Kasdien yra sukuriama vis daugiau nematerialių intelektinių produktų: literatūros, mokslo, meno kūrinių, kompiuterių programų, prekių ženklų ir kt. Visa tai yra laikoma žmogaus - autoriaus - kūrybos ir protinio darbo rezultatu. Todėl yra svarbu užtikrinti, kad vieni visuomenės nariai neteisėtai nepasisavintų kito/-ų nario/-ų intelektinio darbo rezultato kaip savo. Juolab, kad kūrinio originalumas yra subjektyvi vertinamojo pobūdžio kategorija, kurios kvalifikavimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
Autorių teisių objektai bendriausia prasme yra kūriniai. Tik autorius turi išimtinę teisę disponuoti savo kūriniu. Tobulėjant informacinėms technologijoms, neribotas subjektų ratas įgyja galimybę susipažinti su kūriniais bei juos neteisėtai platinti.
Tarptautiniu lygmeniu į autorių teisių užtikrinimą dėmesys buvo atkreiptas dviem konvencijomis. Viena jų yra Berno konvencija „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“, priimta 1886 m. rugsėjo 9 d. Kita - Pasaulio autorių teisių konvencija pasirašyta Ženevoje 1952 m. rugsėjo 6 d. Abi konvencijos numato, kad autoriaus teisės yra įgyvendinamos pagal kiekvienos valstybės vidaus įstatymus. Lietuva yra ratifikavusi Berno konvenciją 1996 m. gegužės 28 d.
Lietuvoje autorių teisės įgyvendinamos remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu. Minėtame įstatyme įtvirtinta, kad kompiuterių programoms ir duomenų bazėms yra taikoma tokia pati autorių teisių apsauga kaip ir literatūros kūriniams, nepaisant jų išraiškos, būdo ar formos. Kalbant apie kompiuterių programas, joms yra taikomas žemesnio lygio objektyviojo originalumo reikalavimas. Pagal objektyvųjį originalumą, reikalaujama ne asmenybės atspindžio kūrinyje, o kad kūrinys būtų tik savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos rezultatas. Tai reiškia, kad jos yra laikomos originaliomis, jei tos programos yra paties autoriaus intelektinės veiklos rezultatai.
Taip pat, kompiuterių programos platinamos jas licencijuojant. Licencija - tai autoriaus teisių turėtojo leidimas, kuris suteikia kūrinio naudotojui teisę naudoti kūrinio originalą arba kopijas. Kompiuterių programų licencijos gali būti: terminuotos arba nuolatinės; išimtinai tik su kompiuterių įranga platinamos licencijos (angl. OEM - Original Equipment Manufacturer).
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Įdiegiant teisėtą kompiuterių programą, kiekvienas naudotojas turi įrašyti licencijoje nurodytą unikalų naudotojo identifikacijos numerį. Licencijoje yra nurodytas teisėtas kompiuterių programos naudotojų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad į daugiau kompiuterių, negu yra nurodyta licencijoje, programos diegti teisiškai neleidžiama. Svarbu žinoti tai, kad licencija nėra laikoma autentiškumo sertifikatas. Pastarasis yra speciali saugos etiketė (lipdukas), kuri leidžia atpažinti, ar programinė įranga yra legali. Toks sertifikatas yra įsigyjamas tik perkant programinę įrangą, kurios autentiškumą jis žymi.
Autorius visuomenę informuoja apie turimą turtinę teisę į savo kūrinį naudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Tokį ženklą sudaro trys elementai: 1) apskritime arba lenktiniuose skliaustuose parašyta C; 2) autorių teisių subjekto vardas/pavadinimas; 3) kūrinio pirmojo išleidimo metai.
Kompensacijos už autorių teisių pažeidimus: Teismų praktika ir realūs pavyzdžiai
Kompensacijos už autorių teisių pažeidimą dydžio nustatymas yra fakto klausimas. LAT konstatavęs, kad ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs yra kompensaciniai ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
Praktika rodo, kad į teismo posėdžių maratoną yra linkusios įsisukti bendrovės, padariusios autorių teisių turėtojams žalą, kuri viršija 20 tūkst. litų. Autorių teisių pažeidėjai ginčus su teisių turėtojais pasirenka spręsti be teismo įsikišimo, paprastai dėl to, jog taip siekia išvengti papildomų teisinių išlaidų.
Pavyzdžiai iš praktikos:
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
- Vieną didžiausių kompensacijų taikiu susitarimu per pastaruosius metus sumokėjo bendrovė „Senasis akvedukas“. Bendrovė sumokėjo 45 tūkst. Lt kompensaciją autorių teisių turėtojams už atliktą autorių teisių pažeidimą. Be to, bendrovei teko sumokėti 5 tūkst. litų dydžio baudą valstybei, o „Senojo akveduko“ buvusi vadovė, siekusi išvengti atsakomybės už neteisėtą programinės įrangos naudojimą ir klastojusi dokumentus, tvirtinančius teisėtą programinės įrangos naudojimą, buvo nubausta ne tik už autorių teisių pažeidimą, bet ir už dokumentų klastojimą - jai skirta 2 tūkst.
- Pagal BSA tinklalapio vartotojų pranešimus dėl BSA narių autorių teisių pažeidimo, buvo atlikti patikrinimai baldų gamintojos „Oltena“ ir buhalterinės apskaitos bendrovės „Finasus“ biuruose. Policijos pareigūnams išaiškinus, kad įmonės kompiuteriuose veikia „piratinės“ kompiuterių programų kopijos, „Oltena“ autorių teisių turėtojams sutiko sumokėti 12 tūkst. litų kompensaciją, o „Finasus“ už naudojimąsi neteisėta programine įranga sumokėjo 3 tūkst.
- Policijos pareigūnams atlikus patikrinimą šviestuvų prekybos bendrovėje „Hopis“ buvo aptikta neteisėtų kompiuterių programų, kurių vertė siekė beveik 20 tūkst. litų.
- Į tokią situaciją pakliuvo Klaipėdos laivų projektavimo ir konstravimo bendrovė „Alex Naval“, kuri savo paslaugas teikė naudodama neteisėtas „Adobe“, „Autodesk“ ir „Microsoft“ kompiuterių programas. Šiuo metu bendrovė yra teismo įpareigota autoriams sumokėti beveik 187 tūkst.
- Vienoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl neteisėto Microsoft Korporacijai priklausančio prekės ženklo panaudojimo. Microsoft Korporacija yra pagal Jungtinių Amerikos valstijų Vašingtono įstatymus veikiantis juridinis asmuo. Microsoft Korporacijai tapo žinoma, jog internetinėje svetainėje www.ebay.com naudotojas neteisėtai platino Microsoft Korporacijai priklausančias Office 365 Education Plus for students licencijas. Ieškovo užsakymu buvo atliekamas slaptas pirkimas, kurio metu trečiasis asmuo iš aukščiau nurodyto pardavėjo pirko atsakovų siūlomą Office 365 programinės įrangos licenciją. Buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo atsakovams solidariai priteista sumokėti ieškovei 3 800 Eur ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bendrovės, pažeidžiančios autorių teises, rizikuoja ne tik teisminiais procesais ar tūkstantinėmis baudomis. Įmonės, kurios nusprendžia savo veiklą vykdyti su neteisėtomis kompiuterių programomis, rizikuoja partnerių ar klientų pasitikėjimu, savo įvaizdžiu, reputacija rinkoje.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
tags: #kompensacija #uz #neteisetai #naudojamus #autorinius #kurinius