Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju. Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.
Kas Yra Ligos Išmoka Ir Kodėl Ji Svarbi Dirbant Savarankiškai?
Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų. Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų ir ligos trukmės.
Kaip „Veikia” Ligos Išmoka Lietuvoje?
Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo (šaltinis: Sodra).
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Išmokos trukmė:
- Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
- Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.
Svarbiausios Sąlygos Ligos Išmokai Gauti
Ligos išmokai gauti būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai aspektai apima socialinio draudimo įmokų mokėjimą, stažo reikalavimus ir nedarbingumo pažymėjimą.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla ir nedarbingumo sąlygos
Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų. Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų.
Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą:
- Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba
- 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.
Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką.
Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti. Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Pažymėjimas įtraukiamas į elektroninę sistemą ir juo yra remiamasi, skiriant išmoką.
Individualios Veiklos Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Pajamų ir ligos trukmės dydis taip pat turi įtakos išmokos dydžiui, todėl svarbu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą pajamų procentą.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai
Formulė ligos išmokai apskaičiuoti:
Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.
Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra). 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.
Ligos išmokos dydžio skaičiavimo pavyzdys
Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:
- Asmuo A:
- Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn.
- Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €.
- Nedarbingas 10 dienų.
- Ligos išmokos dydis:
- 1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn.
- 930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d.
- 31,03 €/d. × 10 d. = 310,30 € už 10 dienų.
Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Taip pat skaitykite: Socialinės įmonės ir iššūkiai
Kaip Pateikti Prašymą Ligos Išmokai?
Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą. Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius:
- Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“.
- Užpildykite prašymo formą:
- Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
- Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai.
- Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką.
- Pateikite prašymą.
„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
SAV Pranešimas - Išmokoms, Kurios Bus Gaunamos Iš Karto
SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.
SAV pranešimą gali teikti:
- Asmenys, kurie vykdo veiklą.
- Asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt.
- Asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
- Asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.
SAV pranešimas turi būti teikiamas:
- Iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį.
- Per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą.
SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku. Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.
Individuali Veikla Ir Nedarbo Išmokos
Vis dėlto, egzistuoja labai svarbus aspektas - jei asmuo vykdo arba pradeda vykdyti savarankišką veiklą, įsteigęs juridinį asmenį, pavyzdžiui, mažąją bendriją, arba pradeda vykdyti veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu - jam negali būti suteikiamas arba „paliekamas“ bedarbio statusas. Ir visai nesvarbu, ar žmogus uždirba iš savo savarankiškos veiklos, ar ne - Užimtumo tarnybos atstovė pažymi, kad vertinamas pats savarankiškos veiklos vykdymo faktas, o ne gaunamos pajamos. Taigi, Užimtumo tarnybos teigimu, atitinkamai ir į nedarbo socialinio draudimo išmoką toks asmuo pretenduoti negalėtų.
„Jei asmuo vis dar ieško darbo (net ir pradėjęs savarankišką veiklą) - jis gali būti registruojamas Užimtumo tarnyboje suteikiant užimto asmens statusą ir jam toliau gali būti teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos“, - aiškina tarnybos atstovė. Ji atkreipia dėmesį, kad didžiausia dalis registruojamų darbo vietų yra nuolatiniam darbui ir visam darbo laikui, todėl savarankišką veiklą pradėjusiam asmeniui gali būti sudėtinga šias dvi skirtingas veiklos formas derinti tarpusavyje: „Tačiau taip - pradėjus verslą ar savarankišką veiklą būtų sudėtinga tikėtis iš karto didelių pajamų ir tą riziką turi įvertinti ir ją valdyti pats žmogus.“
Taigi verta pažymėti, kad net jeigu ta savarankiška veikla ar įmonė asmeniui nesuteikia jokių pajamų, o asmuo kito darbo neturi, jis vis tiek nebegali pretenduoti į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Pavyzdžiui, jei žmogus turi verslo liudijimą fotografijos veiklai, bet kol kas nėra „prasimušęs“, o tik bando, ir gauna 1-2 užsakymus per mėnesį uždirbdamas, pavyzdžiui, 50 eurų, jis vis tiek nesiskaito kaip bedarbis ir negauna bedarbio išmokos.
Vis tik Užimtumo tarnybos atstovė įvardija, kad vykdant savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą atskiromis dienomis, pvz., pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, likusiomis dienomis, kada veikla nėra vykdoma, asmeniui gali būti suteikiamas bedarbio statusas išlaikant visas bedarbio teises ir pareigas, t.y. teisė į išmokas, teisė į Užimtumo tarnybos paslaugas, o tuo pačiu pareiga priimti tinkamą darbo pasiūlymą arba dalyvauti iš anksto aptartose užimtumą skatinančiose priemonėse.
„Tačiau jei vykdoma savarankišką veikla nėra tinkamas būdas veikti, generuoti pajamas ir užtikrinti sau tinkamą šaltinį pragyventi - tokiu atveju nereikėtų pasikliauti valstybės parama gaunant išmokas, o ieškoti kitų būtų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Užimtumo tarnyba yra pasirengusi tiek registruoti, tiek kitas paslaugas teikti užimtiems asmenims, jei jie ketina keisti užimtumo formą ir aktyviai ieškoti darbo“, - komentuoja pašnekovė.
D. U. Reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (uzimtumo tarnyba.lt) ir užsiregistruoti.
| Išmoka | Sąlygos | Pastabos |
|---|---|---|
| Ligos išmoka | VSD ir PSD įmokos, stažas, nedarbingumo pažymėjimas | Mokama nuo 3-ios nedarbingumo dienos, ne ilgiau kaip 122 dienas |
| Nedarbo išmoka | Bedarbio statusas, 12 mėn. stažas per 30 mėn., neatleistas dėl kaltės | Negalima gauti vykdant individualią veiklą |
tags: #ar #indvidualios #imones #savinikas #gauna #nedarbingumo