Naujos Senatvės Pensijos Nesukaupusiems Stažo: Kas Keičiasi?

Vyriausybė planuoja nuo kitų metų keisti pensijų apskaičiavimo tvarką, siekdama pagerinti mažiausias pensijas gaunančių asmenų materialinę padėtį.

Šiame straipsnyje aptarsime siūlomus pakeitimus, jų įtaką pensijų dydžiams ir socialinei apsaugai.

Siūlomi Pensijų Apskaičiavimo Pakeitimai

Šiuo metu senatvės pensiją sudaro dvi dalys - bendroji ir individualioji.

• Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
• Individualioji pensijos dalis priklauso nuo per karjerą gauto atlyginimo santykio su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.

Dabar viso dydžio bendrąją pensijos dalį gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (šiuo metu 32 metai). Turintys minimalų stažą (15 metų), bet neturintys būtinojo stažo pensijų gavėjai gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį.

Siūloma nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti vienodą viso dydžio bendrąją pensijos dalį, kuri šiuo metu siekia 198 eurus.

Taip pat skaitykite: Esminiai pensijų pakeitimai

Antrasis ministerijos siūlymas - individualiajai pensijos daliai papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę ją sparčiau indeksuojant. Šiam tikslui įgyvendinti būtų panaudotos lėšos iš „Sodros“ biudžeto pertekliaus, kurios šiuo metu pervedamos į „Sodros“ rezervą. Planuojama, kad papildomam šios dalies indeksavimui būtų skirta 75 proc.

Atsižvelgus į išaugusią infliaciją šalyje, nuo birželio mėnesio siūloma didinti bazinius socialinių išmokų dydžius ir socialinio draudimo pensijas - taip siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius šalies gyventojus.

Nuo birželio pradžios papildomai 5 proc. didėtų ir socialinio draudimo pensijos senjorams ir žmonėms su negalia.

Nuo vasaros pradžios siūloma šalpos pensijų bazę didinti iki 173 eurus. Tai palies apie 60 tūkst.

Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazę siūloma didinti nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.

Taip pat skaitykite: Autizmas Lietuvoje: kur kreiptis?

Planuojama, kad nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo kitų metų numato dvi pensijų indeksavimo kryptis - papildomą individualios pensijos dalies arba apskaitos vienetų indeksavimą ir bendrosios pensijos dalies skaičiavimo pasikeitimą.

Siūlomų Pakeitimų Finansinis Aspektas

Minimi pokyčiai nebus pigūs ir iš valstybės biudžeto pareikalaus šimtų milijonų eurų. Vien bendrosios pensijos dalies formulės keitimui per 3 metus papildomai reikės skirti 220 mln. eurų, o papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui - 315 mln.

Pensijų Augimo Pavyzdžiai

Skaičiuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija be būtinojo stažo kitąmet kiltų nuo 413 eurų iki 461,9 euro (vietoj planuotų 447 eurų), 2023 metais - iki 498,8 euro, o 2024-aisiais - iki 534,1 euro.

Pavyzdžiui, asmeniui turint 15 metų stažą ir uždirbant minimalų darbo užmokestį, šiuo metu išėjus į pensiją būtų mokama 122,64 euro senatvės pensija. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų dvigubai - iki 247,33 euro, o 2024 metais pasiektų 282,56 euro ribą. Didėjant stažui pensijų augimo tempas lėtės.

Taip pat skaitykite: Kas keičiasi „Sodroje“?

Pavyzdžiui, asmens, turinčio 42 metų darbo stažą ir dirbusio už minimalų darbo užmokestį, pensija šiuo metu siekia 343,38 euro. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų iki 369,86 euro, 2023 metais - iki 397,56 euro, o 2024-aisiais - iki 423,94 euro.

Planuojamas pensijų augimas:

Rodiklis	Dabar	2022	2023	2024
Vidutinė senatvės pensija be būtinojo stažo	413 €	461,9 €	498,8 €	534,1 €

Vidutinę senatvės pensiją nuo vasaros pradžios siūloma didinti iki 482 eurų, o vidutinę senatvės pensiją su būtinuoju stažu - iki 510 eurų.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, o 2024 m. sieks 544 eurus.

Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. - iki 576 eurų.

Nuo 2023 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.

Palyginti su 2021 m., 2023 m. padidės bazinės socialinės išmokos dydis, šalpos pensijų bazės dydis, tikslinių kompensacijų bazės dydis ir valstybės remiamų pajamų dydis.

Kompensacijos už Būsto Šildymą

Nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų įskaitant ir senjorus.

Pakeitus būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo metodiką, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų įskaitant ir senjorus.

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.

Gyventojai dėl būsto šildymo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.

Vienišo Asmens Išmoka ir Našlių Pensijos

Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų.

Nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. žmonių, iš jų - apie 186 tūkst. socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjų.

Kitąmet nuo 28,63 eurų iki 32 eurų didės našlių pensijos bazinis dydis.

Kritika ir Nuomonės

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pažymi, kad ilgus metus buvo bandoma pensijų didinimą depolitizuoti, o dabar vėl grįžtama prie trumpalaikių pažadų rinkėjams.

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. „Labai blogai vertinu, skurdo nesumažinsime su 40 eurų. Reikia, kad pensija šiuo metu būtų ne mažesnė kaip 700-750 eurų. Argi senjorui reikia tik duonos, aliejaus ir pieno? Juk batai plyšta, patalynė plyšta, ją reikia pirkti. Tarp senjorų yra ir daug inteligentų, o jiems norisi ir į kino teatrą nueiti“, - aiškina G.

R. „Tas žmogus, kuris turi 14 metų stažą, pensijos negaus, nors galbūt uždirbo daug ir mokėjo didelius mokesčius. O gali būti, kad kitas žmogus, kuris dirbo, pavyzdžiui, 40 metų, bet VSD įmokų sumokėjo labai nedaug, nes dirbo už minimalią algą. Per 40 metų jis mokesčių sumokėjo mažiau nei kitas per 14 metų. Todėl turiu tokią viziją, kad Lietuvos pensijų sistema būtų sudaryta iš nacionalinės pensijos, kai kiekvienam žmogui, sulaukusiam pensinio amžiaus, yra mokama pensija. Ir nesvarbu, kokį stažą turi, ar visai jo neturi. (...) Ši idėja iš dalies jau pradėta įgyvendinti, kai dar prieš 2 metus buvo nuspręsta iš „Sodros“ dalies nebefinansuoti bendrosios dalies, bet ją finansuoti iš valstybės biudžeto“, - sako R.

Ž. „Pagrindinė dedamoji, lemianti pensijos dydį, yra stažas, o individualioji dalis, kiek tu sumoki VSD įmokų, nėra tokia svarbi. Pavyzdžiui, jeigu yra žmogus, kuris dirbo 30 metų ir gaudavo minimalų atlyginimą, jis gaus daug didesnę pensiją negu tas, kuris dirbo 15 metų ir uždirbdavo du minimalius atlyginimus, nors įmokų abu asmenys „Sodrai“ sumokėjo tiek pat. Jau dabar nėra daug paskatų mokėti daugiau įmokų ir dabartinis pasiūlymas tas paskatas tik dar labiau sumažina“, - sako Ž.

T. Povilauskas teigė suprantantis valdžios norą spręsti skurdo rizikos problemą. Anot jo, naujas pensijų indeksavimas gerokai sumažins skurdo lygį.

tags: #nauji #senatves #pensininkai #nesukaupe #butinojo #30