Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Šiuo metų šalyje yra vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. „Mano namai - mano tvirtovė“ - taip byloja lietuvių liaudies posakis. Šį pasakymą atspindi ir Elektrėnų šeimos namai, kuriuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai.
Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jai visą parą rūpinasi darbuotojai. Pasiteiravus Elektrėnų šeimos namų direktorės Vidos Rakauskienės apie įgyvendinamą pertvarką, ji tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius. „Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą.
Kartu su darbuotojais jie gaminasi maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms“, - pasakoja V. Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis.
Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę. „Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu. Apie vykdomą pertvarką teigiamai atsiliepia ir Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis.“
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų apžvalga
Šie žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui. Doc. dr. A. Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni.
Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti. „Būna susistabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako Elektrėnų šeimos namų vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. - Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi.
Trakų rajone, kaip ir Elektrėnuose, yra įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamo iš ES fondų. Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomenius vaikų globos namus.
„Mes bendradarbiaujame su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Tai - bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose. Šiuose namuose gyvena vienas vaikas iš mūsų savivaldybės. Šiuo metu, vykdant pertvarkos planą, Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centre gyvena 19 vaikų, iš kurių trys turėtų būti grąžinti į šeimą, nes tėvai įvykdė visus savo įsipareigojimus, pakeitė elgesį. „Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m. rajone įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, kuris vykdo nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis. Tai lemia, kad mažiau vaikų patenka į institucinę globą“ - reziumuoja.
Paslaugos teikimo vieta: 3 padaliniai skirtingose Vilniaus miesto rajonuose. Ilgalaikės (trumpalaikės) globos teikimas. Vaikui globa pradedama teikti steigėjo sprendimu skirti trumpalaikę socialinę globą. Pateikiami dokumentai: gimimo įrašas, pasas/asmens tapatybės kortelė (jei yra), asmeninės sąskaitos Nr. Ilgalaikės (trumpalaikės) globos teikimas. Organizuojant ilgalaikės (trumpalaikės) globos procesą, teikiama kompleksinė pagalba, padedanti užtikrinti vaiko socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenės gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje
2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“; 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą. Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai.
Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas. Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas. Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas. Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, kommunikacinė ir kitos funkcijos. Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo.
Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą. Palydėjimo paslauga jaunuoliams - tai pagalba jaunuoliui, padedanti prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir ugdyti gebėjimą spręsti iškilusius sunkumus. Paslauga skiriama jaunuoliui, kurio deklaruota ir (ar) faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto savivaldybėje. Ši paslauga taip pat taikoma nepilnamečiams, kurių deklaruota ir (ar) faktinė gyvenamoji vieta nėra Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau nepilnamečiams yra nustatyta laikinoji arba nuolatinė rūpyba Vilniaus miesto savivaldybės teikimu.
Ignalinos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Ignalinos rajono savivaldybėje“, kurio tikslas - užtikrinti sklandų perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių socialinių paslaugų, bei panaudodama projektui skirtas lėšas, 2021 metų spalio mėnesį atvėrė duris pirmiesiems Ignalinos rajone bendruomeniniams vaikų globos namams (nuo 2024 m. liepos 1 - os dienos - Šeiminiai namai), įrengtiems penkiaaukščių namų butuose Didžiasalyje.
Viename bute gali gyventi 8 vaikai, kitame - 5. Juose įsikūrė Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro globojami vaikai. Sukūrus gyvenimui šeimoje artimą aplinką, jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau kaip po du vaikus, artimesniam bendravimui susirenka į svetainę, kurioje yra modernūs baldai, televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Klebiskio globos namus
Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudaro galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę. 2023 m. Šeiminiai namai Nr. Pupienos g. p. Šeiminiai namai Nr. Agarinio g. +370 667 21 204, el. p. Šeiminiai namai Nr. Mokyklos g. p.
Reikalavimai ir teisinis kontekstas
Paslaugų teikimo vietos kontekste svarbu akcentuoti, kad globos institucijų tinklo pertvarka orientuota į vaiko gerovę, socialinę integraciją ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą. Reikalavimai apima trumpalaikės ir ilgalaikės globos įstaigų funkcijas, dokumentaciją ir institucijų veiklos standartus, kaip išsakyta Lietuvos teisės aktuose ir valstybinėse gairėse.
Vaiko globa pradedama steigėjo sprendimu skirti trumpalaikę globą, pateikiant reikalingus dokumentus (gimimo įrašas, pasas ar asmens tapatybės kortelė, asmeninės sąskaitos). Ilgalaikės (ar trumpalaikės) globos procesą numato kompleksinė pagalba, skirta užtikrinti socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenę.
Šeimynos modelis pabrėžia atvirą ir sąlyginai laisvesnę mikroklimatą, kuriame vaikas gali išreikšti jausmus ir turėti saugios aplinkos pojūtį. Socialinis darbuotojas bei jo padėjėjas turi būti autoritetais, pavyzdžiu ugdyti teigiamą elgesį ir emocijų valdymą; palydimos paslaugos jaunuoliams padeda prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
Trakų rajone ir aplinkiniuose regionuose vyksta bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis bei diegiamas projektų fondų finansavimas, siekiant sukurti sklandų perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.
Praktiniai aspektai: gyvavimo sąlygos ir kasdienybė
- Vaikai gyvena atskiruose kambariuose, dažnai po 2 asmenis, bendroje erdvėje naudojant svetainę ar virtuvę.
- Dienos rutina apima mokyklą, pusryčius, pietus, užsiėmimus ir vakarienę kartu su darbuotoja ar auklėtojomis.
- Maisto gamyba ir namų darbai vyksta kartu su vaikais, siekiant ugdyti savarankiškumą.
- Kaip svarbius instrumentus vaiko socializacijai pabrėžiami mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, higiena ir mityba.
Nuorodos į konkrečius projektus ir miestus
- Elektrėnų savivaldybė: bendruomeniniai vaikų globos namai ir jų įvertinimas; viešųjų nuomonės rodikliai apie savo kaimynystę.
- Trakų rajonas: projektas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra“, projektai su VšĮ „Šv. Jono vaikai“; Lentvario centre - 19 vaikų, iš kurių keli bus grąžinti į šeimas.
- Ignalinos rajono savivaldybė: Šeiminiai namai Didžiasalyje, įkurtų zonų išdėstymas ir skatinti šeiminiam gyvenimui artimą aplinką; didelis dėmesys saugiai kaimynystei ir bendruomenės priėmimui.
Nauda vaikams ir bendruomenėms
Bendruomeniniai namai suteikia galimybę vaikams augti aplinkoje, artimoje šeimai, mokytis prižiūrėti savo kambarius, ruošti maistą bei dalintis atsakomybe už namų ūkį. Vaikai patiria mažesnį socialinį stigmavimą ir didesnį prisirišimą prie auklių, kas palengvina jų integraciją į visuomenę.
tags: #bendruomeniniai #vaiku #globos #namai #doc