Šiame straipsnyje aptarsime socialinio suvokimo ypatumus, jo svarbą tarpasmeniniuose santykiuose ir socialinėje sąveikoje. Socialinis suvokimas yra neatsiejama žmogaus socialinio gyvenimo dalis, lemianti, kaip mes interpretuojame kitų žmonių elgesį, motyvus ir ketinimus. Gilinsimės į tai, kaip formuojasi nuostatos ir stereotipai, kokią įtaką daro socialinė atribucija ir kokios yra socialinio suvokimo klaidos. Sieksime paaiškinti, kaip šie procesai veikia mūsų tarpusavio santykius ir kaip galime sąmoningai koreguoti savo suvokimą, siekdami efektyvesnės ir harmoningesnės socialinės sąveikos.
Kas yra socialinis suvokimas?
Socialinis suvokimas - tai žmonių ypatybių, jų elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas. Tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas asmens psichikoje, bendravimo proceso dalis. Bendraudami, žmonės tiesiogiai jutimo organais negali užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių, kito žmogaus ypatybių ar motyvų. Pagal tam tikrus išorinius, jutimo organais fiksuojamus požymius, siekiama įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerio ypatybes. Todėl socialinis suvokimas yra aktyvus, kūrybiškas pažinimo procesas, padedantis realizuotis asmenybei. Suvokimas apima daugybę reiškinių, pradedant fizinio dirgiklio poveikiu jutimo organams, baigiant pojūčio, kurį šis dirgiklis sukėlė, prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu.
Socialinis suvokimas yra psichologijos sritis, kurios tikslas yra suprasti psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant, sąveikaujant grupėse arba kai žmogus tampa grupės nariu. Žmogus yra socialinė būtybė, todėl socialinis suvokimas teigia, kad žmogaus elgesio pilnai suprasti neįmanoma, jei nebus atsižvelgta į tai, kokią įtaką daro situacija, socialinė aplinka.
Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis, apimantis pasaulio pažinimą per regos, klausos ir kitus pojūčius bei interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją.
Kaip įveikti santykių atšalimą
Kodėl mums reikia socialinio suvokimo?
Socialinis suvokimas atlieka kelias svarbias funkcijas:
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
- Kad prisimintume faktus: Tyrimai rodo, kad geriau prisimenama struktūruota, organizuota medžiaga, tokia, kurią galima „sudėlioti į lentynėles", turinčias tam tikrus pavadinimus. Todėl suvokiama medžiaga nuolat tvarkoma, ieškant atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?", „ko siekia?", „kodėl?".
- Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę.
- Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą.
Socialinio suvokimo ypatumai
Žmogus nuolat ką nors veikia, būna ir elgiasi kaip kurios nors grupės narys, atlikdamas tam tikrą socialinį vaidmenį. Socialinis vaidmuo gyvuoja ilgiau nei jo atlikėjai, tačiau kiekvienas žmogus tą vaidmenį atlieka savaip, jį praturtindamas. Vaidmeninis bendravimas yra abipusis, todėl svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima viena kitos vaidmenis. Pradėdamas bendrauti, žmogus paprastai kitam nepasako, ko iš jo laukia, tad bendraujant reikia sugebėti atspėti lūkesčius ir juos pateisinti. Skirtingas vaidmens supratimas yra konflikto prielaida.
Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą bei vertinimą. Asmenybė ne tik veikia, bet ir suvokia save kaip veikėją, tuo pačiu metu pasireikšdama kaip pažinimo objektas (ją pažįsta kiti žmonės) ir subjektas (pažįsta pati save). Gebėjimas analizuoti ir vertinti save yra specifiškai žmogiška savybė. Savęs, kaip subjekto, įsisąmoninimo rezultatas - Aš-Vaizdo formavimasis, kuris yra informacijos ir emocinių vertinimų apie save visuma.
Pagrindiniai išoriniai požymiai, lemiantys mūsų suvokimą
Pagrindiniai išoriniai požymiai, iš kurių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes, yra šie:
- Išvaizda
- Elgesys
- Bendravimo būdas
Įtakos kito asmens pažinimui turi ir bendravimo kontekstas. Fizinis: Tai aplinka, kurioje bendraujama. Pavyzdžiui, pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose, manysime, jog jis yra pasiturintis, o jei būtume sutikę jį darbo vietoje, gal būtume to nepastebėję.
Psichologinis: Asmenybės ypatybės. Tai jos charakteris, temperamentas, pažiūros, įsitikinimai, vertybės. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname, priskirdami asmenybei bruožus: nuolaidus užsispyręs, švelnus šiurkštus, geranoriškas savanaudis, santūrus emocingas, linkęs bendrauti uždaras. Kiti individualūs ypatumai. Visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Atribucija
Atribucija - tai procesas, kurio metu žmonės aiškina savo ir kitų elgesio priežastis. Socialinėje psichologijoje išskiriamos kelios atribucijos rūšys:
- Vidinė (dispozicinė) atribucija - elgesys aiškinamas asmens vidinėmis savybėmis, charakteriu, nuostatomis ar motyvais.
- Išorinė (situacinė) atribucija - elgesys aiškinamas išorinėmis aplinkybėmis, situacija, socialiniu spaudimu ar kitų žmonių įtaka.
Atribucijos teorija teigia, kad žmonės linkę ieškoti priežasčių ir paaiškinimų, kad suprastų pasaulį ir numatytų būsimus įvykius. Tačiau šis procesas ne visada būna objektyvus, dažnai pasitaiko atribucijos klaidų.
Fundamentali atribucijos klaida
Tai tendencija pervertinti vidinių (dispozicinių) veiksnių įtaką ir nuvertinti išorinių (situacinių) veiksnių reikšmę, aiškinant kitų žmonių elgesį. Pavyzdžiui, jei žmogus vėluoja į susitikimą, galime manyti, kad jis yra neatsakingas, nekreipdami dėmesio į galimas išorines priežastis, tokias kaip eismo spūstys ar nenumatyti įvykiai.
Savanaudiškumo šališkumas
Tai tendencija prisiimti atsakomybę už sėkmingus įvykius ir neigti atsakomybę už nesėkmes. Pavyzdžiui, jei studentas gerai išlaiko egzaminą, jis gali manyti, kad tai jo talento ir pastangų rezultatas, o jei neišlaiko - kaltinti sudėtingus klausimus ar dėstytojo neobjektyvumą.
Nuostatos
Nuostatos - tai ilgalaikės teigiamos arba neigiamos emocijos, įsitikinimai ir elgesio tendencijos, susijusios su konkrečiais objektais, žmonėmis, grupėmis, idėjomis ar įvykiais.
Taip pat skaitykite: VSD pensijų mokėjimo tvarka
- Teigiamos - palankus požiūris, simpatija, pritarimas.
- Neigiamos - nepalankus požiūris, antipatija, nepritarimas.
- Neutralios - abejingumas, neturėjimas nuomonės.
Nuostatos formuojasi per įvairius procesus, tokius kaip tiesioginė patirtis, socialinis mokymasis, stebėjimas, informacijos gavimas iš kitų žmonių ar žiniasklaidos. Nuostatos gali turėti didelę įtaką mūsų elgesiui, sprendimams ir tarpusavio santykiams.
Nuostatų keitimas
Nors nuostatos yra gana stabilios, jos gali keistis veikiant įvairiems veiksniams, tokiems kaip:
- Įtikinimas - bandymas pakeisti nuostatas naudojant argumentus, faktus, emocijas ar kitas įtikinimo priemones.
- Kognityvinis disonansas - psichologinis diskomfortas, atsirandantis, kai žmogus turi tarpusavyje nesuderinamų nuostatų ar elgesio. Siekiant sumažinti diskomfortą, žmogus gali pakeisti vieną ar abi nuostatas arba pakeisti savo elgesį.
- Socialinis spaudimas - kitų žmonių įtaka, verčianti prisitaikyti prie jų nuostatų ir elgesio.
Stereotipai
Stereotipai - tai supaprastinti ir apibendrinti įsitikinimai apie tam tikrą žmonių grupę, kurie gali būti teigiami, neigiami arba neutralūs. Stereotipai dažnai grindžiami nepakankama informacija, išankstinėmis nuostatomis ar klaidingais apibendrinimais. Jie gali lemti diskriminaciją, išankstinį nusistatymą ir neigiamą elgesį su stereotipizuotų grupių nariais.
Stereotipų susidarymas
Stereotipai formuojasi per socialinį mokymąsi, stebėjimą, žiniasklaidą ir asmeninę patirtį. Jie gali būti perduodami iš kartos į kartą ir tapti giliai įsišakniję mūsų mąstyme.
Stereotipų įtaka
Stereotipai gali turėti didelę įtaką mūsų suvokimui, sprendimams ir elgesiui su kitais žmonėmis.
- Išankstinį nusistatymą - neigiamas požiūris į tam tikrą žmonių grupę, grindžiamas stereotipais.
- Diskriminaciją - neigiamas elgesys su tam tikros grupės nariais, grindžiamas išankstiniu nusistatymu.
- Stereotipo grėsmę - baimė pasitvirtinti neigiamą stereotipą apie savo grupę, kuri gali neigiamai paveikti pasiekimus.
Kova su stereotipais
Siekdami sumažinti stereotipų įtaką, galime:
- Sąmoningai stengtis pažinti žmones kaip individus, o ne kaip tam tikros grupės narius.
- Kritikuoti stereotipus ir atsisakyti jais tikėti.
- Plėsti savo žinias apie įvairias kultūras ir grupes.
- Skatinti įvairovę ir toleranciją.
Dažniausios socialinio suvokimo klaidos
Socialinio suvokimo klaidos atsiranda dėl įvairių priežasčių, įskaitant informacijos trūkumą, kognityvinius šališkumus ir socialines nuostatas. Socialinis suvokimas nėra tobulas procesas ir dažnai pasitaiko klaidų, kurios gali iškreipti mūsų suvokimą ir lemti neteisingus sprendimus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Išankstinė nuomonė
Išankstinė nuomonė yra nuomonė apie asmenį (arba grupę), dažniausiai nepalanki, susiklosčiusi neįvertinus visais atžvilgiais. Nuomonę mes susidarome apie daugybę skirtingų dalykų, taigi ir išankstines nuostatas susikuriame daugybės skirtingų dalykų atžvilgiu.
Išankstinės nuostatos gali būti įvairios:
- Dėl amžiaus: Kai kas nors iš anksto yra nusistatęs prieš kitus dėl jų amžiaus.
- Dėl negalios: Kai kas nors iš anksto yra nusistatęs prieš kitus dėl jų fizinių trūkumų (aklumas, kurtumas, luošumas ir t.t.).
- Dėl lyties: Kai kas nors iš anksto yra nusistatęs prieš kitus dėl vyriškos ar moteriškos lyties.
- Dėl socialinės padėties: Kai kas nors iš anksto yra nusistatęs prieš turtingus ar neturtingus.
- Stereotipai
Stereotipai yra supaprastinti ir apibendrinti įsitikinimai apie tam tikrą žmonių grupę.
Socialiniai stereotipai (moterys - prastos vairuotojos, visi vyrai - storžieviai, gydytojai - kyšininkai, darbininkai - neišprusę ir t.t.)
Nacionaliniai (etniniai) stereotipai (japonai - darbštuoliai, čigonai - vagys, skandinavai - šalti it ledas, vokiečiai - pedantiškai tvarkingi ir mėgstantys alų, prancūzai - išmanantys meilės reikalus, geriantys daug vyno ir pan.).
Dažniausiai stereotipus įgyjame iš grupės, kuriai priklausome, ypač iš žmonių, kurių stereotipai jau yra susiformavę (tėvų, draugų, mokytojų), taip pat iš žiniasklaidos, kuri dažniausiai pateikia supaprastintą tam tikrų grupių vaizdą, taigi stereotipai dažniausiai būna kolektyviniai, retai būna mūsų asmeninės patirties vaisius.
- Diskriminacija
Dėl prietarų gali atsirasti diskriminacija. Diskriminacija - tai nepagrįstas ir neteisingas elgesys su asmeniu ar grupe dėl jų priklausymo tam tikrai kategorijai (pvz., rasės, lyties, amžiaus, religijos).
- Pirmasis įspūdis ir pirmumo efektas
Pirmasis įspūdis yra ypač svarbus, nes jis gali nulemti, kaip mes suvokiame tolimesnę informaciją apie žmogų. Solomon Asch (1946) pirmasis atkreipė dėmesį į šį reiškinį. Jis pademonstravo eksperimentu kokią įtaką suvokimui turi informacijos pirmumas - tai vadinama pirmumo efektu.
Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti, tačiau svarbu būti atidiems ir nepasiduoti pirminiam vertinimui.
- Save išpildančios pranašystės (Pigmaliono efektas)
Save išpildančios pranašystės siejasi su pirmuoju įspūdžiu. Pigmalijono efektas pasireiškia esant teigiamiems lūkesčiams, Golemo - neigiamiems, tačiau abiem atvejais veikia tas pats mechanizmas: bendraudamas su kitu žmogumi, dėl anksčiau minėtų suvokimo “klaidų”, pavyzdžiui, veikiant kokiai nors kognityvinei schemai, priskiri žmogų tam tikrai kategorijai.
- Pagrindinė atribucijos klaida
Atribucija - tai kognityvinis procesas, kurio pagalba individas interpretuoja ir priskiria elgesio priežastis kito žmogaus arba savo elgesiui. Pagrindinė atribucijos klaida (Heider, 1958) pasireiškia tendencija pervertinti vidines elgesio priežastis arba asmenybės įtaką elgesiui ir nepakankamai įvertinti išorinius veiksnius arba situacijos įtaką elgesiui.
Kitos atribucijos klaidos:
- Vertinimai iš veikėjo ir stebėtojo pozicijų (Jones & Nisett, 1971): Priklausomai nuo užimamos pozicijos - veikėjo ar stebėtojo - galimas klaidingas elgesio priežasčių priskyrimas.
- Aukos kaltinimas (Lerner, 1978): Tai padidėjęs polinkis priskirti vidines elgesio priežastis, t.y. aplinkiniai bus linkę kaltinti auką dėl atsitikusio įvykio.
- Savęs pateikimo klaida (Miller, 1975): Ši klaida pasireiškia tendencingu savo elgesio aiškinimu, kuomet yra siekiama sudaryti kuo geresnį įspūdį apie save aplinkiniams.
- Informacijos atrankos klaida (pirmumo ir baigmės efektai)
Geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Tai - pirmumo efektas. Jis lemia tai, kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. Taip pat egzistuoja baigmės efektas. Jis lemia tai, kad paskutinė informacija, kurią gauname apie žmogų, gali turėti didesnę įtaką mūsų įspūdžiui nei ankstesnė informacija.
- Socialinės schemos
Kai mes renkame informaciją ar požymius apie kitą žmogų, norėdami susidaryti apie jį nuomonę, šalia jau minėtų procesų veikia kitas - aktyvuojasi socialinės schemos. Sąvoka “schema” nurodo, kad tai - kognityvinė struktūra, kuri organizuoja turimas žinias pagal specifines objektų kategorijas.
- Grupės efektas
Psichologai yra pastebėję ir atlikę tyrimus, kurie rodo, jog objektyvų suvokimą gali “išderinti” ir faktorius, kuris pasireiškia tuo, kad save priskiriant (socialinei) grupei žmonės esantys kitoje grupėje ima atrodyti ne tokie skirtingi kaip kad savo grupėje.
Kaip gerinti socialinį suvokimą?
Siekdami pagerinti socialinį suvokimą, galime:
- Būti atviri naujai informacijai ir skirtingoms perspektyvoms.
- Kritiškai vertinti savo pačių įsitikinimus ir nuostatas.
- Stengtis suprasti kitų žmonių motyvus ir ketinimus.
- Būti empatiški ir atjaučiantys.
- Praktikuoti aktyvų klausymąsi ir stengtis suprasti pašnekovo poziciją.
- Reflektuoti savo pačių elgesį ir jo poveikį kitiems žmonėms.
Nors socialinio suvokimo klaidos yra neišvengiamos, yra keletas būdų, kaip sumažinti jų įtaką:
- Būkite atidūs ir kritiški: Stenkitės atpažinti savo šališkumus ir stereotipus. Klauskite savęs, ar jūsų nuomonė apie žmogų grindžiama faktais, ar tik prielaidomis.
- Rinkite daugiau informacijos: Nesidarykite skubotų išvadų. Stenkitės sužinoti daugiau apie žmogų, jo elgesio motyvus ir aplinkybes.
- Įsiklausykite į kitų nuomonę: Pasitarkite su kitais žmonėmis, kurie pažįsta tą patį asmenį. Jų perspektyva gali padėti jums pamatyti situaciją iš kitos pusės.
- Būkite atviri pokyčiams: Nebijokite pakeisti savo nuomonės, jei gaunate naujos informacijos, kuri prieštarauja jūsų ankstesniam įspūdžiui.
- Atidumas detalėms: Socialinio suvokimo klaidų išvengti gali padėti atidumas detalėms.
tags: #nuostatos #socialinio #suvokimo #ypatybes