Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju. O kas nutinka, kai užklumpa liga? Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai?
Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų ir ligos trukmės. Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal tam tikrą procentą nuo individualių pajamų, kad būtų galima gauti ligos išmokas.
Kas yra ligos išmoka ir kodėl ji svarbi dirbant savarankiškai?
Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.
Kaip „veikia” ligos išmoka Lietuvoje?
Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo (šaltinis: Sodra).
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Taip pat skaitykite: Individualios įmonės savininko nedarbingumas ir išmokos: ar įmanoma?
Išmokos trukmė:
- Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
- Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.
Svarbiausios sąlygos ligos išmokai gauti
Ligos išmokai gauti būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai aspektai apima socialinio draudimo įmokų mokėjimą, stažo reikalavimus ir nedarbingumo pažymėjimą.
Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų.
Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų.
Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą:
- Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba
- 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.
Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką.
Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti. Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Pažymėjimas įtraukiamas į elektroninę sistemą ir juo yra remiamasi, skiriant išmoką.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai
Individualios veiklos ligos išmokos dydis
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Pajamų ir ligos trukmės dydis taip pat turi įtakos išmokos dydžiui, todėl svarbu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą pajamų procentą.
Formulė ligos išmokai apskaičiuoti:
Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.
Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra). 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.
Ligos išmokos dydžio skaičiavimo pavyzdys
Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:
- Asmuo A:
- Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn.
- Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €.
- Nedarbingas 10 dienų.
- Asmuo B:
- Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 800 €/mėn.
- Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 800 €.
- Nedarbingas 10 dienų.
Ligos išmokos dydis:
Taip pat skaitykite: Socialinės įmonės ir iššūkiai
- Asmuo A:
- 1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn.
- 930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d.
- 31,03 €/d. × 10 d. = 310,30 € už 10 dienų.
- Asmuo B:
- 800 € × 62,06% = 496,48 €/mėn.
- 496,48 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 16,55 €/d.
- 16,55 €/d. × 10 d. = 165,50 € už 10 dienų.
Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?
Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą. Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius:
Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“.
Užpildykite prašymo formą:
- Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
- Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai.
- Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką.
- Pateikite prašymą.
„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
SAV pranešimas - išmokoms, kurios bus gaunamos iš karto
SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.
SAV pranešimą gali teikti:
- Asmenys, kurie vykdo veiklą.
- Asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt.
- Asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
- Asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.
SAV pranešimas turi būti teikiamas:
- Iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį.
- Per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą.
SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku. Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. PSD įmokos dydis yra 6,98% nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Šiais metais ši suma siekia 50,95 Eur. Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys žmonės.
Socialinio draudimo įmokos
Neretai tokios išlaidos siekia tūkstančius. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas užtikrina socialines garantijas - galimybę gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, pensiją.
Individualią veiklą vykdantys gyventojai gali mokėti VSD įmokas kartą per metus, po pajamų deklaravimo VMI, arba kas mėnesį. Pavyzdžiui, ligos išmokos balandžio mėnesį susirgusiems savarankiškai dirbantiems gyventojams skiriamos, tik jeigu jie bus sumokėję VSD įmokas kovą. Kitu atveju savarankiškai dirbantys gyventojai šių išmokų sulauktų tik 2023 m. deklaravę pajamas už 2022 m.
Atnaujinta 2025-12-08
Kada kasmetinės atostogos gali būti „nurašytos“?
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai - šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, - kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.
Ar darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visas jo patirtas mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 37 straipsnyje reglamentuojamos susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo sąlygos. Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Pažymėtina, kad ne bet kokios darbdavio darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos kėlimui patirtos išlaidos gali lemti darbuotojo pareigą jas atlyginti darbdaviui. Darbo santykių šalys galėtų darbo sutartyje sulygti ir darbuotojui atsirastų pareiga atlyginti tik darbdavio turėtas mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kurios atitiktų DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas darbdavio apmokamose mokymų ar kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įgytų aukštesnio lygio žinias nei būtų reikalingos jo tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, kurios suteiktų papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, jos būtų patirtos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, išskyrus atvejus, jeigu kolektyvinėje sutartyje būtų nustatytas ilgesnis terminas, tačiau neviršijantis trejų metų (DK 37 str. 3 d.), ir atlygintinos, tik tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 37 str. 1 d.).
Kaip yra apskaičiuojamas darbo užmokestis už viršvalandžius bei darbą švenčių ir poilsio dienomis?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
- bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas). Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).