Autizmas - įvairiapusis raidos sutrikimas, kurio priežastys, pasireiškimo formos, ypatumai bei pagalbos būdai yra iki šiol tiriami. Atsižvelgiant į tai, švietimo ir terapijos srityse nuolat vyksta diskusijos ir ieškoma veiksmingiausių metodų darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimus (ASS). Autizmas pasireiškia kiekvienu skirtingu atveju skirtinga simptomų ir specialiųjų ugdymosi poreikių kombinacija. Kadangi nėra vienodų autizmo atvejų, taip nėra ir universalaus metodo, kuris būtų vienodai veiksmingas visiems vaikams, turintiems šį sutrikimą. Todėl labai svarbu nuolat tobulinti specialistų ir tėvų žinias bei įgūdžius, kad būtų galima užtikrinti kokybišką pagalbą šiems vaikams.
Šiame straipsnyje apžvelgiama seminarų programa, skirta raidos sutrikimų turinčių vaikų tėvams, globėjams, švietimo ir socialinės rūpybos specialistams, siekiantiems tobulinti gebėjimus dirbti su šiais vaikais. Neformalusis suaugusiųjų švietimas yra viena iš svarbiausių sričių, padedančių suaugusiesiems įgyti naujų kompetencijų, gilinti jau turimas žinias bei prisitaikyti prie sparčiai kintančių darbo rinkos reikalavimų.
Autism Spectrum Disorder: 10 things you should know
Seminaro Tikslai ir Dalyviai
Programa skirta raidos sutrikimų turinčių vaikų tėvams, globėjams, švietimo, socialinės rūpybos specialistams siekiantiems tobulinti gebėjimus dirbti su raidos sutrikimų turinčiais vaikais.
Mokymai yra skirti tėvams ir specialistams ugdantiems vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą ir kitus raidos sutrikimus.
Programos Turinys
Seminarų metu numatoma apžvelgti įvairius aspektus, susijusius su autizmo spektro sutrikimais ir kitais raidos sutrikimais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Raidos Sutrikimų Požymiai ir Ypatumai
Programos dalyviai susipažins su įvairiapusių raidos sutrikimų požymiais ir ypatumais bei jų įtaka vaiko socialiniams, komunikaciniams gebėjimams bei elgsenai. Dalyviai supras, kodėl svarbu atpažinti vaiko poreikius, kaip juos įvertinti bei parinkti tinkamus pagrindinių įgūdžių ugdymo/pagalbos metodus (pavyzdžiui, TEACCH metodas, Ankstyvosios pradžios Denverio metodas, Taikomoji elgesio analizė, D.I.R.). Bus aptariami vaikų ikikalbiniai įgūdžiai bei pristatoma šių įgūdžių svarba vaiko raidai.
Socialinių Gebėjimų Ugdymas
Temos dėstymo metu numatyta apžvelgti pagrindinius ankstyvojo amžiaus vaikų, turinčių raidos sutrikimų, socialinius gebėjimus, jų raidą (pavyzdžiui, žaidimo įgūdžiai, gebėjimas atlikti veiksmus paeiliui, socialinių taisyklių suvokimas ir kt.).
Komunikacinių Gebėjimų Ugdymas
Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, komunikacinių gebėjimų ugdymas. Temos dėstymo metu numatyta susipažinti su funkcinės komunikacijos sąvoka, funkcinės komunikacijos svarba bei įtaka vaikų, turinčių raidos sutrikimų, elgesiui. Šio kurso metu studentai bus supažindinami su alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos įvadu, kurso metu pristatomi alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos (AAK) apibrėžimai, klasifikacija, taikymo būdai; aptariamos AAK vertinimo ir ugdymo strategijos. Ypatingas dėmesys skiriamas AAK taikymui asmenims sutrikusios raidos atvejais (klausos, regos, intelekto, autizmo ir kt.) praktinėje veikloje; įgis gebėjimų, reikalingų tikslingai parinkti AAK numatant darbo strategijas, logopedinio darbo kryptis, parenkant AAK priemones, ugdant kalbos ir komunikacijos gebėjimus.
Savarankiškumo Įgūdžių Ugdymas
Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, savarankiškumo įgūdžiai ir jų ugdymas. Temos dėstymo metu numatyta apžvelgti pagrindinius ankstyvojo amžiaus vaikų, turinčių raidos sutrikimų, savarankiškumo įgūdžius, jų raidą (pavyzdžiui, apsirengimas, savarankiškas valgymas, higienos įgūdžiai.). Temos dėstymo metu bus pristatyti pagrindiniai pagalbos metodai, taikomi ugdant vaikų su raidos sutrikimais savarankiškumo įgūdžius, pateikiami praktiniai pavyzdžiai.
Sensorinės Integracijos Ypatumai
Temos dėstymo metu numatyta pristatyti sensorinės disfunkcijos sąvoką, pateikti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, hiper ir hipo jautrumo pavyzdžių skirtingose pojūčių srityse. Numatyta pristatyti sensorinės disfunkcijos sąsajas su galimomis vaikų elgesio problemomis, pristatyti pagrindinius pagalbos būdus vaikams, turintiems raidos sutrikimų ir sensorinę disfunkciją, galimas desentizacijos strategijas.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Pozityvaus Elgesio Skatinimas
Pozityvaus elgesio skatinimo principai ir jų taikymas ugdant vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Temos dėstymo metu numatyta pristatyti pozityvaus elgesio skatinimo principus, taikomus ugdant vaikų, turinčių raidos sutrikimų, socialinius, komunikacinius gebėjimus.
Alternatyvioji ir Augmentinė Komunikacija (AAK)
Šio kurso metu studentai bus supažindinami su alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos įvadu, kurso metu pristatomi alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos (AAK) apibrėžimai, klasifikacija, taikymo būdai; aptariamos AAK vertinimo ir ugdymo strategijos. Ypatingas dėmesys skiriamas AAK taikymui asmenims sutrikusios raidos atvejais (klausos, regos, intelekto, autizmo ir kt.) praktinėje veikloje; įgis gebėjimų, reikalingų tikslingai parinkti AAK numatant darbo strategijas, logopedinio darbo kryptis, parenkant AAK priemones, ugdant kalbos ir komunikacijos gebėjimus.
Meno Terapija
Šios programos tikslas Meno terapijos metodų pagalba ugdyti emocinį intelektą, puoselėti sveiką mąstyseną, padidinti pasitikėjimą bei lavinti kūrybiškumą. Siekiant įsisavinti ir užtvirtinti žinias pagrindinis akcentas skiriamas praktiniams patyrimams individulaiai bei grupinės terapijos metu, darbui su iškylančiais jausmais, simboliais, vaizduote, skatinama savirefleksija.
Savigarbos kūrimas yra emocinio intelekto pamatas. Savigarba tai savo emocijų, stiprybių, silpnybių, vertybių ir išprovokuojančių veiksnių pripažinimas ir supratimas. Dailės terapijos sesijų metu atliekamos aktualios kūrybinės užduotys, skatinančios savirefleksiją ir dėmesingumą, padedančios gauti įžvalgų apie save, savo mintis ir jausmus, atrasti naujų resursų stiprinti savivertę.
Meno terapijos praktikų metu, skatinama geriau suvokti bazines savo emocijas, praplėsti jų suvokimo spektrą, tuo pačiu atitraukti savo mintis nuo kasdienių reikalų ir pasinerti į vaizdinių, spalvų ir simbolių pasaulį. Kūrybinės užduotys pritaikytos savikontrolės ugdymui, gebėjimams valdyti savo emocijas, impulsus ir reakcijas, ypač sudėtingose situacijose. Praktikuojant savo emocijų priėmimą be vertinimo, išmokstama jas veiksmingai reguliuoti, transformuoti.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Dėmesingumas tai gebėjimas būti dabartyje ir visiškai įsitraukti į dabartinį momentą, be vertinimo ar atsitraukimų. Parinktos aktualios dailės terapijos technikos, padedančios lavinanti pastabumą savo jausmams ir aplinkai. Praktikų metu lavinamas aktyvus orientavimasis į vykstantį meninį procesą, situacijų stėbėjimas bei reflektavimas, stiprinami ryšiai ir pagerinami tarpusavio santykiai.
Šioje temoje pristatomos meno terapijos technikos- kaip pagalbos sau priemonės, esant emocinei perkrovai,nuovargiui, krizei. Molio terapija - tai viena iš dailės terapijos sričių, padedančių lengviau susidoroti su nemaloniais jausmais, tokiais kaip stresas, nerimas ir kitos intensyvios emocijos. Kūrybinio proceso metu išveikus sunkias, nemalonias emocijas, jaučiamas atsipalaidavimas ir malonus kūrybos džiaugsmas, atsiribojama nuo baimės suklysti.
Socialiniai įgūdžiai apima įvairius gebėjimus, įskaitant bendravimą, bendradarbiavimą, konfliktų sprendimą ir lyderystę. Meno terapijos užduotys suformuotos taip, kad paskatintų kūrybiškumą, empatiją ir lavintų problemų sprendimo įgūdžius, kaip konstruktyviai išspręsti konfliktus ir surasti abipusiai naudingus sprendimus, kurie patenkintų visų įtrauktų šalių poreikius.
Šioje temoje apjungiami įgūdžiai kurti ateities planus, vizijas, lavinti intuiciją, ir įgyvendinti savo tikslus. Meninės užduotys atliekamos mišriomis dailės priemonėmis, technikomis: liejimas, taškymas, tapymas netradiciniais įrankais, karpymas, koliažų klijavimas visiškai išlaisvina žmogų. Kūrybinio proceso metu dalyvis skatinamas laisvai rinktis priemones, pilnai išreikšti save, atsipalaiduoti ir atsiskleisti.
Kiti Seminarai ir Mokymai
Kokybiškas ryšys su vaiku - tai vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą emocinę raidą, savivertės formavimąsi, gebėjimą bendradarbiauti ir laikytis susitarimų. Atviras, pagarbus ir nuoseklus bendravimas padeda vaikui jaustis saugiai, girdimam ir suprastam, o tai sudaro pagrindą efektyviam auklėjimui, mokymuisi bei socialinei brandai.
Autentiškas santykis tarp mokytojo ir mokinio - tai vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mokymosi sėkmę, emocinį saugumą bei mokinių motyvaciją. Šis ryšys grindžiamas emociniu intelektu, gebėjimu reflektuoti, nuoširdžiu domėjimusi mokinio patirtimi ir sąmoningu mokytojo elgesiu.
Šiuolaikinis ugdymas vis labiau grindžiamas technologijų integracija ir personalizuotu mokymu(si), todėl dirbtinis intelektas (DI) bei skaitmeniniai įrankiai tampa svarbia ugdymo proceso dalimi. Ši programa siekia parodyti, kaip DI sprendimai ir įvairūs skaitmeniniai ištekliai gali būti prasmingai integruoti į pamokų planavimą, mokinių įsitraukimo skatinimą, vertinimą ir refleksiją.
Interaktyvios užduotys - tai veiksmingas būdas įtraukti mokinius į aktyvų mokymąsi, skatinti kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Dirbtinio intelekto (DI) ir skaitmeninių priemonių taikymas leidžia mokytojams greičiau, lengviau ir kūrybiškiau kurti užduotis, pritaikytas skirtingiems mokinių poreikiams ir gebėjimams.
Emocinė lyderystė - tai gebėjimas sąmoningai pažinti ir valdyti savo emocijas, suprasti kitų emocinę būseną bei kurti įkvepiančią, saugią ir palaikančią ugdymo aplinką. Mokytojas, kaip emocinis lyderis klasėje, padeda mokiniams ne tik mokytis, bet ir augti kaip asmenybėms - ugdydamas jų pasitikėjimą, bendradarbiavimą, savireguliaciją.
Floristika - tai kūrybiškas ir estetiškas menas, ugdantis mokinių vaizduotę, kruopštumą, gebėjimą planuoti ir dirbti su natūraliomis medžiagomis. Integruojant floristiką į technologijų pamokas, mokiniai turi galimybę susipažinti su augalų savybėmis, jų paruošimu, komponavimo principais bei darbo planavimu. Programa padeda pedagogams suprasti floristikos potencialą kaip ugdymo turinio dalį, skatinančią tvarumo, estetikos ir praktinių gebėjimų ugdymą.
Floristiniai užsiėmimai - tai puiki priemonė ikimokyklinio amžiaus vaikų meninei raiškai, smulkiosios motorikos lavinimui, estetinio suvokimo ugdymui bei emocinio pasaulio atskleidimui. Darbas su augalais padeda vaikams pažinti gamtą, ugdyti dėmesingumą, atsakomybę, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Gipso liejimas - tai kūrybiška ir mokiniams patraukli technologinė veikla, leidžianti susipažinti su formų gamybos, medžiagų savybių ir dekoravimo principais. Ši technologija ugdymo procese padeda lavinti erdvinį mąstymą, kruopštumą, estetinį suvokimą bei darbo planavimo gebėjimus.
Kiekvienas vaikas auga ir vystosi savitu tempu, tačiau pedagogams svarbu atpažinti, kuo skiriasi įprasta raida nuo raidos sutrikimų, kad būtų galima laiku pritaikyti ugdymo metodus, pagalbos priemones bei tinkamą aplinką. Programa skirta pedagogams, siekiantiems pagilinti žinias apie vaikų raidos ypatumus, dažniausiai pasitaikančius raidos sutrikimus, bei ugdymo strategijas, leidžiančias sėkmingai integruoti visus vaikus į ugdymo procesą.
Efektyvi komunikacija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą tarpasmeninį bendradarbiavimą švietimo, sveikatos, socialinės ar bet kurios kitos profesinės srities aplinkoje.
Dekoratyvus paviršių apipavidalinimas - tai kūrybos, estetikos ir technologinių žinių sintezė, kuri padeda mokiniams lavinti meninius gebėjimus, kruopštumą ir individualią raišką. Programa skirta technologijų ir dailės mokytojams, norintiems atnaujinti ir praplėsti savo žinias apie įvairias paviršių dekoravimo technikas, medžiagas ir priemones, bei išbandyti jas praktiškai.
Technologijų pamokos - tai erdvė kūrybiškumui, praktinių įgūdžių lavinimui ir inovatyvių sprendimų paieškai. Baldų modelių kūrimas, pasitelkiant tiek tradicinį konstravimą, tiek šiuolaikines 3D projektavimo ir gamybos technologijas, leidžia mokiniams ne tik ugdyti dizaino ir inžinerinius gebėjimus, bet ir patirti kūrybinio proceso pilnatvę - nuo idėjos iki modelio įgyvendinimo.
Skaitmeninis amžius keičia ugdymo procesą iš esmės - ne tik įrankiai, bet ir mąstysena turi prisitaikyti prie šiuolaikinių mokinių poreikių. Kūrybiškumas tampa viena iš kertinių kompetencijų, o technologijų integracija reikalauja naujo požiūrio, apimančio dizaino mąstymą, naudotojo patirties (UX) supratimą ir dirbtinio intelekto (DI) taikymą.
Kūrybiškumas ir filosofinis mąstymas - tai esminės kompetencijos, padedančios mokiniams kritiškai vertinti informaciją, kelti prasmingus klausimus, įžvelgti sąsajas tarp reiškinių ir drąsiai kurti naujas idėjas. Filosofinis mąstymas stiprina gebėjimą argumentuoti, klausytis, abejoti, o kūrybiškumas - atrasti netikėtus sprendimus įvairiose gyvenimo srityse.
Medinės konstrukcijos - tai ne tik inžinerinių sprendimų, bet ir estetikos, tvarumo bei meistriškumo rezultatas. Integruotas požiūris į medienos apdirbimą apima ne tik konstrukcijų tvirtumą ir funkcionalumą, bet ir paviršiaus apdailos estetiką, kuri lemia gaminio galutinę išvaizdą, patvarumą bei naudojimo patirtį.
Įtraukusis ugdymas - tai švietimo kryptis, siekianti užtikrinti visų mokinių, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių, galimybių ir gebėjimų, visavertį dalyvavimą ugdymo procese. Mokytojas šiame kontekste tampa ne tik žinių perteikėju, bet ir mokinių įvairovę priimančiu, lanksčiai ugdymą organizuojančiu bei bendradarbiavimą su specialistais ir tėvais palaikančiu ugdytoju.
Vaikų ir paauglių elgesys - tai ne tik jų vidinės būsenos, patiriamų išgyvenimų ar raidos ypatumų išraiška, bet ir būdas komunikuoti su aplinka. Netinkamas ar iššūkių keliantis elgesys dažnai slepia nevaldomas emocijas, nesaugumo jausmą ar negebėjimą išreikšti poreikių priimtinu būdu.
Motorikos lavinimas - vienas iš esminių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo komponentų, kuris daro didelę įtaką ne tik vaikų fiziniam vystymuisi, bet ir jų kognityvinei, emocinei bei socialinei raidai. STEAM (mokslas, technologijos, inžinerija, menai, matematika) metodika leidžia kurti įvairiapuses, kūrybiškas ir patirtimi grįstas veiklas, kurios skatina vaikų aktyvumą ir įsitraukimą.
Profesijos mokytojams tenka svarbus vaidmuo rengiant mokinius praktiniam darbui bei formuojant jų profesinius, socialinius ir savarankiško mokymosi gebėjimus. Sparčiai kintantis darbo rinkos kontekstas reikalauja nuolat atnaujinamų ugdymo praktikų ir stiprių didaktikos kompetencijų.
Šiuolaikinėje mokykloje vis dažniau susiduriama su poreikiu ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus. Vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais (SUP) gali turėti fizinių, intelekto, emocinių, elgesio ar kalbos sunkumų, tačiau tinkamai juos pažinus ir pritaikius ugdymo metodus - kiekvienas vaikas gali patirti sėkmę.
Visuminis (holistinis) ugdymas remiasi požiūriu, kad vaikas yra nedaloma asmenybė, kurios pažintinė, emocinė, socialinė, kūrybinė ir fizinė raida yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Šiuolaikinis ugdymas vis dažniau akcentuoja ugdymo turinio, metodų ir vertinimo dermę bei prasmingų kontekstų kūrimą, padedantį vaikui augti visapusiškai.
Vaikams, turintiems autizmo spektro ar kitokius raidos sutrikimus, iškyla daug problemų integruojantis bendrojo lavinimo mokyklose ir darželiuose. Jie elgiasi, mąsto ir mokosi kitaip. Verbalinę informaciją jiems sunku suprasti. Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų mąstymas yra vizualiai tikslus ir logiškas. Dauguma jų turi puikią vizualinę atmintį.
Autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų skaičius daugėja. JAV atlikti tyrimai rodo, kad vienas iš 68 mokyklinio amžiaus vaikų turi autizmo spektro sutrikimų. Lietuvoje jų taip pat ženkliai daugėja. Mokytojams ir auklėtojams sunku su jais dirbti. Tėvai taip pat turi problemų bendraujant ir komunikuojant su tokiais vaikais.
Mokymosi programos trukmė: 65 akad. Praktinio kontaktinio darbo trukmė: 41 akad. Teorinio kontaktinio darbo trukmė: 14 akad. Savarankiško darbo trukmė: 10 akad.
Pagrindinės temos, aptariamos seminaruose:
- Socialinių gebėjimų ugdymas
- Savarankiškumo įgūdžių ugdymas
- Sensorinės integracijos ypatumai
- Pozityvaus elgesio skatinimas
- Alternatyvioji ir augmentinė komunikacija (AAK)
- Meno terapija
Temos dėstymo metu dalyviai susipažins su įvairiapusių raidos sutrikimų požymiais ir ypatumais bei jų įtaka vaiko socialiniams, komunikaciniams gebėjimams bei elgsenai. Numatyta dalyvius supažindinti vaikų ikikalbiniais įgūdžiais bei pristatyti šių įgūdžių svarbą vaiko raidai. Temos dėstymo metu dalyviai supras, kodėl svarbu atpažinti vaiko poreikius, kaip juos įvertinti bei parinkti tinkamus pagrindinių įgūdžių ugdymo/pagalbos metodus (pavyzdžiui, TEACCH metodas, Ankstyvosios pradžios Denverio metodas, Taikomoji elgesio analizė, D.I.R.
Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, komunikacinių gebėjimų ugdymas. Temos dėstymo metu numatyta susipažinti su funkcinės komunikacijos sąvoka, funkcinės komunikacijos svarba bei įtaka vaikų, turinčių raidos sutrikimų, elegesiui.
Jau 13.00 val. klausantis pranešimo „Sukurti ar išsaugoti laimingą vaikystę?“ bus ieškoma atsakymo į klausimą: laimingu padaroma ar tampama? Taip pat kalbėsimės, kas yra toji laiminga vaikystė, kaip sudaryti jai sąlygas, kaip „nesulaužyti“ mažųjų perdėtais suaugusiųjų lūkesčiais, nepasisavinti teisės priimti sprendimų už juos… (Pranešėjas: doc. dr.
14.00 val. Per diskusiją „Mokytojai ir tėvai: kaip susitelkti dėl bendro tikslo - laimingos vaikystės?!“ (15.00 val.) bus kalbama apie tėvų ir mokytojų lūkesčius, aiškinamasi, kaip tėvams ir mokytojams labiau įsitraukti į vaiko mokymosi procesą. Diskusijos dalyviai (tėtis, mama ir pedagogas) kartu su vaikų psichologe dalysis savo mintimis, patirtimi, patarimais ir lūkesčiais.
Konsultacijos apie vaiko raidos ypatumus, specialistų patarimai ir pagalba, padėsianti atpažinti Jūsų vaiko gebėjimus, informacija apie neformalaus ir formalaus švietimo Lietuvoje galimybes. Apsilankiusieji turės galimybę psichologams užduoti rūpimus klausimus ir gauti patarimus.