Socialinis darbas yra viena iš tų sričių, kuriai ypač reikšmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, padedantis teikti efektyvesnę pagalbą šeimai ar klientui, spręsti konfliktus, kylančius sunkumus ar sudėtingas gyvenimiškas situacijas.
Straipsnyje analizuojamas atvejo vadybos procesas tarpinstitucinio bendradarbiavimo kontekste, teikiant pagalbą Lietuvoje socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Siekiant pagrįsti tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, kaip reikšmingą priemonę teikiant pagalbą socialinę riziką patiriančioms šeimoms, tikslinga tirti šio proceso dalyvių patirtis ir lūkesčius, kurie susiję su organizacijų tarpusavio priklausomybės valdymu ir įsitraukimu į keitimąsi būtinais ištekliais.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas - būtina sąlyga efektyviam socialiniam darbui.
Tarpinstitucinio Bendradarbiavimo Samprata ir Svarba
Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo priėmimas. Kalbiniu požiūriu sąvoka bendradarbiauti kildinama iš lotyniško žodžio "cooperari" - bendradarbiauti (daryti ką bendromis jėgomis). Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (2003) bendradarbiavimas apibūdinamas kaip asmens arba socialinių grupių bendravimas siekiant padėti realizuoti vienas kito poreikius.
Socialiniame darbe svarbi kryptinga kompleksinė pagalba. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su ugdymo įstaigomis Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atvejo vadybininkės, Globos centro viešinimo specialistė bei GIMK atestuotas asmuo vyko susitikti su Joniškio rajono darželių darbuotojais. Susitikimo metu pristatytas atvejo vadybos procesas, socialinių darbuotojų veikla, aptarta bendradarbiavimo svarba tiek globos, tiek atvejo vadybos procese. Vyko diskusijos apie problemas šeimose, kaip reaguoti pastebėjus netinkamą tėvų elgesį su vaiku, jo nepriežiūrą, socialinių įgūdžių stoką.
Taip pat skaitykite: Apie bendradarbiavimą socialiniame darbe
Efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiesiogiai priklauso nuo komunikacinės praktikos ir orientuotas į tam tikrus strateginius tikslus, kuriant veiksmingesnę socialinių paslaugų sistemą, sudarant palankesnes pagalbos šeimai galimybes. Atliekant tarpinstitucinio bendradarbiavimo atvejo vadybos proceso praktikos analizę bus siekiama išskirti esminius veiksmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksnius ir kliūtis, telkiant pagalbos teikėjus, planuojant, teikiant pagalbą vaikui ir (ar) šeimai, bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir kitomis organizacijomis.
Telšių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai kasdien savo veikloje bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis. Tai neatseijama jų profesinės praktikos dalis. Nuolatinis ryšys palaikomas su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriumi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendruomenėmis, seniūnijomis, policijos pareigūnais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, ugdymo ir švietimo įstaigomis, vaikų dienos centrais, esančiais Telšių rajono savivaldybėje, kitų rajonų atvejo vadybininkais, socialiniais partneriais bei kitomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Pagrindiniai principai ir sritys
- Teigiama tarpusavio priklausomybė.
- Skatinanti sąveika.
- Individuali atsakomybė.
- Socialiniai gebėjimai.
- Grupiniai procesai.
Periodiškai analizuojami bei reflektuojami bendradarbiaujant vykę procesai, numatoma tolesnė galimybė juos tobulinti. Pastebima, kad bendradarbiavimu manoma esant ir paviršutinius, formalius, biurokratinio pobūdžio (pavaldaus) ryšius. Tokia samprata rodo nepakankamai suvokiant bendradarbiavimą socialinės pagalbos srityje. Dalykiniam institucijų bendradarbiavimui reikia sąmoningo apsisprendimo ir tam tikro įdirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikšmę ir naudą organizacijoje; taip pat darbuotojų gebėjimo dirbti komanda - bendrai planuoti ir atlikti užduotis; organizacijų bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didele tikimybė priimti skubotą sprendimą. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.
Pagal D. Bell (2003, p. 223), šiuolaikinės postindustrinės visuomenės "socialinis vienetas yra ne individas, o bendruomenės organizacija". Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien svarbiausi yra bendradarbiavimo ir tarpusavio santykių prioritetai, o koordinavimas yra reikšmingesnis už hierarchija grįstą valdymą. Prioritetas tenka ne individualiai, bet komandinei veiklai. Todėl socialinio darbuotojo, kaip profesionalo ir komandos nario, veikla tampa dar sudėtingesnė.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Pagrindinis tarpinstitucinio bendradarbiavimo tikslas - suteikti visapusišką, nuoseklią ir tvarią pagalbą, orientuotą ne tik į problemų sprendimą, bet ir į ilgalaikį pokytį. Bendradarbiaujant siekiama, kad žmogus neliktų vienas su savo sunkumais, o pagalbos procesas būtų aiškus, kryptingas ir pagrįstas tarpusavio susitarimais.
Atvejo vadybininkų vaidmuo šiame procese - itin reikšmingas. Jie koordinuoja pagalbos teikimą, organizuoja atvejo aptarimus, suburia skirtingų sričių specialistus ir užtikrina sprendimų įgyvendinimą. Bendri susitikimai, reguliarios konsultacijos ir grįžtamasis ryšys leidžia laiku pastebėti pokyčius, įvertinti priimtų sprendimų veiksmingumą ir, esant poreikiui, koreguoti pagalbos planą.
Tyrimų Metodologija ir Rezultatai
Šis tyrimas yra pagrįstas sistemų teorija, kuri siūlo komunikaciją kaip pagrindinę sąvoką sistemų teorijoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, kokybinis tyrimas (turinio analizė).
Atliktas tyrimas parodė, kad respondentai aiškiai supranta savo profesinius tikslus, nustatydami įtakingas veiksnių charakteristikas efektyviam bendradarbiavimui ir efektyvaus tarpinstitucinio sąveikos trūkumą. Siekiant optimizuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą atvejo vadybos procese, tikslinga formuoti naują tarpinstitucinio komunikacijos modelį, nustatant tikslus, priimant sprendimus ir pritaikant sprendimus praktikoje. Taip pat svarbus yra kooperatinio proceso monitoringas, atliktų rezultatų įvertinimo algoritmas, kuris padėtų atlikti reikiamas sistemines korekcijas, kur reikia.
Tyrimo rezultatai rodo, kad kruopštus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiesiogiai veikia respondentų profesinę motyvaciją ir perorientuoja respondentų krypties lygius bei pastangų aktyvumą. Galima teigti, kad atvejo vadybininkai, vaiko apsaugos tarnybos specialistai, socialiniai darbuotojai ir socialiniai pedagogai siekia efektyvaus profesinio funkcionavimo, jie pastebi tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį, kuris turėtų įtakos efektyviai veikiančio partnerystės tinklo procesui, teikiant pagalbą socialinę riziką patiriančioms šeimoms.
Taip pat skaitykite: Kodėl bendradarbiavimas svarbus socialiniame darbe?
Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas.
Apibendrinant galima teigti, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra viena svarbiausių socialinio darbo vertybių ir sėkmės sąlygų. Telšių socialinių paslaugų centro specialistai, dirbdami kartu su partneriais, siekia ne tik spręsti problemas, bet ir kurti ilgalaikį pokytį - stiprinti žmogaus savarankiškumą, atsakomybę ir pasitikėjimą pagalbos sistema.
Literatūra
- Aliašauskas K., Jankauskienė A., 2008
- Augutienė R., Saplinskas S.
- Barvydienė V., Kasiulis J. (2005).
- Bell D. (2003).
- Bronstein L. R. (1999, 2002, 2003).
- Campbell K. E. (1990).
- Casey M. (2008).
- Cashmore J. (1997).
- Civinskas R. (2006).
- D’Amour D., Ferrada-Videla, L. San Martin Rodriguez, M. D. Beaulieu (2005).
- Dromantas M. (2007, 2008).
- Gvaldaitė L. (2004).
- Hackman J. R. (nuo 1967 m. iki dabar).
- Ivanauskienė V. (2009).
- Johnson L. C., Wagner H. and Barker R. L. (2003).
- Johnson D. W., Smith K. A. ir kt.
- Kouzes J. M. ir Posner B. Z.
- Lang D. W. (2002).
- Lindsay C., McQuaid R. W., Dutton M. (2008).
- Liukinevičienė, Paulauskienė, 2019
- Mažeikienė N. (2006).
- Mažylis L., Tamošiūnas D. (2004).
- Merfeldaitė O. (2007).
- Miginis N., Ulozas M., Raišienė A. G., Vanagas R., Žuromskaitė B., Stasiukynas A., Dromantaitė A., Girčys A. P., Tamošiūnaitė R., Bileišis M. (2014).
- Miltenienė L. (2005).
- Raišienė A. G. (2006, 2007, 2008).
- Raišienė, Baranauskaitė, 2008
- Raišienė, Smalskiai, Gečienė, 2019
- Seddon T., Billett S., Clemans A. (2004).
- Tamutienė I. (2004).
- Thompson J. D. (2017).
- Trevillion S. (1999).
- Vaicekauskienė V. (2003).
- Vance R. J. (2006).
- Vijeikis J. (2004).
- Žydžiūnaitė V. (2004).
tags: #tarpinstitucinis #bendrdarbiavimas #socialinio #darbo #elementas