Seimas pritarė reikšmingiems pakeitimams, susijusiems su piniginės socialinės paramos teikimu nepasiturintiems gyventojams. Priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir paskatas integruotis į darbo rinką.
Už tai numatančias naujas nuostatas balsavo 77 Seimo nariai. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, dėl šio naujo įstatymo bus lengviau ir specialistams, ir žmonėms, kai nustatyti dydžiai jau atitinka realijas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pažymėjo: „Pagaliau atnaujinome tam tikrus rodiklius ir skiriame dėmesį tiems žmonėms, kuriems pagalba yra reikalinga.“
Seimo narys Linas Kukuraitis pasidžiaugė daugeliui pažeidžiamų grupių išplečiama ir didinama apsauga, nevyriausybinių organizacijų įtraukimu.
Palyginti su galiojančiu įstatymu prognozuojama, kad naujos nuostatos leis skurdą sumažinti visiems šeimos ūkiams. Didžiausią poveikį patirs šeimos, kuriose du suaugę augina vieną ar daugiau vaikų. Skaičiuojama, kad paramą nepasiturintiems gyventojams papildomai gaus apie 14,8 tūkst. asmenų. Priimti pakeitimai įsigalios 2026 m. birželio 1 d., išskyrus nuostatas dėl paramos finansavimo modelio keitimo, kurios įsigalios vėliau, 2027 m. sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pagrindiniai Pakeitimai ir Naujovės
Štai esminiai pakeitimai, kurie įsigalios artimiausiu metu:
* Supaprastintos sąlygos dirbantiesiems: Atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę - du trečdalius maksimalaus darbo laiko, siekiant palengvinti paramos gavimą dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą).* Palankesnės sąlygos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, vieniems auginantiems vaikus: Seimas nusprendė nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos).Per šį laikotarpį asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, sutarta į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
* Palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus: Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, nutarta 100 proc. dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, mokėti 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių), išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.* Tikslinami turto vertinimo kriterijai, skiriant piniginę socialinę paramą: Priimtomis pataisomis nuspręsta 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.Be to, nutarta 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m.
Piniginė socialinė parama taps lengviau prieinama nepasiturintiems žmonėms ir skiriama būtent tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Išsprendėme paramos prieinamumo problemą vaikus auginantiems vienišiems tėvams, padidinome paramą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Pakeitimų naudą pajus bemaž 15 tūkst. žmonių. Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos).
Piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 16 310 Eur (kai 2026 m. VRP - 233 Eur). Taip pat 1,5 karto didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m.
Siūlomų pakeitimų naudą pajus apie 15 tūkst. asmenų, o siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d. prireiks apie 11 mln. Eurai.
Prognozuojama, kad teigiamą teikiamų priemonių poveikį turėtų pajusti visi šeimų ūkiai (skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 procentinio punkto), didžiausią poveikį patirs dviejų suaugusių asmenų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.).
Seimas taip pat baigė rudens sesiją, kurioje priėmė 350 teisės aktų, įskaitant 242 įstatymus. Rudens sesijos pradžioje nauju parlamento vadovu išrinktas Juozas Olekas.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Apžvelgdamas sesijos darbus Seimo Pirmininkas J. Olekas dėkojo parlamentarams už intensyvų darbą: „Dirbome labai intensyviai, per šiuos 3 rudens sesijos mėnesius priėmėm apie 350 teisės aktų ir galime pasidžiaugti, kad didžioji dalis jų buvo pasiūlyta Seimo narių, kad mes iš tikrųjų pateisinom tos parlamentinės Respublikos vardą.“
Seimo rudens sesijoje pagrindinis dėmesys skirtas kitų metų valstybės biudžeto, socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patvirtinimui, sprendimų, užtikrinsiančių krašto saugumą, priėmimui.
2026 metais gynybai skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP): Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 metais sudarys beveik 4,8 mlrd. eurų. Žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui skirta 1mlrd. 64,3 mln. eurų.
Minimali mėnesio alga 2026 metais didės 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1 153 eurų neatskaičius mokesčių), 12 proc. didės pensijos (vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų - nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu - 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų). Didės ir socialinės išmokos. Šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų.
Parlamentarai vienbalsiai priėmė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Šiuo teisės aktu nustatomos fiskalinės drausmės taisyklės, siekiant sudaryti valdžios sektoriaus finansų tvarumo ir tvaraus Lietuvos ekonomikos augimo sąlygas ir įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d. Fiskalinę sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
Socialinė sauga taip pat buvo svarbi Seimo rudens sesijos darbotvarkės dalis. Priėmus Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Pensijų kaupimo įstatymų pakeitimus, sustiprinta pensijų fondų dalyvių interesų apsauga, sudaryta daugiau galimybių pensijų fondams investuoti į Lietuvos ekonomiką, nukreipiant dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų į vietinį verslą.
Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, patvirtinęs didesnius pareiginės algos koeficientus. Nuo 2026 m. sausio 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžiai didės 7,65 proc.
Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priėmė Civilinio kodekso pataisas, patobulindamas įvaikinimo ir globos teisinį reglamentavimą.
Siekiama užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, sustiprintų socialinės apsaugos išmokų įtaką skurdo ir pajamų nelygybės mažinimui. Tai leis kitais metais didinti išmokas: šalpos pensijų bazė nuo 250 eurų didės iki 261 euro, valstybės remiamos pajamos didės nuo 223 iki 233 eurų, bazinė socialinė išmoka nuo 70 iki 74 eurų, tikslinių kompensacijų bazė - nuo 210 iki 219 eurų.
Priimtomis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymų pataisomis įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, taip pat teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslauga.
Krašto apsauga ir gynyba taip pat sulaukė dėmesio. Seimas įtvirtino palankesnes sąlygas gynybos pramonės plėtrai. Tikimasi, kad priimtos, šuos pokyčius numatančios Gynybos ir saugumo pramonės, Investicijų, Statybos, Žemės, Teritorijų planavimo, Elektroninių ryšių įstatymų, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, padės pritraukti daugiau investicijų, skatins greičiau kurtis ir vystyti gynybos pramonės įmones ir užtikrins greitesnį nacionaliniam saugumui svarbių strateginių projektų įgyvendinimą.
Gynybos fondo lėšos toliau galės būti skiriamos karinės infrastruktūros reikmėms: priimtos Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisos, leisiančios ir toliau fondo lėšomis finansuoti karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektus.
Seimas pritarė naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui, patobulindamas esamas ir reglamentuodamas naujas priemones, sudarysiančios sąlygas efektyviau ir lanksčiau užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat stiprinti ir didinti tarnybos žvalgybos institucijose patrauklumą.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtinti pakeitimai, kuriais užtikrinama didesnė Lietuvos šaulių sąjungos integracija į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, užtikrinama efektyvesnė įslaptintos informacijos apsauga, atsisakant perteklinio reguliavimo ir mažinant administracinę naštą.
Užtikrinant šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais, žemės ūkio ir maisto ūkio politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui. Tai apibrėžta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimais.
Seimas nutarė 2026-2027 metais Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus siųsti į 14 tarptautinių operacijų.
Siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybinę priežiūrą aplinkos apsaugos srityje, Seimas priėmė naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą.
Atnaujintu teisiniu reguliavimu tikimasi užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, stiprinant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų galias, spartinant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros procedūras; užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, stiprinant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų galias, spartinant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros procedūras.
Šie pakeitimai žymi reikšmingą žingsnį link socialinės paramos sistemos tobulinimo ir pritaikymo prie besikeičiančių visuomenės poreikių.
| Rodiklis | Dabartinis dydis | Būsimas dydis (nuo 2026 m.) |
|---|---|---|
| Minimali mėnesio alga | 1 038 Eur | 1 153 Eur |
| Vidutinė senatvės pensija | 670 Eur | 750 Eur |
| Vidutinė senatvės pensija (su būtinuoju stažu) | 720 Eur | 810 Eur |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | 770 Eur | 1 036 Eur |
