Socialinis darbas yra viena iš tų sričių, kuriai ypač reikšmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, padedantis teikti efektyvesnę pagalbą šeimai ar klientui, spręsti konfliktus, kylančius sunkumus ar sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Pagrindinis tarpinstitucinio bendradarbiavimo tikslas - suteikti visapusišką, nuoseklią ir tvarią pagalbą, orientuotą ne tik į problemų sprendimą, bet ir į ilgalaikį pokytį.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo samprata ir reikšmė
Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo priėmimas. Kalbiniu požiūriu sąvoka bendradarbiauti kildinama iš lotyniško žodžio "cooperari" - bendradarbiauti (daryti ką bendromis jėgomis). Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (2003) bendradarbiavimas apibūdinamas kaip asmens arba socialinių grupių bendravimas siekiant padėti realizuoti vienas kito poreikius.
Socialiniame darbe svarbi kryptinga kompleksinė pagalba. Efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiesiogiai priklauso nuo komunikacinės praktikos ir orientuotas į tam tikrus strateginius tikslus, kuriant veiksmingesnę socialinių paslaugų sistemą, sudarant palankesnes pagalbos šeimai galimybes. Bendradarbiaujant siekiama, kad žmogus neliktų vienas su savo sunkumais, o pagalbos procesas būtų aiškus, kryptingas ir pagrįstas tarpusavio susitarimais.
Principai, sritys ir sąlygos
Pagrindiniai principai ir sritys: teigiama tarpusavio priklausomybė, skatinanti sąveika, individuali atsakomybė, socialiniai gebėjimai, grupiniai procesai. Dalykinam institucijų bendradarbiavimui reikia sąmoningo apsisprendimo ir tam tikro įdirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikšmę ir naudą organizacijoje; taip pat darbuotojų gebėjimo dirbti komanda - bendrai planuoti ir atlikti užduotis; organizacijų bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didele tikimybė priimti skubotą sprendimą. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.
Taip pat skaitykite: seminaro medžiaga apie socialinės atskirties mažinimą
Atvejo vadybos procesas tarpinstitucinio bendradarbiavimo kontekste
Atliktas tyrimas parodė, kad respondentai aiškiai supranta savo profesinius tikslus, nustatydami įtakingas veiksnių charakteristikas efektyviam bendradarbiavimui ir efektyvaus tarpinstitucinio sąveikos trūkumą. Atliekant tarpinstitucinio bendradarbiavimo atvejo vadybos proceso praktikos analizę bus siekiama išskirti esminius veiksmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksnius ir kliūtis, telkiant pagalbos teikėjus, planuojant, teikiant pagalbą vaikui ir (ar) šeimai, bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir kitomis organizacijomis.
Atvejo vadybininkų vaidmuo šiame procese - itin reikšmingas. Jie koordinuoja pagalbos teikimą, organizuoja atvejo aptarimus, suburia skirtingų sričių specialistus ir užtikrina sprendimų įgyvendinimą. Bendri susitikimai, reguliarios konsultacijos ir grįžtamasis ryšys leidžia laiku pastebėti pokyčius, įvertinti priimtų sprendimų veiksmingumą ir, esant poreikiui, koreguoti pagalbos planą.
Praktiniai pavyzdžiai ir vietos patirtis
Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su ugdymo įstaigomis Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atvejo vadybininkės, Globos centro viešinimo specialistė bei GIMK atestuotas asmuo vyko susitikti su Joniškio rajono darželių darbuotojais. Susitikimo metu pristatytas atvejo vadybos procesas, socialinių darbuotojų veikla, aptarta bendradarbiavimo svarba tiek globos, tiek atvejo vadybos procese.
Telšių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai kasdien savo veikloje bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis. Tai neatsejama jų profesinės praktikos dalis. Nuolatinis ryšys palaikomas su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriumi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendruomenėmis, seniūnijomis, policijos pareigūnais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, ugdymo ir švietimo įstaigomis, vaikų dienos centrais, esančiais Telšių rajono savivaldybėje, kitų rajonų atvejo vadybininkais, socialiniais partneriais bei kitomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Aktualusis interviu“: Ar ryšis Seimas Žemaitaičio apkaltai?
Tyrimų metodologija, modeliai ir rekomendacijos
Šis tyrimas yra pagrįstas sistemų teorija, kuri siūlo komunikaciją kaip pagrindinę sąvoką sistemų teorijoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, kokybinis tyrimas (turinio analizė). Siekiant optimizuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą atvejo vadybos procese, tikslinga formuoti naują tarpinstitucinio komunikacijos modelį, nustatant tikslus, priimant sprendimus ir pritaikant sprendimus praktikoje.
Taip pat skaitykite: Svarbaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo analizė
Taip pat svarbus yra kooperatinio proceso monitoringas, atliktų rezultatų įvertinimo algoritmas, kuris padėtų atlikti reikiamas sistemines korekcijas, kur reikia. Tyrimo rezultatai rodo, kad kruopštus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiesiogiai veikia respondentų profesinę motyvaciją ir perorientuoja respondentų krypties lygius bei pastangų aktyvumą.
Siūlomi žingsniai gerinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą
- Sąmoningai formuoti organizacinę kultūrą, vertinančią bendradarbiavimą ir komandinius sprendimus.
- Plėtoti komunikacijos įgūdžius ir užtikrinti reguliarų informacijos mainų mechanizmą tarp institucijų.
- Vykdyti bendrus mokymus ir atvejų aptarimus, įtraukiant įvairių sričių specialistus.
- Diegti aiškius koordinacijos mechanizmus ir monitoringo algoritmus, vertinančius tarpinstitucinio darbo rezultatus.
- Užtikrinti lygiavertiškumą ir pasitikėjimą tarp partnerių, vengiant biurokratinių, pavaldaus pobūdžio ryšių.
Socialinio tinklo intervencija ir ilgalaikis poveikis
Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas yra reikšminga siekiant ilgalaikio poveikio: Telšių socialinių paslaugų centro specialistai, dirbdami kartu su partneriais, siekia ne tik spręsti problemas, bet ir kurti ilgalaikį pokytį - stiprinti žmogaus savarankiškumą, atsakomybę ir pasitikėjimą pagalbos sistema. Periodiškai analizuojami bei reflektuojami bendradarbiaujant vykę procesai, numatoma tolesnė galimybė juos tobulinti.
Problemos, kliūtys ir rizikos
Pastebima, kad bendradarbiavimu manoma esant ir paviršutinius, formalius, biurokratinio pobūdžio (pavaldaus) ryšius. Tokia samprata rodo nepakankamai suvokiant bendradarbiavimą socialinės pagalbos srityje. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didele tikimybė priimti skubotą sprendimą.
Literatūra ir žinių šaltiniai
Literatūros sąrašas, nurodytas tyrime, apima tiek klasikinius, tiek šiuolaikinius socialinio darbo ir vadybos autorius: Aliašauskas K., Jankauskienė A., Augutienė R., Saplinskas S., Barvydienė V., Kasiulis J. (2005), Bell D. (2003), Bronstein L. R. (1999, 2002, 2003), D’Amour D., Ferrada-Videla, L. San Martin Rodriguez, M. D. Beaulieu (2005) ir daugelį kitų mokslininkų bei praktikos tyrėjų.
| Aspektas | Rekomenduojami veiksmai |
|---|---|
| Komunikacija | Reguliarūs susitikimai, aiški informacijos keitimosi tvarka |
| Koordinacija | Atvejo vadybininkų vaidmens stiprinimas, koordinavimo mechanizmai |
| Mokymai | Bendri mokymai ir atvejų aptarimai, komandinio darbo įgūdžių ugdymas |
| Vertinimas | Monitoringo ir įvertinimo algoritmai, periodiškas rezultatų peržiūrėjimas |
Apibendrinant galima teigti, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra viena svarbiausių socialinio darbo vertybių ir sėkmės sąlygų.
Taip pat skaitykite: kaip efektyviai organizuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą socialiniame darbe
tags: #tarpinstitucinis #bendradarbiavimas #mazinant #socialine #atskirti