių šio sujudimo ženklų - augantis susidomėjimas III pakopa: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst. Pensijų reforma išjudino visą sistemą, o suaktyvėjusios viešosios diskusijos duoda rezultatą: dalis gyventojų ne tik grįžta į II pakopą ar sudaro naujas sutartis, bet ir aktyviau renkasi III pakopą kaip papildomą ilgalaikio kaupimo priemonę.
Praktiniai patarimai renkantis pensijų fondą
- Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
- Prieš priimdami sprendimą investuoti, rekomenduojame pačiam ar padedant investicijų konsultantui atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas.
- Jeigu iki pensijos liko nedaug metų, apsvarstykite perėjimą prie konservatyvesnio fondo, kuriame didesnę dalį sudaro obligacijos.
- Naudokitės pensijų skaičiuoklėmis, kad geriau suvoktumėte, kokią sumą galite su kaupiant.
Ką daryti dabar?
Kaupimas pensijai - tai ilgalaikė investicija, kurią verta pradėti kuo anksčiau. Dalyvavimas II arba III pakopoje yra individualus sprendimas, priklausantis nuo amžiaus, pajamų, toleruojamos rizikos ir norimo lankstumo. Svarbu nepriimti skubotų sprendimų esant rinkos svyravimams: pensijų kaupime svarbiausia yra nuoseklumas, kantrybė ir ilgalaikis požiūris.
| Rodiklis | II pakopa | III pakopa |
|---|---|---|
| Sukauptas turtas (apytikris) | 6,8 mlrd. eurų | 0,7 mlrd. eurų |
| Vidutinė dalyvio sukaupta suma | ~7,6 tūkst. eurų | - |
| Valstybės paskata | Taikoma (~400 €/metus) | Ne (taikoma GPM lengvata) |
| Lankstumas (įmokos, išėmimai) | Mažiau lanksti (ankstesni ribojimai) | Daugiau lanksti (įmokas renkatės patys) |
| Automatinis rizikos valdymas | Taip (Gyvenimo ciklas pagal gimimo metus) | Ne (pasirenka pats dalyvis) |
Prieš priimdami bet kokius finansinius sprendimus, neskubėkite ir gerai apgalvokite savo asmeninę situaciją - tam turite laiko iki 2027 metų pabaigos. Ši informacija negali būti laikoma individualia konsultacija, rekomendacija ar pasiūlymu prisiimti bet kokius finansinius įsipareigojimus.