Nacionalinė autizmo konferencija Lietuvoje: Iššūkiai ir sprendimai

Šiame straipsnyje apžvelgiamos autizmo tema Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į svarbius renginius, konferencijas Seime bei visuomenės supratimo didinimo iniciatyvas. Straipsnyje gausu informacijos apie autizmo spektro sutrikimą (ASS), jo iššūkius ir galimus sprendimus, taip pat apie tai, kaip visuomenė gali prisidėti prie atviresnės ir supratingesnės aplinkos kūrimo.

Pasaulinė Autizmo Supratimo Diena ir Mėnuo

Balandis visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo didinimo ir priėmimo mėnuo. Nuo 2016 m. balandžio 2 d. - Pasaulinė autizmo supratimo diena - oficialiai įtraukta ir į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą. Tai rodo augantį valstybės ir visuomenės dėmesį šiai problemai.

Autizmas - plintantis sutrikimas: Spaudos konferencijos Seime

Balandžio 4 d. Seime įvyko spaudos konferencija, inicijuota Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės, Seimo Žmogaus teisių komiteto narės Rimantės Šalaševičiūtės, pavadinimu „Autizmas - plintantis sutrikimas“.

Lietuvos Autizmo Asociacijos Iniciatyvos

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jau dvyliktus metus deda daug pastangų, kad autistiški asmenys gyventų oriai įtraukioje ir atviroje visuomenėje, stengiasi atliepti skirtingų bendruomenės grupių poreikius. Asociacija teikia ankstyvosios pagalbos konsultacijas tėvams, laukiantiems patvirtinimo dėl vaiko autizmo diagnozės, organizuoja mokymus, teikia individualias konsultacijas tėvams, auginantiems ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikus, organizuoja socialines dirbtuves pilnametystę pasiekusiems autistiškiems asmenims, o jų sukurtais gaminiais prekiauja per el. parduotuvę.

Stereotipai ir Iššūkiai

Nepaisant teigiamų pokyčių, visuomenėje vis dar egzistuoja stereotipai ir patyčios, su kuriais susiduria autistiški asmenys ir jų šeimos. Atstūmimas veda į neviltį autistiškus vaikus auginančius tėvus.

Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime

Renginiai Autizmo Supratimui Didinti

Balandžio mėnesį organizuojami įvairūs renginiai, skirti autizmo supratimui didinti. Kiekvienas gali prisidėti prie palaikymo iniciatyvų - dalyvaujant renginiuose, dalijantis informacija ar atvaizduojant begalybės ženklą kaip autizmo priėmimo simbolį. Visuomenės palaikymas padeda kurti atviresnę ir supratingesnę visuomenę visiems.

Balandžio 2 d. LR Seimo skaitykloje atidaryta fotografijų paroda „Lietaus vaikai". Parodos autorė bendruomenės ilgametė narė, menininkė Vėtrė Antanavičiūtė. Paroda kviečia žiūrovus pažvelgti į autizmą iš arčiau - be išankstinių nuostatų ar stereotipų. Taip pat balandžio 2 d. „Multikino" kino teatre įvyko specialus kino seansas, paramos kino vakaras „Mano ypatingas sūnus". Visos surinktos lėšos skirtos emocinei paramai tėvams, kurių vaikams ką tik patvirtinta autizmo diagnozė.

Autizmo mėnesį vainikavo bendruomenės narių žygis Plateliuose balandžio 26-27 d. „Bendruomenės žygis - tai galimybė susiburti, pasidalinti patirtimis bei pajusti stiprybę būti kartu.

Konferencija „Autizmas Lietuvoje: Iššūkiai ir Sprendimai“ Seime

Seimo nario, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva balandžio 1 d. Seime buvo surengta dalykinė konferencija „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“, skirta Pasaulinei autizmo supratimo dienai paminėti.

Ministras A. Veryga pabrėžė ypač svarbų visuomenės palaikymą ir supratimą tėvams, kurie kasdien susiduria su nemažais iššūkiais. Konferencijoje šeimos kalbėjo apie savo kasdienybę, pasiekimus ir iššūkius. L. Arminta Savickienė teigė, kad ši konferencija - tai žingsnis į rimtą ir abipusį dialogą tarp valstybės institucijų ir autistiškus vaikus auginančių tėvų, kurio taip trūksta. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad šeimos yra labai pažeidžiamos - susiduria su specialistų trūkumu, ypač regionuose, finansinėmis problemomis, psichologiniu nuovargiu, atokvėpio paslaugos nebuvimu ir dažnai viduramžišku visuomenės požiūriu į autizmą.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Tomo Eicher Lorka patirtis

Konferencijoje „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“ Tomas Eicher Lorka pasakojo apie savo patirtį gyvenant su autizmo spektro sutrikimu. Jam nuo mažens buvo sunku reikšti savo mintis ir kalbėti, jis turėjo sensorinių iššūkių ir dėl sunkaus elgesio kurį laiką buvo lavinamas namuose. Tik tuomet, kai Tomui sukako 12 metų, paaiškėjo, kodėl berniukas elgiasi kitaip, nei dauguma jo bendraamžių.

Tomas atvirai pasakojo apie tai, kaip jis suvokia pasaulį, apie jautrumą garsams ir regai, apie tai, kaip sunku atsiriboti nuo kiekvienos menkiausios vaizdinės detalės. Jis taip pat pasidalijo prisiminimais iš vaikystės, apie tai, kaip jam buvo sunku prisiminti, kaip keliavo į mokyklą, apie tai, kaip būdavo pasinėręs į savo išgyvenimus.

Tomui teko išmokti susigyventi ir su aštriais sensoriniais pojūčiais bei juos nuraminti, kad nebūtų sensorinės perkrovos. Jis išmoko skaityti ir suvokti kitų žmonių emocijas, suprasti, ką žmogus jaučia kai šypsosi arba tada, kai jo veidas rūškanas.

Savo patirtimi Tomas dalijasi ne tik Seime. Jis jau pusę metų važinėja po Lietuvą ir susitikinėja su tėvais, auginančiais autistiškus vaikus, bei specialistais, pasakodamas, kaip galima sėkmingai gyventi turint autizmo diagnozę ir su kokiais sunkumais tenka susidurti jo likimo broliams bei sesėms.

Autizmo Simbolis: Evoliucionuojanti Reikšmė

Autizmo simbolis laikui bėgant evoliucionavo tiek formos, tiek spalvos prasme. Ilgą laiką su autizmo spektro sutrikimu buvo siejama dėlionės detalė (puzlė). 1999 m. buvo sukurta autizmo suvokimo juostelė, kuri atspindi autizmo spektro kompleksiškumą. Skirtingų spalvų ir formų dėlionės dalys rodo, kad autizmas paveikia įvairias žmonių grupes ir kad nėra vienodų žmonių ar šeimų, turinčių vienodą autizmo patirtį, taip pat simbolizuoja žmonių ir šeimų, gyvenančių su šia diagnoze, įvairovę.

Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti

Dar vėliau imta vaizduoti begalybės ženklą kaip autizmo simbolį. Jis rodo, kad spektras yra platus, kompleksiškas ir apima asmenis, turinčius tiek daugybę skirtingų stiprybių, tiek iššūkių, tiek didelį potencialą, tiek ir sunkią negalią. Jo taip pat yra skirtingų variacijų: vieni naudoja auksinį begalybės simbolį, o kiti - visų vaivorykštės spalvų.

Vienas reikšmingiausių pokyčių, atstovaujant bendruomenę, tai kad pavyko pasiekti, jog nuo 2015 metų įteisinta suaugusiųjų autizmo diagnozė Lietuvoje. Anksčiau iki 2015 metų sausio 1 dienos, dažniausiai asmenys, sulaukę 18 metų, tapdavo šizofrenijos liga sergančiais arba intelekto negalią turinčiais asmenimis. Ne mažiau svarbūs pasiekimai - atsirado komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių kompensavimas, buvo pasirašyti ir vykdomi du autistiškiems asmenims pagalbos veiksmų planai, taip pat daugiau autistiškų asmenų gali gauti vieną iš socialinių išmokų, bei inicijuotas švietimo metodinės pagalbos skyriaus sukūrimas.

Tolimesni Žingsniai: Palaikymo Banga Visuomenėje

Minint autizmo supratimo mėnesį, kviečiama visus sugalvotais būdais atvaizduoti begalybės ženklą. Šios kampanijos tikslas, kad kuo daugiau darželių, mokyklų, įmonių, valstybinių įstaigų ir fizinių asmenų parodytų palaikymą autistiškiems asmenims ir paskleistų begalybės ženklo, kaip autizmo palaikymo, bangą.

Balandžio 2 d. LR Seime buvo organizuojamas renginys pasauliniam autizmo supratimo mėnesiui paminėti. Pirmoje dalyje buvo pristatyta fotografijų paroda „Kai tu šalia, aš galiu“, kuria siekiama atskleisti ryšį tarp mokytojo palaikymo ir autistiško mokinio pasiekimų. Visuomenėje yra daug žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS). Siekiant atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria auginantys ar gyvenantys šalia žmonių, turinčių vienokį ar kitokį raidos sutrikimą, Seime organizuojamos konferencijos ir parodos.

Balandis - Pasaulinis autizmo supratimo mėnuo, o balandžio 2-ąją yra minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Šiai datai paminėti Seime vyksta įvairūs renginiai, skirti atkreipti visuomenės dėmesį į autizmo problematiką.

Paroda „Lietaus vaikai“

Seimo narės Indrės Kižienės iniciatyva Seime eksponuojama paroda „Lietaus vaikai“. Seimo narė Indrė Kižienė kviečia į fotografės Vėtrės Antanavičiūtės-Meškauskienės parodą, skirtą Pasaulinei autizmo supratimo dienai.

Parodos autorė Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė dešimt metų fotografavo autistiškų vaikų pasaulį. Ji pasakoja, kad iš pradžių juos reikėjo prisijaukinti, t. y. fotografuoti per stiklą: „Kai kurie vaikai negali kalbėti, jie nestovi vietoje, mažai domisi socialiniu pasauliu. Pagauti jų žvilgsnį tampa tikru iššūkiu.“

Paroda „Lietaus vaikai“ kviečia žiūrovus pažvelgti į autizmą iš arčiau - be išankstinių nuostatų ar stereotipų. Siekiama ne tik parodyti šių vaikų kasdienybę, bet ir skatinti supratimą, atjautą bei dialogą.

Iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos auginančios autistiškus vaikus

Turbūt mažai kas žino, su kuo susiduria šeimos, auginančios autistiškus vaikus. Kalbėti apie autizmą nėra lengva. Nuolatinės replikos ir užgauliojimai viešose vietose, patyčios mokyklose, noras, kad vaikas būtų pašalintas iš mokyklos, kaimynų priekaištai ar nenoras gyventi šalia „tokio“ vaiko - tai tik dalis iššūkių, su kuriais susiduria šeimos.

Sakoma, jei pažįsti vieną autistą, tai pažįsti tik vieną autistą. Jie visi skirtingi. Vieni be paliovos kalbantys, mėgstantys bendrauti, kiti nekalbantys ir mažai komunikuojantys su šiuo pasauliu. Kai kurie kalba angliškai, nors yra lietuviai. Vieni puikiai groja ar dainuoja, kiti piešia, o treti tobulai suka virvelę. Ir virvelės sukimas yra visas jų gyvenimas. Vieni itin jautrūs garsams, kiti kvapams, treti prisilietimams ar šviesai. Vieni valgo daug produktų, kiti tik penkis, vieną, ar net nevalgomus daiktus. Kai kurie nejaučia skausmo, o kiti neturi savisaugos instinkto. Vieni nuolat bėga, kiti nuolat sukasi ratu, treti nenori iš viso niekur eiti. Gali nežiūrėti į akis ir nereaguoti į savo vardą.

„Ne visus vaikus pavyko nufotografuoti. Su jais negali būti režisūros. Jiems neįsakysi, nepaliepsi, jie nelauks kada tau bus patogu. Nėra jokios garantijos, kad pavyks, tačiau autistiškiems asmenims reikalinga pagalba. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą. Tačiau autistiški asmenys laikui bėgant įgyja įgūdžių, dėl to jų gebėjimai ir sunkumai gali kisti“, - pasakoja fotografė.

Norintys paremti autizmo spektrą turinčius žmones, kviečiami į paramos kino vakarą „Mano ypatingas sūnus“. Ministro A. Verygos teigimu, ypač svarbus visuomenės palaikymas ir supratimas tėvams, kurie kasdien susiduria su nemažais iššūkiais. Šioje konferencijoje šeimos kalba apie savo kasdienybę, pasiekimus ir iššūkius.

L. Arminta Savickienė teigia, kad ši konferencija - tai žingsnis į rimtą ir abipusį dialogą tarp valstybės institucijų ir autistiškus vaikus auginančių tėvų, kurio taip trūksta. Šeimos susiduria su specialistų trūkumu, ypač regionuose, finansinėmis problemomis dėl to, kad dėl diagnozės griūna šeimos ir vaiką prižiūrintis asmuo dažnai negali dirbti. O kur dar pačių tėvų psichologinis nuovargis, atokvėpio paslaugos nebuvimas, dažnai viduramžiškas visuomenės požiūris į autizmą.

Konferencijoje „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“ siekiama diskutuoti apie realius pokyčius Lietuvoje.

Konferencija Kauno Vytauto Didžiojo universitete

Konferencija vyko balandžio 17 - 18 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir Kauno Prano Daunio ugdymo centras.

Konferenciją pradėjo dr. Peter Vermeulen - vienas žymiausių autizmo srities ekspertų Europoje. Savo pranešime „Autizmas ir gebėjimas prognozuoti“ dr. Vermeulen paaiškino, kodėl autistiški žmonės dažnai susiduria su nuspėjamumo iššūkiais ir kaip švietimo aplinka gali padėti jiems jaustis saugiau. Antroji diena buvo skirta Lietuvos ekspertams. Rytinėje dalyje išgirdome keturis įkvepiančius pranešimus - nuo dirbtinio intelekto galimybių ugdyme iki atviro ir labai jautraus autistiškos studentės pasidalinimo apie savo mokyklinę patirtį, bei patarimus švietimo bendruomenei. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti.

Svarbi ir ankstyva diagnostika. Tikimės, kad tai dar viena proga garsiai pasakyti, kad visuomenė turi palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, o ne bandyti išgydyti tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.

Autizmo požymiai ir jų aprašymas:

Požymis	Aprašymas
Socialiniai sunkumai	Sunku suprasti socialines užuominas, palaikyti akių kontaktą, užmegzti draugystę.
Komunikacijos sunkumai	Vėluojanti kalbos raida, sunku suprasti kalbą, atkartojanti kalba (echolalija).
Pasikartojantis elgesys	Pasikartojantys judesiai (pvz., rankų mosavimas), prisirišimas prie tam tikrų daiktų ar ritualų, didelis susidomėjimas specifinėmis temomis.
Sensoriniai ypatumai	Padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas garsams, šviesai, prisilietimams, kvapams ar skoniams.
Mitybos sunkumai	Ribotas mitybos racionas, atsisakymas valgyti tam tikrus produktus.
Miego sutrikimai	Sunku užmigti, dažnas prabudimas naktį.

„Išmokti matyti liežuviu - įmanoma!“ - šia netikėta, tačiau moksliškai pagrįsta mintimi konferenciją pradėjo dr. Peter Vermeulen - vienas žymiausių autizmo srities ekspertų Europoje.

Jis kvietė iš naujo permąstyti, kaip mūsų smegenys suvokia pasaulį - juk net 90 % „matymo“ vyksta galvoje, o ne akyse. Savo pranešime „Autizmas ir gebėjimas prognozuoti“ dr. Vermeulen paaiškino, kodėl autistiški žmonės dažnai susiduria su nuspėjamumo iššūkiais ir kaip švietimo aplinka gali padėti jiems jaustis saugiau.

Antroji diena buvo skirta Lietuvos ekspertams. Rytinėje dalyje išgirdome keturis įkvepiančius pranešimus - nuo dirbtinio intelekto galimybių ugdyme iki atviro ir labai jautraus autistiškos studentės pasidalinimo apie savo mokyklinę patirtį, bei patarimus švietimo bendruomenei. Po pietų vyko praktinės dirbtuvės aktualiomis temomis: mokinių savireguliacija, užduočių pritaikymas, motyvacijos sistemos, lytiškumo ugdymas ir mokytojų emocinė gerovė.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams - jūsų žingeidumas, įsitraukimas ir atviros širdys kuria pokytį kiekvieną dieną.

Konferencija vyko balandžio 17 - 18 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Konferencijos organizatoriai: Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir Kauno Prano Daunio ugdymo centras.

Gruodžio 5 d. VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykusi konferencija “Autistiškiems žmonėms atvira aukštoji mokykla: nuo vizijos iki įgyvendinimo” - pirmoji Lietuvoje, nagrinėjusi autizmo aukštajame moksle temą.

Pasak bendruomenės reikalų prorektorės dr. Birutės Švedaitė-Sakalauskės, konferencijoje tarusios įžanginį žodį, simboliška, kad tą gruodžio 5 dieną pirmą kartą per pastaruosius 30, o gal net 440 metų, universitetas protestuoja. Anot prorektorės, galbūt gerai, kad kai kalbame apie autizmo aukštajame moksle temą, universitete dėl pirmą kartą vykstančio protesto visur tuščia. „Tai yra tam tikros izoliacijos, atskirties patirtis. Šioje tyloje šiandien turime progą išgirsti autentiškas žmonių, paliestų autizmo spektro, patirtis. Tikiu, kad atsiverdami autizmo spektro sutrikimų turinčių žmonių patirčiai, mes galime labai daug laimėti“ - teigė bendruomenės reikalų prorektorė dr.

Autizmo aukštajame moksle tema Lietuvoje nauja neatsitiktinai - pasak Barboros Suisse, autizmo diagnozė suaugusiems asmenims Lietuvoje įteisinta tik 2015 metais. Iki tol autistiškiems žmonėms, sulaukusiems pilnametystės, buvo įprasta priskirti šizofrenijos diagnozę. Taigi suaugę žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimus, ilgą laiką buvo „nematomi“, todėl vis dar nesulaukia reikiamos pagalbos.

Konferencijoje pranešimą skaitė Vilniaus universiteto neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, kuri, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, pristatė iššūkius ir galimybes, su kuriais aukštajame moksle susiduria autistiški asmenys. Pasak mokslininkės, autizmo atvejų skaičius didėja ne dėl kintančios biologijos, o dėl kintančių diagnostikos kriterijų. Nors autizmas dažnai matomas kaip trūkumas, tačiau mokslinėje veikloje autizmo spektro sutrikimų turintys žmonės gali atskleisti unikalius savo smegenų gebėjimus. Pasak U.

Pranešimus taip pat skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja, turinti autizmo spektro sutrikimą Kristina De Witte, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse, pristačiusi autistiškų studentų (-čių) poreikių ir patirčių tyrimo rezultatus, buvęs studentas su autizmo spektro sutrikimu Tomas Eicher-Lorka.

Per dažnai autistiški vaikai vertinami ne pagal jų poreikius ar galimybes, o pagal tai, kiek jie atitinka standartinius lūkesčius: ar paklūsta taisyklėms, ar priima pokyčius, ar gali susikaupti pamokoje, atsakinėti prieš klasės draugus ir pan. Tačiau naujausios įžvalgos verčia keisti šį požiūrį iš esmės - ne vaikas turi „prisitaikyti“, o mes turime mokytis suprasti, kaip jis mąsto. Mūsų smegenys, kaip aiškina pasaulinio garso autizmo ekspertas dr. Peter’is Vermeulen’as, situaciją prognozuoja, remiasi patirtimi ir nuolat klysta. O ką daryti, jei patirties ir konteksto suvokimo trūksta? Autizmo ekspertas dr.

P. Vermeulen’as balandį pranešimą skaitė Lietuvoje vykusioje Nacionalinėje autizmo konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, ir pristatė naują požiūrį į tai, kaip autistiški žmonės suvokia pasaulį. Vienas įsimintiniausių jo pavyzdžių - šviesoforo signalas: „Raudonas žmogeliukas šviesofore reiškia draudimą eiti. Bet ar visada? Jei einant per gatvę šviesa pasikeičia iš žalios į raudoną - sustosite? Tikriausiai ne. Tame kontekste raudona reiškia priešingai - pabaik veiksmą, nesustok.“ Anot eksperto, tai puikus pavyzdys, kaip reikšmės priklauso nuo konteksto - mūsų smegenys nespėja visko analizuoti, jos spėja, remiasi patirtimi.

„Prireikia maždaug 200 ms, kad kažką pamatytume, pavyzdžiui, žaidžiant tenisą - atlekiantį teniso kamuoliuką. Kai pamatysite, kad kamuoliukas atmušamas, jis jau bus perskridęs tinklą. Aktyviai stebint kamuoliuką, teniso žaisti neįmanoma. Kaip žmonės geba jį atmušti? Jie nelaukia, kol informacija atkeliaus iki jų smegenų centro, jie prognozuoja kamuoliuko kelią - tai prognozuojančių smegenų koncepcija. Matydami teniso kortus ir raketę, mes neįžvelgsime citrinos, bet matysime teniso kamuoliuką, nes tai yra susiję su tenisu“, - aiškina dr. P.

Autistiški žmonės dažnai apibūdinami kaip jautresni garsui, šviesai ar prisilietimams, tačiau dr. P. Vermeulen’as pabrėžia - tikrasis iššūkis slypi ne dirgiklio intensyvume, o netikėtume ir neapibrėžtume: „Perkrova dažniausiai įvyksta ne dėl didelio triukšmo, bet dėl to, kad jo neįmanoma nuspėti. Dėl šios priežasties tradicinis požiūris - pašalinti garsą, šviesą ar kitą dirgiklį - nėra veiksmingas ilgalaikėje perspektyvoje. Vietoj to reikėtų padėti vaikui išspręsti neapibrėžtumo problemą.

Kaip pavyzdį dr. P. Vermeulen’as pateikia alternatyvą: ne atsisakyti plojimų, bet įspėti apie juos iš anksto - pavyzdžiui, suskaičiuoti iki trijų. Ekspertas taip pat įspėja dėl „meškos paslaugos“ - nuolat šalindami sensorinius dirgiklius, neskatiname vaikų mokytis prognozuoti aplinkos. Vietoje to reikėtų suteikti jiems kontrolės pojūtį: „Mokykloje pasakykime - jei bus per triukšminga, gali naudoti ausines. Žinojimas, kad išeitis egzistuoja, sumažina įtampą. Autizmui draugiška aplinka prasideda nuo nuspėjamumo, tačiau tai kur kas daugiau nei paveikslėliai ar tvarkaraščiai ant sienos. Svarbu padėti vaikui ne tik žinoti, kas vyks, bet ir kaip tai gali atrodyti - ką jis patirs, pajus ar net užuos.

Dr. P. Vermeulen’as pabrėžia konteksto svarbą: jei mokytoja prisiliečia prie lietimui jautraus vaiko neįspėjusi, vaikas tai gali suprasti netinkamai. Tačiau jei iš anksto pasakoma, kad pratimo metu gali prireikti prisilietimo, situacija tampa nuspėjama - ir saugi. Dar vienas svarbus aspektas - komunikacija, kuri taip pat remiasi kontekstu, tuo, ką jau esame patyrę. Neurotipiški vaikai gali prognozuoti, kokia bus instrukcija ar paliepimas. Dr. P. Vermeulen‘as konferencijoje pateikė iliustratyvų pavyzdį. Berniukui duodamos matematikos užduotys - ant popieriaus lapo surašyti dalybos veiksmai, nupieštas klounas su 4 balionais ir parašyta: išspręskite klouno problemas. O vaikas ilgai žiūrėjęs į šį užduočių lapą ima pykti ir sako, kad šito padaryti negali.

Berniukas kažkada pats yra lankęsis pas psichiatrą, tuomet jam buvo paaiškinta, kad šis gydytojas padeda išspręsti problemas. Taigi vaikas užduotį suprato tiesiogiai: turi išspręsti ne matematikos uždavinius, bet klouno problemas. Kita prognozavimo klaida susijusi su klouno iliustracija. Uždavinyje rašoma: klounas turi 25 balionus. Tačiau iliustracijoje nupiešti tik 4 balionai, tad natūralu, kad vaiko akyse pati užduotis neteisinga. Taigi nesusipratimas kyla iš autistiško absoliutaus mąstymo. Mokyklose su tuo neretai susiduriama. Stengdamiesi padaryti mokymosi medžiagą patrauklią, pridėdami papildomų paveikslėlių, galime sukelti nereikalingos papildomos sumaišties. Bet tokios situacijos įmanoma išvengti pasitelkiant kontekstą ir paaiškinant vaikui - reikia išspręsti klouno matematikos problemas - matematikos uždavinius.

Dr. P. Vermeulen‘as, pripažįsta, kad ugdant autistiškus vaikus labai svarbi rutina, nes ji leidžia atsipalaiduoti, pailsėti smegenims. Bet lygiai taip pat smegenims reikia naujovių, todėl būtina įvesti naujas veiklas, tik tai turėtų būti subalansuota: „Turime užtikrinti, kad autistiškų asmenų hiperbudrios smegenys, kurios jaučiasi nesaugios ir patiria daug neapibrėžtumo, atsipalaiduotų. Tam pirmiausia turi būti sukurta gerovė, nes kai vaikas jaučiasi gerai, jis pasiruošęs ir didesniems iššūkiams. Patiriant įtampą, neįmanoma nieko išmokti. Būtina sukurti kuo daugiau nuspėjamumo.

tags: #autizmas #konferencija #spalio #25