Lietuvos pensininkams - bene mažiausiai lėšų ES? Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu.
Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
Ši išradinga sistema galėtų garantuoti valstybines pensijas visame pasaulyje
Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos.
Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Pensijų statistika ir ES
Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Pensijų Išlaidų Santykis Su BVP Europos Sąjungoje
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP.
Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
„Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
| Šalis | Išlaidos senatvės pensijoms (% nuo BVP) |
|---|---|
| Italija | 17.0 |
| Austrija | 16.2 |
| Suomija | 15.2 |
| Airija | 3.7 |
| Malta | 6.7 |
| Lietuva | 7.3 |
Pensijų Didėjimas ir Gyventojų Nuomonės
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.?
Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Planuojami Pokyčiai ir Biudžeto Išlaidos
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų.
Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Lietuvos Pensininkų Padėtis ES Kontekste
Lietuva užima prasčiausius rezultatus visoje ES pagal tai, koks yra santykis tarp senjorų gaunamų pensijų ir gautų darbo pajamų. Eurostato duomenimis, Lietuvoje pensininkai gauna tik 36 proc. pajamų nuo savo buvusio atlyginimo, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis (58 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei Kroatijoje (35 proc.), o su tokiu rezultatu patenkame į paskutinį trejetuką kartu su Airija (39 proc).
Tokie žemi rezultatai signalizuoja, kad Lietuvos senjorams vis sunkiau išlaikyti deramą gyvenimo lygį išėjus į pensiją.
Pietų Europos šalys, priešingai, siūlo daug dosnesnes pensijų sistemas. Graikijoje (78 proc.), Ispanijoje (77 proc.) ir Italijoje (75 proc.) pensijos padengia daugiau kaip tris ketvirtadalius pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją.
Tuo tarpu turtingesnės Vakarų šalys, tokios kaip Vokietija (49 proc.), Belgija (48 proc.) ir Danija (47 proc.), taip pat atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau jos paprastai mažesnius rodiklius kompensuoja didesne socialine parama ir didesnėmis faktinėmis pensijų išmokomis.
Pensininkų pajamų nelygybė didėja visoje ES. 2023 m. 15,5 proc. pensininkų grėsė skurdas, o prieš dešimtmetį tokių buvo 12 proc. Net ir atsižvelgus į vietines kainas, Rytų ir Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, pensininkai išlieka nepalankioje padėtyje, palyginti su kitų Vakarų šalių pensininkais.
Remiantis 2023 m. Tuo tarpu mažiausios pensijos buvo fiksuotos Airijoje (39 proc.), Montenegre (38 proc.), Albanijoje (37 proc.), Lietuvoje (36 proc.) ir Kroatijoje (35 proc.).
Lietuva iš kitų šalių išsiskiria mažiausia pensijoms skiriama BVP dalimi. Tuo tarpu remiantis pernai metais pateikta „Eurostat“ statistika rodo aiškų kontrastą tarp kitų ES šalių - mat Lietuva pensijoms skiria tik 7,1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai yra beveik du kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis - 12,9 proc. BVP. Kai kuriose šalyse šis rodiklis net dar aukštesnis - Graikijoje pensijoms tenka net 16,4 proc. BVP, Italijoje - 16,3 proc., Austrijoje - 15 proc., o Prancūzijoje ir Portugalijoje taip pat virš 14 proc.
BVP rodiklis leidžia palyginti ne tik absoliučius pensijų dydžius, bet ir realų valstybės dėmesį vyresniajai kartai - kiek šalis iš to, ką sukūrė, yra pasiruošusi skirti savo pensininkams. Ir šiame paveiksle Lietuva atrodo tarsi taupi teta, kuri džiaugiasi pabrangusiu sūriu, bet vis tiek perka pigiausią variantą.
Nors kasmetinė pensijų indeksacija išties vyksta, o skaičiai popieriuje kyla, bendras išlaidų lygis vis dar rodo, kad mūsų valstybė pensininkus vertina kur kas mažiau nei daugelis kitų ES šalių.
Reikia kreiptis į „Sodrą“, pildyti prašymus, pateikti krūvą dokumentų ir pereiti visą biurokratinį kelią. Parlamentaras Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad ši sistema - ypač sudėtinga vyresniems žmonėms, gyvenantiems regionuose, todėl valstybė esą turėtų užtikrinti, kad pensijų skyrimas vyktų automatiškai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pripažino, kad tokia tvarka daugeliu atvejų būtų įmanoma. Tačiau kliūtimi tampa vis dar neišnykę popieriniai archyvai - ypač iš sovietmečio laikų, kai nemaža dalis darbo stažo nėra skaitmenizuota. Tokiais atvejais „Sodra“ pati turi kreiptis į senas darbovietes ar net užsienio institucijas, o procesas tampa ilgas ir sudėtingas.
Nepaisant to, ministrė ramina - net jei pensijos skyrimas užtrunka, žmogus nepraras nei cento. Išmokos apskaičiuojamos ir išmokamos atgaline tvarka.
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris palies vis daugiau gyventojų, jau svarstoma, kaip su tuo susigyventi teks visą gyvenimą vardan Lietuvos plušėjusiems mūsų senjorams, gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems patogiai savo susikurtose tvirtovėse.
Panašu, kad nelengvos dienos lauktų tų, kurie paveldėjo ar patys savu laiku įgijo brangesnį turtą, pavyzdžiui, senamiestyje, kurio vertė dabar išaugusi kone dešimteriopai.
Ypač skaudi situacija - senjorams, kurie jau dabar sunkiai suduria galą su galu. Naujojo NT mokesčio įvedimas, kartu su nuolatiniais būsto vertės pervertinimais, gali tapti finansiniu iššūkiu.
Tačiau oficialioji statistika rodo, kad iš tikrųjų pensijoms Lietuva išleidžia beveik mažiausiai iš visų bendrijos valstybių.
Vienas iš būdų suskaičiuoti, kiek pinigų išleidžiama pensijoms, yra tokias išlaidas palyginti su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, palyginti, kiek visi gyventojai sukuria vertės ir kokią jos dalį skiria vyriausiajai kartai.
Kaip rodo neseniai paskelbti „Eurostat“ duomenys, visoje Europos Sąjungoje pensijoms išleidžiama daugiau kaip dešimtadalis - 12,9 proc. - BVP.
Didžiausios išlaidos pensijoms yra Graikijoje (16,4 proc. BVP), Italijoje (16,3 proc.), Austrijoje (15,0 proc.), Prancūzijoje (14,9 proc.) ir Portugalijoje (14,2 proc.). Lietuvoje pensininkams atitenka dvigubai mažiau - vos 7,1 proc. šalies BVP. Dar mažiau pensijoms yra skiriama tik Vengrijoje (7 proc.), Maltoje (6,4 proc.) ir Airijoje (4,5 proc.).
Už Lietuvą pensijoms daugiau išleidžia tiek Lenkija (10,8 proc.), tiek Latvija (7,9 proc.), tiek Estija (8,1 proc.). Taip pat pensijoms daugiau išleidžia ir Rumunija (8,8 proc.) ar Bulgarija (7,8 proc.).
Išlaidos pensijoms sudaro išlaidas, susijusias su tokiomis socialinėmis išmokomis: neįgalumo (netekto darbingumo) pensijomis, išankstinėmis pensijomis, senatvės pensijomis, našlių pensijomis.
Tiesa, naujausi „Eurostat“ pateikiami duomenys yra tik 2021 m. Tačiau ir dabar Lietuvos išlaidos pensijoms vargiai siekia bent Europos Sąjungos vidurkį.
Skurdo Lygis Tarp Pensininkų
Paprastai pensininkai yra viena iš pažeidžiamų visuomenės grupių, nes bene vienintelės jų pajamos ir yra iš pensijų. Dėl to nereikia stebėtis, kad, nepaisant visos pažangos ir džiaugsmo, kad „taip gerai dar negyvenome“, Lietuvoje taip pat yra bene daugiausia skurdo arba socialinės atskirties riziką patiriančių gyventojų.
Pernai tokių gyventojų dalis mūsų šalyje sudarė 24,3 proc. Daugiau skurdo riziką patiriančių žmonių buvo tik Latvijoje (25,6 proc.), Graikijoje (26,1 proc.), Ispanijoje (26,5 proc.), Bulgarijoje (30 proc.) ir Rumunijoje (32 proc.). Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 596 eurai.
tags: #pensiju #islaidos #nuo #bvp #statistika