Priklausomybė: faktai, mitai ir gydymo būdai

Priklausomybė - tai patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors atliekami veiksmai kelia pavojų fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai sugriauna ir socialinį žmogaus gyvenimą: atsiranda problemų darbe, santykiuose su artimaisiais, neretai išyra šeima.

Dažniausiai minimos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir žaidimų, tačiau greitas gyvenimo tempas, technologinis progresas ir kiti laikmečio veiksniai lėmė, kad priklausomybių padaugėjo. Taigi, kokie faktai apie priklausomybes yra svarbūs?

Dažniausiai priklausomybę sukeliančios medžiagos

Dar 2007 metais narkotikų ekspertas Davidas Nuttas su kolegomis paprašė priklausomybių ligų specialistų trijų balų sistemoje įvertinti, kiek stipriai kiekvienas narkotikas sukelia priklausomybę. Apibendrinęs surinktus rezultatus ir kolegų įvertinimus psichologijos ir neurologijos dėstytojas dr. Ericas Bowmanas išskyrė penkis pačią didžiausią priklausomybę keliančius narkotikus Žemėje:

1. Heroinas: Pusiau sintetinis opiatų grupei priklausantis narkotikas, gaminamas iš opijaus, o pastarasis iš opijinių aguonų. Maždaug 23 proc. heroino vartotojams ankstyvos mirties rizika 6-20 kartų didesnė nei to paties amžiaus ir lyties žmonių, neturinčių priklausomybės. Rizika padidėja dėl heroino kaip narkotinės medžiagos poveikio, dėl viduje esančių priemaišų ir jo vartojimo būdo.
2. Alkoholis: Alkoholiniai gėrimai yra paplitę beveik visame pasaulyje - nuo priešistorinių laikų primityvių medžiotojų ir rinkėjų iki šiuolaikinių nacionalinių valstybių. Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai, žmones, kaip ir daugelį gyvūnų, alkoholis veikia svaiginančiai. Žinoma, kad ilgalaikis ir dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, kepenų cirozę ir priklausomybę (alkoholizmą). Eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad alkoholis dopamino lygį smegenyse gali padidinti nuo 40 iki 360 proc. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo patirtos žalos sveikatai pasaulyje kasmet miršta apie 3,3 mln. žmonių.
3. Kokainas: Jei kokainas vartojamas kartu su alkoholiu ar heroinu, itin padidėja perdozavimo rizika. Reguliariai vartojant kokainą nervinėje sistemoje įvyksta ilgalaikiai pokyčiai, neretai susergama depresija. Daugelis ilgalaikio kokaino vartojimo padarinių yra tokie pat, kaip ir trumpalaikio, pvz., apetito praradimas ir svorio sumažėjimas. Maždaug 21 proc.
4. Barbitūratai: Medicinoje anksčiau plačiai naudoti vaistai, „išjungiantys“ tam tikras smegenų funkcijas, kad žmogus pasijustų ramesnis ir laimingesnis. Šios medžiagos itin žalingos, nes sujaukia cheminius smegenų signalus.
5. Nikotinas: 2002 metais pasaulyje gyveno 1 mlrd. nuolat rūkančių žmonių. Buvo apskaičiuota, kad vien dėl tabako sukeliamų komplikacijų sveikatai iki 2030 metų kasmet mirs apie 8 mln. žmonių.

Tačiau priklausomybė gali būti ne tik nuo medžiagų. Nepaleidžiate iš rankų telefono? Užkliūnate už kiekvieno išpardavimo? Nemiegate naktimis, nes žiūrite serialus? Vartojate alkoholį, bet kartojate, kad vos panorėję, galėtumėte nebegerti? Jums gresia pavojus.

Priklausomybės priežastys

Biheivioristinėje teorijoje (biheiviorizmas) priklausomybė yra išmokimo rezultatas. Priklausomybę sukelia kelių formų sąlygojimas: operantinis (priklausomybė teikia pasitenkinimą ir nėra baudžiama), klasikinis (tuo metu, kai atliekamas tam tikras veiksmas, esantys objektai gali veikti kaip sąlygojimo stimulas ir tapti malonumo atlikti tam tikrą veiklą rezultatu, pvz., švirkščiamosios adatos arba žmogaus, kuris duodavo narkotikų, vaizdas nuramina žmones, priklausančius nuo narkotikų).

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio

Transakcinė analizė teigia, kad priklausomybė yra tam tikro elgesio sąsaja su emocinės būsenos pokyčiu, tai yra kai piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis sukelia nuotaikos pakitimus, pagerina savijautą, palengvina gyvenimą. Žmonės, sergantys priklausomybės ligomis, formuoja emocinius santykius su objektu ar įvykiu, kad pasiektų trokštamą nuotaikos pasikeitimą, ir tai tampa jų pagrindiniais emociniais santykiais.

Egzistencinės psichoterapijos atstovai priklausomybę nelaiko liga, ją apibūdina kaip sutrikimą, kurio atsiradimą lėmė paties žmogaus piktnaudžiaujamas elgesys. Egzistencialistų teigimu, nors žmogus turi laisvę rinktis, jo pasirinkimą nulemia aplinka. Aplinkos įvairūs veiksniai praplečia asmens galimybę klysti.

Pagal kognityvinę teoriją (kognityvinė psichologija), priklausomybės priežastis gali būti: mąstymo sutrikimas (klaidingos interpretacijos ir tikrovės neatitinkančios mintys svyruoja nuo vos pastebimo realybės neatitikimo iki tikrovės neatitinkančių kliedesių), nelogiškas žmogaus mąstymo procesas (minčių nukrypimas nuo tikrovės neretai sutampa su nelogiškomis išvadomis, savęs, savo patyrimo apibendrinimais).

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė susiklosto oralinėje stadijoje ir kyla iš vaikystėje neišspręstų esminių vidinių konfliktų, tai yra šie žmonės vaikystėje negavo pakankamai oralinio pasitenkinimo ir suaugę nepasitiki savimi, yra pasyvūs ir priklausomi.

Yra kelios psichoanalizės priklausomybės teorijos. Pagal prieraišumo teoriją, žmonės, kuriems trūko tėvų prieraišumo, yra nervingesni, jaučiasi nesaugūs bendraudami ir turi problemų kurdami santykius, emociškai neprisiriša ir neįsipareigoja kitiems. Tokie žmonės tampa priklausomi norėdami išsilaisvinti nuo nerimo, nesaugumo arba depresijos.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie gyvūnų globą

Traumos teorijos šalininkai teigia, kad po tam tikros traumos, ypač seksualinės, pasireiškia potrauminiai sutrikimai ir priklausomybė, todėl žmogus atsiskiria, kad susitvarkytų su traumos prisiminimais ir išvengtų panašių situacijų. Tokiam atsiskyrusiam asmeniui priklausomybė gali sukurti saugumo, kontrolės jausmą.

Impulsų teorijoje pirmą kartą sekso kaip priklausomybės sąvoką pasiūlė austrų psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas. Jis teigė, kad masturbacija yra pirminė priklausomybė, o kitos priklausomybės, pvz., nuo alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų ir kita, atsiranda gyvenime kaip pakaitalai.

Objektų santykių teorijoje priklausomybė suprantama kaip negebėjimas atskirti savęs nuo kitų objektų ar žmonių. Būdamas vienas žmogus patiria depresiją ir intensyvų nerimo jausmą, todėl kiti žmonės egzistuoja kaip laikini objektai, kad išoriškai sureguliuotų vidinį emocinį komforto poreikį.

Mitas apie priklausomybes

Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos - dažnai trukdo mitai apie priklausomybes:

1. 1 mitas. Taip, moksliškai įrodyta, kad priklausomybė yra liga, tačiau daugelis šį faktą naudoja kaip pasiteisinimą, neva nieko negalima pakeisti.
2. 2 mitas. Jau pasakojau, kad neuromokslininkai priklausomybę sieja su smegenyse gaminama medžiaga - dopaminu. Jis išsiskiria, kai patiriame malonumą ar itin ryškias emocijas: laimime kazino, loterijoje, pereiname kompiuterinio žaidimo lygį ar vartojame psichoaktyvias medžiagas. Smegenys nėra pasiruošusios tokiam dopamino antplūdžiui ir savotiškai „ginasi” tapdamos mažiau jam jautrios. Dėl to žmogui reikia vis daugiau dopamino, kad patirtų tą patį malonumą - todėl narkomanas didina dozę, o žaidėjas sėdi prie kompiuterio ištisą naktį. Priklausomybė nėra silpnavališkumo pasekmė.
3. 3 mitas. Patiriantys priklausomybę dažniausiai negali pripažinti, kad turi problemą - jie išgyvena neigimą, gėdą, baimę, su laiku praranda tikėjimą savo jėgomis (nes bando atsisakyti priklausomybės ir patiria nesėkmę), tuo tarpu liga progresuoja. Priklausomybės pripažinimas - pirmas žingsnis į pasveikimą. Psichoterapijos metu įgyjami svarbūs įgūdžiai: gebėjimas pastebėti savo mąstyme kognityvines klaidas, valdyti emocijas ir t.t..
4. 4 mitas. Priklausomybė susijusi su pokyčiais smegenų ir neuronų veikloje, atsikratyti jos savarankiškai beveik neįmanoma, tačiau kone kiekvienas, turintis priklausomybę, tvirtina, kad panorėjęs galėtų bet kada nebelošti, nevartoti, negerti ir t.t.. Tuo naudojasi ieškantys lengvo uždarbio ar reklamų kūrėjai, siūlantys „stebuklingas” tabletes ar kitus būdus, neva galinčius padėti per vieną dieną ar savaitę. Užuot tikėję stebuklais - pasikliaukite mokslu.
5. 5 mitas. Netiesa. Visos psichotropinės medžiagos sukelia pripratimą. Jos veikia žmogaus sąmonę, savijautą ir jas vartojant visada formuojasi priklausomybė.
6. 6 mitas. Netiesa. Priklausomu anksčiau ar vėliau taps bet kuris žmogus, vartojantis psichotropines medžiagas. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką priklausomybėms atsirasti daro psichotrauminės patirtys, ypač - ankstyvoje vaikystėje. Nėra duomenų, kad polinkis į priklausomybę būtų tiesiogiai paveldimas.
7. 7 mitas. Ir taip, ir ne. Labai pavojingas mitas, nes dažniausiai priklausomas žmogus nesuvokia turįs šią bėdą ar ją neigia. Asmeninė motyvacija atsiranda gydymo proceso metu, o iš pradžių labai svarbu, kad aplinkiniai: draugai, artimieji, šeimos gydytojai padėtų žmogui kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą.
8. 8 mitas. Fiziniai pratimai - labai palankus sveikatai užsiėmimas, tačiau tik tuo atveju, jei netampa nauja priklausomybe ir neveda į kraštutinumus. Pavyzdžiui, jei žmogus treniruojasi nepaisydamas traumų ir apkrovos širdžiai, jei kasdien liguistai skaičiuoja suvartojamas kalorijas ir sveriasi, ar be jokių išeiginių treniruojasi daugiau nei 3 valandas per dieną, galima įtarti, kad jis tapo priklausomu nuo fizinio krūvio.

Priklausomybės gydymas

Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio. Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos.

Taip pat skaitykite: Gyventojų skundai dėl socialinės apsaugos

Norėdamas išgyti žmogus pats turi pripažinti savo priklausomybę, turėti motyvacijos ieškoti pagalbos. Gydant taikoma vaistų intervencijos, psichoanalizės metodai, psichoterapija.

Svarbų vaidmenį atlieka ir individuali arba grupinė psichoterapija. 2019 metų lapkričio mėn. Vilniuje įsikūrusioje „Asmens sveikatos klinikoje“ (Žalgirio g. 90) pradedamos nemokamos grupės žmonėms, kurie artimieji serga priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų. Grupės finansuojamos iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

tags: #faktai #apie #priklausomybe