Priklausomybė nuo kompiuterio: požymiai, priežastys ir sprendimo būdai

Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje kompiuteriai ir internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau, kartu su šių technologijų plėtra, susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio. Viena iš šių dienų aktualijų - vaikų susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais. Kiekvienas žmogus turi įvairių pomėgių, tačiau ne visi įpročiai tampa priklausomybėmis.

Kalbėdami apie priklausomybes, dažnai pirmiausia pagalvojame apie alkoholio ir narkotikų priklausomybes. Psichoaktyvių medžiagų įtaką žmogui galime lengviau suprasti, nes šio tipo priklausomybes dažnai galima dalinai paaiškinti - žmogus vartoja tam tikras medžiagas ir patiria jų poveikį, o tai gali lemti nekontroliuojamą elgesį, kurį lengvai dažnai apibūdiname kaip "ai tai jis vartoja narkotikus, pametęs protą jau bus".

Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų. Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Vieni tvirtina, kad tai tiesiog įprotis, kurį žmogus gali valdyti pats, o kiti teigia, kad tai liguistas potraukis, kuris apima žmogų ir gali būti įveiktas tik su profesionalų pagalba.

Nors dauguma, kas naudoja kompiuterį ar internetą, gali būti pažeidžiami, pažeidžiamiausi nuo kompiuterinės priklausomybės dažnai yra tie žmonės, kurie yra vieniši, uždari ar sergantys kitomis priklausomybėmis ar impulsų kontrolės sutrikimais.

Šiame straipsnyje aptarsime šią problemą, jos priežastis, padarinius ir būdus, kaip ją įveikti.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Priklausomybė nuo kompiuterio: Ką tai reiškia?

Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas.

Priklausomybė nuo interneto dar nėra pripažinta kaip oficiali priklausomybė ir nėra įtraukta į tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-AM). Tačiau visuomenėje probleminis interneto naudojimas vis dažniau vadinamas priklausomybe. Kadangi tai nėra oficiali priklausomybė, todėl nėra konkrečių gydymo metodikų ar rekomendacijų.

Tačiau vis dėlto, jei žmogus turi problemų dėl interneto naudojimo, jis gali visada kreiptis į savo šeimos gydytoją ar tiesiai į psichologus ar psichiatrus. Svarbiausia, kaip ir bet kurios kitos priklausomybės atveju, yra pripažinti šią problemą ir stengtis ją išspręsti.

Priklausomybė nuo ekranų turi daug bendrų bruožų su pripažintomis priklausomybėmis. Tyrimai rodo, kad smegenų atlygio sistema keičiasi panašiai kaip ir kitų priklausomybių atvejais. Jai būdingas kontrolės praradimas, padidėjęs poreikis naudotis ekranais ir diskomfortas, kai ekranai tampa nepasiekiami. Vis dėlto priklausomybė nuo ekranų dar nėra oficialiai pripažinta. Viena iš pagrindinių priežasčių - ekranai tapę neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalimi.

Svarbu pabrėžti, kad priklausomybė nuo ekranų apima platų probleminio elgesio spektrą. Tai gali būti besaikis lošimas, socialinių tinklų naudojimas, kompulsyvus apsipirkimas, informacijos paieška ar pornografijos žiūrėjimas. Fizinių abstinencijos simptomų ši priklausomybė neturi. Tačiau staiga nutraukus tam tikrą su ekranais susijusį elgesį, pavyzdžiui, naudojimąsi socialiniais tinklais, gali atsirasti emocinių sutrikimų, tokių kaip nerimas ar irzlumas.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Vaikas gali nutraukti beveik visus ryšius realiame gyvenime. Galbūt artimų ryšių jis ir taip neturėjo daug, tačiau vystantis priklausomybei, tokių draugysčių ženkliai mažėja. Lieka tik tie, kurie kartu eina į interneto kavinę. Klaidinga būtų manyti, kad interneto kavinėje vaikas susiras draugų. Visi žaidėjai paprastai būna priešininkai kompiuteriniame žaidime.

Pastebėta jog asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai. Tačiau, verta paminėti, jog padidėjęs emocionalumas gali būti žaidimų pasekmė, o ne priežastis. Įtakos žaidimų intensyvumui taip pat turi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, bei stresas patiriamas realybėje. Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys.

Visumoje, dalyvavimas virtualiuose žaidimuose vartotojams suteikia iliuziją jog viskas jų rankose, jie visiški padėties šeimininkai, turintys pilną laisvę kontroliuoti savo įvaizdį. Taip pat, rolės kurios pasirenkamos tam tikruose žaidimuose ypač patrauklios tiems, kurie realiame gyvenime to padaryti neišdrįstų. Dėl to priklausomybė nuo internetinių žaidimų sietina su neurotiškumu, psichotiškumu, impulsyvumu bei naujovių ieškojimu.

Kaip atpažinti priklausomybės požymius?

Veikla tampa priklausomybe, kai asmens elgesys veikia psichinę ir fizinę sveikatą, yra pažeidžiami santykiai su šeima ir draugais, elgesys trukdo darbui ar mokslams, sukelia ekonominį nestabilumą ar skatina daryti nusikaltimus. Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.

Vienas iš pirmųjų ženklų, kad vaikas gali tapti priklausomas nuo ekranų, yra laiko, praleidžiamo prie jų, padidėjimas. Jei pradžioje ekrano laikas buvo ribotas, tačiau laikui bėgant vaikas pradeda praleisti valandas prie kompiuterio ar telefono, tai gali būti raudona vėliava. Ypač jei ekranų naudojimas peržengia sveiką pusiausvyrą ir pradeda trukdyti kasdieniams užsiėmimams, tokiems kaip miegas, namų darbai ar fizinis aktyvumas.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Kitas ženklas - kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų. Tai gali būti aiškus priklausomybės požymis, kai ekranai tampa pagrindine emocinio pasitenkinimo šaltiniu, ir vaikas negali atsitraukti nuo jų be priešiškos reakcijos. Jei jis nuolat ieško būdų, kaip paslėpti savo įpročius arba vengia kalbėti apie ekranų naudojimą, tai gali būti signalas, kad jis jau prarado kontrolę.

Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas - gali rodyti priklausomybės požymius. Tokie vaikai gali tapti vis labiau izoliuoti nuo realaus pasaulio, o socialiniai santykiai ir fizinis aktyvumas tampa vis mažiau svarbūs.

Priklausomybė nuo ekranų gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių pasekmių. Vaikai gali skųstis galvos skausmais, akių nuovargiu, nesugebėjimu susikaupti ar prasta nuotaika, ypač kai praleidžia ilgą laiką prie ekranų. Jei pastebite, kad vaikas yra dažnai pavargęs, suirzęs ir neturi noro daryti dalykų, kurie anksčiau jam patiko, gali būti, kad ekranai daro neigiamą poveikį jo emocinei ir fizinei sveikatai.

Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais - pavyzdžiui, knygų skaitymas, menas, muzika ar sportas - tai gali būti ženklas, kad jis pradeda prarasti pusiausvyrą tarp skirtingų veiklų. Priklausomybė nuo ekranų dažnai pasireiškia tuo, kad vaikas pradeda ignoruoti kitus interesus ir susitelkia tik į technologijas.

Priklausomybė nuo ekranų gali labai paveikti miego kokybę. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie ekranų vakare, dažnai susiduria su miego sutrikimais, nes mėlyna šviesa iš ekranų slopina melatonino - hormono, atsakingo už miego ciklus - gamybą. Jei vaikas ilgai žiūri į ekraną prieš miegą, jis gali sunkiai užmigti arba miegoti mažiau kokybiškai.

Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams - vaikas nesugeba susikaupti, dažnai pamiršta atlikti namų darbus arba susiduria su blogais pažymiais, tai gali būti signalas, kad jis praleidžia per daug laiko ekranuose. Priklausomybė nuo technologijų gali sutrukdyti vaikui sutelkti dėmesį ir efektyviai mokytis, todėl labai svarbu stebėti, kaip ekrano laikas veikia jo akademinius pasiekimus.

Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes (pvz., prastesnė nuotaika, pablogėjęs fizinis ar emocinis sveikata), tai gali būti aiškus priklausomybės požymis. Priklausomybė nuo ekranų dažnai pasireiškia tuo, kad vaikas praranda gebėjimą kontroliuoti savo įpročius ir dažnai pereina į neigiamą naudojimosi technologijomis ciklą.

Požymiai, rodantys, kad interneto naudojimas tapo probleminis:

• Nuotaikos pagerėjimas naršant internete;
• Visą laiką mąstoma apie kompiuterį ar internetą, nerimaujama, kada bus galima vėl prisijungti, arba galvojama apie nuveiktus darbus ar padarytus sprendimus;
• Labai stiprus potraukis ir noras prisijungti prie interneto;
• Norint pajusti pasitenkinimą naršant internetą, reikia vis daugiau laiko prie jo praleisti;
• Pasidaro sunku išjungti internetą, prie jo praleidžiama daugiau laiko negu buvo planuota;
• Augančios neigiamos emocijos (suirzimas, apatija, pablogėjusi nuotaika, nuobodulys, tuštumos jausmas), kai nėra galimybės būti prisijungus prie interneto;
• Sumažėjęs susidomėjimas šeima, darbu, mokslu, ankstesniais pomėgiais;
• Sumažėjusi atsakomybė dėl darbo, mokslų, šeimos, rizikuojama visa tai prarasti;
• Melavimas ar slėpimas nuo šeimos narių, specialistų apie laiką, praleistą prie interneto;
• Aplinkiniai vis dažniau teigia, kad asmuo per daug praleidžia laiko prie kompiuterio ar interneto.

Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti.

Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiški? Žmonės, kurie yra priklausomi nuo kompiuterio, dažniausiai:

• Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
• Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką praleistą prie kompiuterio.
• Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
• Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
• Meluoja apie laiką praleistą prie kompiuterio.
• Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
• Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
• Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko praleisto prie kompiuterio.
• Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.

Yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:

• Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse;
• Nugaros ir kaklo skausmai;
• Sunkūs galvos skausmai;
• Miego sutrikimai.

Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.

Jeigu pastebimi šie požymiai ir niekaip nepavyksta pačiam jų įveikti, reikia nebijoti kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kurie dirba poliklinikose bei kitose psichikos sveikatos įstaigose.

Priklausomybės nuo kompiuterio priežastys ir padariniai

Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:

• Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje.
• Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
• Socialinio santykio trūkumas: internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.

Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:

• Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas.
• Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
• Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio.

Daug ekspertų tvirtina, kad šiuolaikinės technologijos gali turėti įtakos ir skyryboms. Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete. Su didesniu elektroninio ir internetinio ryšio vartojimu, daugeliui porų atsiranda izoliacijos ir atsiskyrimo jausmas, kuris tam tikrais atvejais veda prie skyrybų.

Priklausomybė nuo kompiuterio atima savikontrolę. Priklausomybės sąvoka dažnai apibrėžiama kaip nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas arba priemones, nepaisant neigiamų pasekmių. Daugelis priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų ar kompiuterio) turinčių žmonių žino, kad jiems draudžiama vartoti alkoholį, narkotikus, ar leisti laiką prie kompiuterio, tačiau jie save įtikina, kad tai darys su saiku.

Dažnas nuo alkoholio priklausomas žmogus sau pasako - „šiandien tik vieną alaus, va, išgersiu ir viskas...“, tas pats ir su žmonėmis, priklausomais nuo kompiuterio - „va, tik prisėsiu pažiūrėti, ar man kas atsiuntė el. laišką.“ Tačiau dažnu atveju situacija neapsiriboja vienu alaus, ar penkiomis minutėmis prie kompiuterio.

Žmogus paprasčiausiai užmiršta savo principus ir pažadus, bei randa begales priežasčių save pateisinti.

Priklausomybės nuo kompiuterio rizikos grupės:

• Jauni žmonės dėl impulsyvumo ir intensyvaus skaitmeninių platformų naudojimo.
• Introvertai, kurie dažniau renkasi internetinį bendravimą, nes tai padeda išvengti socialinio nerimo.
• Impulsyvūs žmonės, greičiau pasiduodantys priklausomybei, nes žaidimai ar socialiniai tinklai suteikia greitą pasitenkinimą.
• Emocinį stresą patiriantys žmonės, neretai ieškantys nusiraminimo internete.

Specialistai pabrėžia, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra tokia pat sudėtinga kaip ir nuo narkotikų. Skaitmeninių veiklų, tokių kaip žaidimai ar socialiniai tinklai, metu išsiskiriantis dopaminas skatina pasikartojantį elgesį. Šios priklausomybės pasireiškia nesugebėjimu kontroliuoti savo elgesio, nepaisant neigiamų pasekmių.

Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio?

Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse.

Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti. Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai. Pirmiausia reikėtų ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose yra praleidžiama per daug laiko, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina.

Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Sportas ir fizinė veikla taip pat gali tūrėti teigiamos įtakos kontroliuojant laiką, praleistą prie kompiuterio.

Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo. Galbūt galite paskirti vieną reguliarų laiką per savaitę pasitikrinti savo elektroninį paštą ir laikytis grafiko.

Galiausiai jei patiems nesiseka kovoti su priklausomybe nuo kompiuterio, galite kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti priklausomybę ir išmokys kaip elgtis situacijoje, kai knieti prisėsti prie kompiuterio.

Norint įveikti priklausomybę nuo ekranų, kaip ir kitas priklausomybes, reikalinga drausmė, sąmoningumas, kai kuriais atvejais - ir specialistų ar artimųjų pagalba.

Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui:

• Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
• Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas.
• Patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus.
• Vaikams turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete.
• Laikykitės nurodytų amžiaus apribojimų socialiniuose tinkluose, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.

Taigi, čia ir vėl atsakomybę turėtų prisiimti tėvai ar kiti vaikus auginantys asmenys. Specialistė sako, kad idėja telefonus mokyklose sudėti į specialias dėžutes ir jų mokykloje apskritai nenaudoti - išties sveikintina ir kai kuriose šalyse įsigalėjusi senokai. Visgi, Lietuvoje ne visos mokyklos pritaria tokiam pokyčiui, nors jį priėmusių mokyklų mokiniai, pasak L. Bulotaitės, taip pat supranta perteklinio interneto vartojimo problematiką.

Galiausiai, pasak G. Misiūnienės, vaikai yra linkę kopijuoti tėvus, tad matydami, kad gimdytojai nuolat laiką leidžia internete ar prie kitų ekranų, atžalos tikriausiai eis tuo pačiu keliu. Be to, vaikai internete neretai ieško pripažinimo, priėmimo ir kitų poreikių patenkinimo, kuriuos patenkinus šeimoje, didėja tikimybė, kad interneto taip stipriai nebereikės.

Kaip suaugusiam pasitikrinti, ar nesivysto priklausomybė? Vieną dieną, jei tai nesusiję su jūsų darbu, nejunkit telefono ir neikit prie interneto, o vakare paanalizuokit, kaip jūs jautėtės. Ir jeigu jums kilo didžiulis nerimas, kad jūs baisiai atsilikot, kažkas pasauly ar artimiausioj aplinkoj įvyko - tada tai rodo, kad gal jūs priklausomas“, - savikontrolės testu pasidalina psichologė.

Pavyzdys iš praktikos: Vienas mano pacientas praleisdavo daugiau nei 12 valandų per dieną internete. Tai kėlė nuolatinį nerimą, kaltės jausmą ir sumažino gebėjimą atlikti darbo užduotis, tačiau jis negalėjo sustoti, kol priklausomybė rimtai nepakenkė jo gyvenimo kokybei.

Susitarimai dėl laiko prie ekranų - misija įmanoma: Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų.

Amžiaus grupė	Rekomenduojamas ekrano laikas
Naujagimiai ir kūdikiai	0 valandų
Darželinukai	Iki 1 valandos
Pradinukai	Iki 2 valandų
Paaugliai	Iki 3 valandų

Šaltinis: Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja dr. G. Misiūnienė

Saikingas kompiuterio naudojimas yra įmanomas

Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo.

Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems. Tačiau daugelis žmonių geba suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo bei naudotis juos saikingai.

tags: #priklausomybe #nuo #kompiuterio #faktai