Socialinės įmonės Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį integruojant neįgaliuosius į darbo rinką ir visuomenę. Valstybės dotacijos yra skirtos tam, kad kuo daugiau neįgaliųjų būtų įdarbinta. Tačiau šios įmonės susiduria su iššūkiais ir kritika.
Nauja socialinių įmonių veiklos ir finansinės paramos tvarka numato, kad ne mažiau kaip 75 proc. jų grynojo pelno turi būti naudojama į darbo rinką grąžinti neįgaliuosius bei skatinti jų socialinę integraciją. Metinis socialinių įmonių pelnas siekia 25 mln. eurų.
Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės bei po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę. Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. - darbingo amžiaus, o dirba 47,7 tūkst.
Kritika ir Iššūkiai
Įmonės, dirbančios pagal socialinių įmonių modelį, iš kelių naujai išrinktų Seimo narių pastaruoju metu sulaukia daug kritikos. Parlamentarai ėmėsi iniciatyvos šias įmones „pertvarkyti pagal planą, kuris dar tik bus sukurtas“.
Tokie kaltinimai kaip: „dabar matome skaičius, kad yra piktnaudžiaujama, kad žmonės dirba „dokumentuose“, „subsidijos panaudojamos tik darbo užmokesčio padengimui“, „valstybei tai daug kainuoja“ kelia abejonių dėl socialinių įmonių veiklos skaidrumo ir efektyvumo.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė siūlo uždrausti socialinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kaip padarė Ispanija. H.Varnienė taip pat norėtų, kad šios įmonės viešai skelbtų savo balansus. „Tada matytume, kiek skiria konkrečių žmonių subsidijuojamų darbo vietų išlaikymui, kiek išleidžia reprezentacijai“, - siūlė Neįgaliųjų forumo atstovė.
Socialinių įmonių asociacijos teigimu, visos Lietuvoje veikiančios socialinės ir neįgaliųjų socialinės įmonės yra privataus kapitalo įmonės. Todėl nei parlamentarai, nei ministrai negali jų pertvarkyti. Šios įmonės dirba pagal dabar galiojančius Lietuvoje įstatymus. Ir tik pačių įmonių akcininkai gali nuspręsti, kada ir kaip jas pertvarkyti.
Valstybės Parama ir Jos Efektyvumas
Valstybės pagalba socialinę atskirtį patiriančius žmones pasiekia per socialines ir neįgaliųjų socialines įmones. Tai yra kompensacija darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, papildomoms administracinėms, transporto ir asistento išlaidoms, tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti, neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti, darbo vietoms steigti.
Per 2016 metus 26 socialinės įmonės įsteigė 81 darbo vietą, neįgaliems asmenims darbo vietų sukūrimui panaudota 12,3 tūkst. Eur, darbinius įgūdžius tobulino 17 darbuotojų (vieno darbuotojo mokymui panaudota 1,7 tūkst. Eur), viena įmonė pritaikė darbo aplinką 20 darbuotojų, turinčių regėjimo negalią. Asistento paslaugoms apmokėti skirta 70 tūkst. Eur.
Iš viso išlaidos socialinių įmonių sistemai per 2016 metus sudarė 23,14 mln. Eur, iš kurių 11.3 mln. Eur buvo valstybės biudžeto lėšos, o 11,84 mln. Eur - 2016 m. Europos socialinio fondo (ESF) lėšos. Šios lėšos pasiekė 6852 neįgalius asmenis ir 213 asmenų iš kitų tikslinių grupių.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Ši suma gali pasirodyti didelė, tačiau valstybei ji sugrįžta su kaupu. Visų pirma, šie žmonės dirba, o tai reiškia, jog yra integruojami į visuomenę, tobulėja kaip asmenybės, gauna pajamas save ir savo šeimoms išlaikyti, moka mokesčius ir kuria pridėtinę vertę valstybei. Per 2016 metus šios įmonės sumokėjo 4 mln. eurų mokesčių.
Parlamentarė I. Šimonytė „Žinių radijuje“ išsakė nuomonę, kad socialinėms įmonėms skiriamos lėšos yra per didelės lyginant su skaičiumi žmonių, kuriuos jos pasiekia. O parlamentaras J. Džiugelis pasiūlė idėją įvesti „krepšelį“, kuris eitų paskui neįgalųjį ar kitą asmenį iš tikslinių grupių, ir įsitvirtinant darbo rinkoje asmuo jį naudotų savo nuožiūra.
Akivaizdu, kad tam, jog „krepšelis“ būtų naudingas socialinę atskirtį patiriančioms žmonių grupėms, ir jis būtų skirtas visiems be išimčių, reikėtų labai didelių pinigų. „Krepšelis“, kurio dydis apie 140 Eur per metus, tikrai neužtikrins žmonėms kokybiškų paslaugų.
Socialinės Įmonės Ar Atvira Rinka?
LNF dar iki 2017 metų pradėjo kelti klausimą, kad visa valstybės parama, skiriama neįgaliųjų užimtumui, nueina socialinėse įmonėse dirbančių žmonių atlyginimams mokėti, o ne neįgaliųjų darbo vietoms kurti ir jų integracijai į atvirą darbo rinką.
Socialinės įmonės labai dažnai nueidavo lengviausiu keliu: įdarbindavo lengvą negalią turinčius žmones, gaudamos už juos valstybės paramą, mažindavo savo paslaugų kainas, tuo įgydamos pranašumą prieš sąžiningai dirbančius konkurentus, „skolindavo“ neįgalius darbuotojus viena kitai ir pan.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Ne visos socialinės įmonės rinkosi neskaidrią veiklą, išnaudojo neįgaliuosius ir apgaudinėjo valstybę. Pavyzdžiui, niekas ir niekada neturėjo jokių priekaištų aklųjų socialinėms įmonėms, ant jų nekrito net mažiausias šešėlis.
2017 metų vasarą Seimui buvo pateiktas naujas Socialinių įmonių įstatymo projektas, kuriame neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką siūlyta spręsti vadovaujantis Užimtumo įstatymu.
J. Džiugelis pateikia skaičius: socialinėse įmonėse praėjusiais metais dirbo beveik 7 tūkst., atviroje rinkoje - apie 40 tūkst. neįgaliųjų. Iš valstybės minėtos įmonės gavo 30 mln. eurų paramos, iš kurių 97 proc. panaudota atlyginimams. Atviroje rinkoje dirbantys negalieji gavo tik 1,5 mln. eurų valstybės paramos.
Akivaizdu, kad tai nėra sąžininga tiek pačių neįgaliųjų, tiek juos įdarbinusių darbdavių atžvilgiu. Neįgalūs žmonės socialinėms įmonės yra pigi darbo jėga, o jų darbas dažnu atveju panašus į vergovę.
Anot H. Varnienės, priėmus naująjį įstatymą, parama ir toliau bus orientuota ne į socialinę atskirtį patiriančias asmenų grupes, bet į socialines įmones.
Kaip matome, naujajame įstatyme atsiranda daugiau saugiklių, neleidžiančių socialinėms įmonėms pelnytis iš neįgaliųjų. Vis dėlto akivaizdu, kad socialinės įmonės gavo ir tebegauna didesnę valstybės paramą nei atviroje rinkoje dirbantys neįgalieji.
Labai gaila, bet įstatymų leidėjai, priimdami Užimtumo įstatymo pataisas, nesiteikė peržiūrėti maksimalaus subsidijos dydžio, jis liko toks pat - 1,5 minimalaus atlyginimo (MMA), nors dar pernai buvo siūlymas jį didinti iki 2 MMA. Taigi neįgalieji, dirbantys pagal Užimtumo įstatymą subsidijuojamose darbo vietose, ir toliau negalės uždirbti daugiau nei 1,5 MMA.
Neįgaliųjų Nuomonės
Robertas Šimonis iš Druskininkų serga cerebriniu paralyžiumi, vaikšto su ramentais, tad ieškant darbo beveik visi darbdaviai jam užtrenkė duris. Prieš trejus metus jis susikūrė sau darbo vietą, pradėjo siūti žaislus. „Mano manymu, socialinių įmonių reikia, nes jos sudaro galimybę neįgaliems žmonėms kurti savo gerovę“, - teigė R.Šimonis.
Jis taip pat norėjo kurti socialinę įmonę, priimti dirbti neįgaliuosius, bet žinia, kad nuo kitų metų nebus teikiama parama, tikriausiai gali pakeisti jo planus.
Prieš kurį laiką baigęs Vilniaus universiteto filosofijos bakalauro studijas, ne kartą skatintas kaip vienas geriausių studentų, jis su kartėliu atsiliepė apie lietuviškojo mentaliteto ypatumus. „Daugumos darbdavių tolerancija neįgaliajam dažniausiai tik deklaruojama, - pasakojo jis. - Atėjęs į darbo pokalbį su ramentais, ne kartą mačiau, kaip į mane žvelgė iš nuostabos išsiplėtusios akys. Aš juk nepretenduoju į statybų darbininko vietą, tačiau mano galva dirba gerai.“
R. Šimonis įsitikinęs, kad socialinių įmonių tikrai reikia.
Lentelė: Socialinių įmonių finansavimas ir rezultatai (2016 m. duomenys)
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Valstybės biudžeto lėšos | 11.3 mln. Eur |
| ESF lėšos | 11,84 mln. Eur |
| Neįgalūs asmenys, pasiekę paramą | 6852 |
| Kitų tikslinių grupių asmenys, pasiekę paramą | 213 |
| Socialinių įmonių sumokėti mokesčiai | 4 mln. Eur |
tags: #socialines #imones #dotacijos