Informacijos ir ryšių technologijų skverbtis į socialinį gyvenimą ir sparti jų kaita formuoja mokymo ir mokymosi pokyčius. Šie pokyčiai ypač ryškūs aukštojo mokslo sistemoje, jie lemiami ne tik šios sistemos teikiamų bendrųjų ar profesinių kompetencijų kaitos poreikio, bet ir įgūdžių, gebėjimų, žinių, būtinų socialinei veiklai, kintančioje socialinėje aplinkoje būtinybės.
Informacijos ir ryšių technologijos suteikia naujų galimybių ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo, savaiminio mokymosi kaitai ir plėtrai. Mokymo(si) pokyčiai siejami su šių technologijų funkcionalumo teikiamomis galimybėmis savivaldžiam individualiam, kolektyviniam, dalyvaujamajam mokymuisi. Besimokantieji, naudodamiesi šiomis technologijomis, iš pasyvių mokymosi turinio vartotojų tampa aktyviais mokymosi proceso dalyviais, mokymasis vis labiau tampa socialiniu procesu, tenkinančiu kiekvieno besimokančiojo individualius gyvenimo tikslus ir poreikius.
Moksliniuose darbuose atkreipiamas dėmesys į antrosios kartos saityno (WEB2) technologijų naudojimo mokymui(si) privalumus. R. Petrauskienė pastebi, kad šios technologijos „<...> mokymesi padidina socialinę sąveiką, kuri padeda siekti mokymosi tikslų“ (Petrauskienė, 2011, p. 36). M. Teresevičienė, E. Trepulė, A. Volungevičienė nurodo, kad šių technologijų poveikis siejamas su tuo, kad „<..> kinta ir mokymosi procesas, daugėja integruotų technologinių priemonių, kurios suteikia patrauklumo mokymuisi ir motyvuoja besimokančiuosius, nes kompiuterinės įrangos valdymas perkeliamas vartotojams. Išsiplečia formaliojo mokymosi ribos už švietimo institucijos ribų, neformalusis mokymasis įgyja naujų formų ir susilieja su savaiminiu“ (Teresevičienė ir kt., 2015, p. 39).
Antrosios kartos saityno technologijų (WEB2) naudojimas mokymesi suaktualina socialinių medijų tyrimus. C. Gunawardena ir kiti mokslininkai teigia, kad įvairūs socialinių medijų naudojimo mokyme(si) aspektai nėra pakankamai ištirti (Gunawardena ir kt., 2009). H. T. Hungas ir S. Chi-Yin Yuenas teigia, kad nepaisant to, kad socialinės medijos yra nuolat tyrinėjamos, akademinių tyrimų nepakanka (Hung, Yuen, 2010). Nors mokslininkai pastebi, kad socialinės medijos „<...> yra nuolat plėtojamos, o jų siūlomos paslaugų ypatybės vis labiau ir labiau persipina“ (Jurkevičienė, 2012, p. 453), atskirų socialinių medijų tinklaveikos svetainių, tinklaraščių, tinklalaidžių, turinio bendruomenių etc.
Tinklalaidžių naudojimas mokymui(si), kaip mokslinio tyrimo objektas, pradėtas tyrinėti 2000-2005 m., šio laikotarpio moksliniai tyrimai minimalūs, nes tinklalaidžių naudojimas mokymui(si) buvo ribojamas technologinių galimybių (nedidelė atsisiuntimo sparta lėmė negausų šios socialinės medijos naudojimą). R. H. Kay mano, kad tyrimų suaktyvėjimą lėmė du esminiai veiksniai: pramoginio įvairios tematikos turinio gausa (pvz., „YouTube“ svetainėje) ir interneto pralaidumo augimas (Kay, 2012). Terminas tinklalaidė (angl. podcast) vartojamas vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Rekomendaciniu svetimžodžių atitikmenų sąrašu (patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. protokoliniu nutarimu Nr.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Mokslinėje literatūroje yra pateikiami tyrimų apie tinklalaidžių potencialą, jų naudojimą mokyme(si) rezultatai (Fernandez ir kt., 2009; Lonn, Teasley, 2009; Walls ir kt., 2010 etc.), tačiau pastebima, kad stokojama empirinių įrodymų apie studijuojančiųjų požiūrį į tinklalaidžių naudojimą mokymuisi, apie tai, kokią naudą teikia, kokį poveikį daro tinklalaidės mokymuisi (Lynch ir kt., 2008; Evans, 2008 etc.). S. A. Talas ir kiti mokslininkai, tirdami tinklalaidžių naudojimo elgseną, nustatė, kad tinklalaidės yra naudojamos tiek pramoginiais, tiek pažintiniais, tiek socialiniais tikslais (dalintis naujienomis su draugais) (Samuel-Azran ir kt., 2019). Toks tinklalaidžių naudojimas rodo jų potencialą asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui.
Asmeninės mokymosi aplinkos reiškinys moksliniuose tyrimuose atsirado 2005-2006 m. (Fiedler, Väljataga, 2011). Šis reiškinys siejamas su savitu konceptu arba požiūriu: G. Attwellas teigia, kad „labai svarbu, kad asmeninė mokymosi aplinka būtų vertinama ne tik kaip naujų mokymo(si) technologijų taikymas, o kaip koncepcija“ (Attwell, 2007, p. 59). S. Schaffert ir M. Kalzas konceptualiai asmeninę mokymosi aplinką apibrėžia kaip mokymosi aplinką, kurioje besimokantieji integruoja, organizuoja skaitmeninį, internetu platinamą turinį (Schaffert, Kalz, 2009). N. Dabbagh ir A. Kitsantas asmeninę mokymosi aplinką apibūdina kaip socialinės žiniasklaidos programų ir įrankių rinkinį, formuojantį natūralią sąveiką tarp formaliojo ir savaiminio mokymosi; asmeninė mokymosi aplinka leidžia lengviau atlikti įvairias funkcijas: mokymosi turinio (informacijos) paiešką, klasifikavimą ir filtravimą, kūrimą, individualizavimą, organizavimą, saugojimą, atkūrimą, valdymą, bendradarbiavimą, dalijimąsi (Dabbagh, Kitsantas, 2012).
Šiame straipsnyje, integruojant šių mokslininkų įvardijamas besimokančiųjų aktyvias veiklas kuriant asmeninę mokymosi aplinką, asmeninė mokymosi aplinka suprantama kaip mokymosi aplinka, kurioje panaudojant socialines medijas organizuojamas (ieškomas, valdomas, kuriamas ir kt.) mokymosi turinys. A. Courosas, pabrėždamas socialinių medijų bendradarbiavimo, dalyvavimo funkcionalumą, asmeninės mokymosi aplinkos konceptą plėtoja link asmeninio mokymosi tinklo koncepto (Couros, 2010). Asmeninio mokymosi tinklo konceptui būdingas dalyvavimo, bendradarbiavimo mokantis sureikšminimas.
Tokia asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo samprata leidžia asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimo tyrimui pritaikyti informacinės elgsenos tyrimų prieigą. Asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui taikomas integruotas informacinės elgsenos modelis, apimantis esminius informacinės elgsenos elementus: kontekstą, informacijos iešką aktyvinančius veiksnius, informacijos ieškos būdus bei informacijos panaudojimo galimybes. Šių elementų tarpusavio sąveika orientuota į vartotojo informacijos poreikių patenkinimą bei tikslingą gautos informacijos panaudojimą tenkinant kognityvinius ir emocinius poreikius. Tokiais poreikiais gali būti laikomas ir mokymosi aplinkos, mokymosi tinklų kūrimas.
Todėl yra manoma, kad teorinė informacinės elgsenos prieiga, leidžianti nustatyti vartotojų tinklalaidžių paieškos poreikius bei motyvus, pagrindinius tinklalaidžių atrankos kriterijus, jų paieškos šaltinius, tinklalaidžių panaudojimo sritis, vartotojų sąveiką visuose šiuose procesuose, sudaro sąlygas tirti asmeninės mokymosi aplinkos, mokymosi tinklo kūrimą. Pasirinkta teorinė tyrimo prieiga pagrindžiama ir kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, leidžiančiais įžvelgti informacinės elgsenos teorinės prieigos taikymo tinkamumą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
N. Dabbagh ir kiti mokslininkai atlikę tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar socialinės medijos yra veiksmingos mokymo(si) priemonės, ar jos naudojamos asmeninių mokymosi aplinkų, asmeninių mokymosi tinklų kūrimui, nustatė, kad asmenys, dalyvaujantys savaiminio mokymosi procesuose, naudoja socialinių medijų technologijas, taip pat buvo nustatyta, kad besimokantieji (studentai) yra motyvuoti socialinių medijų technologijas asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui (Dabbagh ir kt., 2019). Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas - nustatyti, kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai vertina tinklalaidžių neformaliojo savaiminio mokymosi potencialą: ar šios technologijos naudojamos asmeninei mokymosi aplinkai, asmeniniam mokymosi tinklui formuoti.
Tyrimui atlikti panaudoti moksliniai tekstų analizės metodai (analizės, abstrakcijos, analogijos, apibendrinimo, palyginimo, dedukcijos, sintezės). Empiriniam tyrimui atlikti panaudotas fokusuotų grupių diskusijos metodas. Buvo organizuotos šešios diskusijų grupės, kiekvienoje po 6-12 asmenų, pirmo / antro kurso socialinių krypčių studijų programų (verslo informacijos vadybos, leidybos ir reklamos, skaitmeninės komunikacijos, rinkodaros ir reklamos kūrimo, videokūrybos ir medijų) studentai, studijuojantys Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje (universitete, kolegijoje).
Diskusijų grupių dalyviai, studijuojantys su informacija, komunikacija, medijomis susijusias specialybes, diskusijai pasirinkti kaip intensyvieji atvejai, pasitelkiant stratifikuotą tikslinę atranką, vadovaujantis prielaida apie tikėtiną šių informantų informacinį, komunikacinį aktyvumą. Šešių diskusijų grupių imtis pasirinkta siekiant detaliau ištirti reiškinį, įsigilinti į įvairius informantų patirties aspektus. Diskusijos grupės dalyvių patirties informacija buvo gauta naudojant pusiau struktūruotos apklausos metodą. Klausimų katalogą ir jų nuoseklumą lėmė taikomas integruotas informacinės elgsenos modelis, apimantis esminius informacinės elgsenos elementus: kontekstą (kodėl ieškomos, naudojamos tinklalaidės), informacijos iešką aktyvinančius veiksnius (kokie yra tinklalaidžių paieškos tikslai, kokia yra diskusijos dalyvių sąveika, kokie iešką aktyvinantys veiksniai išskiriami, ar toks veiksnys yra formalusis mokymas(is)), informacijos ieškos būdus, elgseną (kur ieško, kaip, kas lemia atranką, kokia yra sąveika su kitais tinklalaidžių paieškoje, kokie tinklalaidžių atrankos kriterijai) bei informacijos panaudojimo galimybes (kokia tinklalaidžių nauda, ar tinklalaidės vertinamos kaip mokymosi priemonė, kokios tinklalaidžių naudojimo galimybės savišvietai, mokymuisi, ar tinklalaidžių naudojimo pagrindu kuriamos, kuriasi bendruomenės, mokymosi bendruomenės).
Pirmoje straipsnio dalyje pristatomos technologijomis grindžiamo mokymo(si) panaudojimo galimybės asmeninės mokymosi aplinkos kūrimui, aptariama formaliojo ir neformaliojo mokymosi aplinkų sąveika, užtikrinama antrosios kartos saityno (WEB2) technologijomis, pristatomos technologijomis grindžiamo mokymo(si) privalumus atskleidžiančios ir paaiškinančios teorinės prieigos, aptariamos teorinės tinklalaidžių panaudojimo asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui galimybės.
Antroje straipsnio dalyje konstruojamas integruotas informacinės elgsenos modelis, kurio konstruktas panaudojamas tinklalaidžių paieškos ir naudojimo konteksto, tinklalaidžių ieškos ypatumų, iešką aktyvinančių veiksnių, ieškos būdų bei tinklalaidžių panaudojimo galimybių tyrimui, leidžiančiam nustatyti šių medijų naudojimą asmeninės mokymosi aplinkos, asmeninio mokymosi tinklo kūrimui.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Virtualūs įrankiai švietime
COVID-19 pandemija atnešė milžiniškus pokyčius švietimo sektoriuje, verčiant mokytojus ir mokinius greitai prisitaikyti prie nuotolinio mokymo. Bet artėjant grėsmei pasibaigti, daug kas išmokto per pandemiją tapo kasdienybe. Virtualūs įrankiai ne tik palengvino švietimo procesą sunkmečio metu, bet ir tapo neatsiejama modernių pamokų dalimi.
Šių virtualių įrankių naudojimas gali padaryti pamokas interaktyvesnes, įdomesnes ir efektyvesnes. Technologijos suteikia daug naujų galimybių ir palengvina mokytojų kasdienį darbą, tačiau svarbu sugebėti jas tinkamai pritaikyti savo mokymo metodams.
Populiariausi virtualūs įrankiai:
- „Google Classroom“ yra neatsiejamas įrankis daugeliui mokytojų. Jis suteikia galimybę organizuoti klasių veiklą, dalintis užduotimis ir vertinti mokinių darbus be popierinio varginimo. Patarimas: Sukurkite teminius skyrius kiekvienam mokymo laikotarpiui ar projektui.
- Vaizdo konferencijų platformos, tokios kaip „Zoom“ ir „Microsoft Teams“, tapo būtinos bet kuriai nuotolinei pamokai.
- „Kahoot!“ yra platforma, leidžianti mokytojams kurti interaktyvias apklausas ir žaidimus, kurie traukia ir motyvuoja mokinius. Patarimas: Pasirūpinkite, kad klausimai ir užduotys būtų susiję su pamokos tema, bet nelaikykite jų per sudėtingomis.
- „Padlet“ yra skaitmeninė lenta, kuri leidžia mokiniams ir mokytojams bendradarbiauti ir dalytis idėjomis.
- „Edmodo“ platforma palaiko socialinės žiniasklaidos principus, siekiant sujungti mokytojus, mokinius ir tėvus.
- „ClassDojo“ suteikia galimybę mokytojams vertinti mokinių elgesį ir pasiekimus realiu laiku.
Taip pat egzistuoja ir kitos nuotolinio mokymosi aplinkos:
- „Moodle“ (angl. Modular Object Oriented Distance Learning Environment) - modulinė, objektinė nuotolinio mokymosi aplinka. Tai - atvirojo kodo nuotolinio mokymosi valdymo sistema, leidžianti kurti mokymosi procesui skirtas virtualiąsias aplinkas.
- „Microsoft 365“ pritaikyta švietimo poreikiams tenkinti aplinka. Ji apima vieną bendravimo ir bendradarbiavimo įrankį „Ms. Teams“.
- „Eduka“ - nuotoliniam mokymui tinkama mokymo ir mokymosi aplinka, kuri gali pasiūlyti įvairias priemones ir skaitmeninį turinį: skaitmeniniai vadovėliai, skaitmeninės užduotys, testais, metodinė medžiaga mokytojui.
- EMA - tai elektroninė mokymosi aplinka, kuri leidžia diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą ir suteikia interaktyvią motyvavimo sistemą.
Nuotolinio mokymosi metu, norėdami ugdymo procesą padaryti patrauklesniu ir, kad socialinio pedagogo veiklos nebūtų nuobodžios, daugelis naudoja įvairius informacijos pateikimo būdus: vaizdo, garso įrašus. Įgūdžių įtvirtinimui ar žinių kontrolei pasitelkia testavimo sistemas, žaidybines-mokomąsias programas: „Kahoot“, „Quizizz“, „Wordwall“ ir kt. Kurkite pristatymus, infografiką ir kitą stulbinantį turinį patys arba su savo komanda.Draugiškas internetas dalinasi pamokėle kaip naudoti įrankį „Genially“.
Įgyvendintas projektas kurio metu naudojant „Google for Education“ skaitmeninius sprendimus buvo praturtintos 2, 3, 5 ir 6 klasių pamokos dviejuose Lietuvos mokyklose. Mokytojai turėjo galimybę semtis patirties iš kolegų Airijoje bei Anglijoje, kurie dirba daug metų su Google sprendimais ir taip pagerinti savo pamokų kokybę naudojant virtualias „Google Classroom“ klases, „Gemini“ dirbtinį intelektą, kurti tarpdisciplinines Istorijos, gamtos mokslų, matematikos ir literatūros pamokas. Dvi projekte dalyvavusios ugdymo įstaigos yra procese tapti pavyzdinėmis „Google for Education“ mokyklomis besinaudojančiomis pilna Google ekosistema - Chromebook OS kompiuteriais, Google for Education bendradarbiavimo platforma, mokytojai sertifikuoti pagal Google programą.
Technologijos ir vaikų saugumas internete
Pasaulio dėmesį prikaustė Australija, uždrausianti jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis populiariausiomis socialinių tinklų platformomis. O Lietuvoje tėvai patys imasi iniciatyvos riboti vaikų veiklą internete. „Tele2“ tyrimas atskleidžia, kad vaikų veiklą naršant kontroliuoja 8 iš 10 šeimų.
„Gana garsiai abejojama, ar netgi oficialiai uždraudus socialinius tinklus jaunimui, pavyks tuos draudimus įgyvendinti. Tai lieka technologijų kompanijų atsakomybėje. O juk žinome, kad jauni žmonės sugeba kūrybiškai apeiti ribojimus, tarp jų ir technologinius.”, - teigia L. Australijoje 2025 m. pabaigoje įsigalioti turintis įstatymas numato ir dešimtis milijonų siekiančias baudas jo nesilaikančioms technologijų įmonėms. Anot L. Keraičio, sudėtinga rasti balansą tarp vaikų apsaugos ir jų teisės į informaciją bei saviraišką.
„Norėdami tvirčiau žinoti socialinio tinklo naudotojo amžių, socialinių platformų kūrėjai turės prašyti arba pasiimti daugiau informacijos apie naudotoją. Jeigu bus nuspręsta prašyti biometrinių duomenų, tai sukels dar naujų privatumo ir duomenų nutekėjimo iššūkių. Eksperto žodžiais, protingai naudojami socialiniai tinklai gali tapti vertingu informacijos ir naujienų šaltiniu bei galimybe bendrauti su draugais.
Apklausos rodo, kad dauguma Australijos tėvų palaiko socialinių tinklų draudimą vaikams. „Tele2“ 2024 m. paskelbtas interneto saugumo vaikams tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų (79 proc.) riboja vaikų praleidžiamą laiką bei turinį internete. Dažniausiai tėvai nustato laiko limitus, kiek vaikas gali praleisti naršydamas, tačiau kai kurie taip pat kontroliuoja ir turinį, prie kurio vaikas gali prieiti.
„Šiandien Lietuvoje ir pradinukai aktyviai naudojasi soc. tinklais, nors platformų taisyklės aiškiai nurodo minimalų 13 m. amžių. „Lietuvoje sprendimų priėmėjų pozicija šiais klausimais lieka neaiški, o mokykloms tenka savarankiškai spręsti šiuos iššūkius, skiriant daug pastangų ir laiko. Matome didėjantį ir tėvų bendruomenių, ir mokyklų administracijų susirūpinimą. Todėl ir mūsų šalyje būtina aiški šalies institucijų ir aukščiausių sprendimų priėmėjų pozicija, reikalingi susitarimai ir konkretūs veiksmai šiems klausimams spręsti”, - sako R.
Per pastaruosius metus „Tele2“ visoje grupėje užblokavo daugiau nei 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinio išnaudojimo turinys. Operatorius automatiškai riboja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių svetainių.
Švietimo sektorius nuolat tobulėja, o technologijos tampa neatsiejama jo dalimi. Svarbu ne tik diegti naujoves, bet ir užtikrinti saugią aplinką mokiniams, skatinant atsakingą naudojimąsi internetu ir socialiniais tinklais.