Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie pensinį amžių ir jo pokyčius. Įstatymų pakeitimai lėmė, kad šiuo metu išėjimo į pensinį amžių laikas didinamas mechaniškai, o naujajame svarstomame socialiniame modelyje numatyta, kad vėliau jis turėtų būti susietas su gyvenimo trukmės ilgėjimu.
DELFI primena, kad šiuo metu senatvės pensijos amžius didinamas pagal 2011 m. priimtą Pensijų įstatymo pakeitimą. Nuo 2012 m. senatvės pensijos amžius moterims kasmet didinamas keturiais mėnesiais per metus, vyrams - dviem mėnesiais. Ši tvarka galios iki 2026 m. Dabar pensinis amžius vyrams siekia 63 m. 2 mėn., moterims - 61 m. 4 mėn.
Remiantis Europos šalių statistika, Lietuva yra viena tų valstybių, kuriose žmonės pensijos išeina gana anksti ir būna joje gana trumpai. Nepaisant to, į tą pačią grupę patenka tokios valstybės kaip Kazachstanas ir Albanija. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, ji laikosi gana pažangios politikos, apie kurią kai kurios Vakarų Europos valstybės gali tik pasvajoti.
Tačiau gali būti, kad „išeiti į pensiją“ nenorėsite: ateis laikas, kai norėdami gauti maksimalią pensiją turėsite dirbti penkeriais metais ilgiau.
Pensinio Amžiaus Didinimas ir Gyvenimo Trukmė
Pagal Pensijų įstatymo siūlymus nuo 2026 m. pensinis amžius būtų didinamas 6 mėnesiais praėjus dvejiems metams po to, kai 6 mėnesiais padidės vidutinė 65 metus sulaukusių asmenų gyvenimo trukmė. Kaip aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Irma Kalinauskienė, tai reiškia, kad po 2026 m. bus skaičiuojama, kiek padidėjo 65 metus sulaukusių žmonių vidutinė būsimo gyvenimo trukmė.
Taip pat skaitykite: Globos namų išlaikymo tvarka
Jei tas padidėjimas sudarys 6 mėnesius, po dvejų metų pensinis amžius bus pailgintas 6 mėn. „Pagal prognozuojamą vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimą po 2026 m. 6 mėnesiais šis rodiklis padidės po ketverių metų, todėl pagal siūlomą taisyklę, pensinis amžius turėtų būti didinamas praėjus dar dvejiems metams, kitaip tariant, 2032 metais“, - teigė ji. Toliau pensinis amžius turėtų didėti, jei po paskutinio vidutinės gyvenimo trukmės pailgėjimo, pagal kurį buvo padidintas pensinis amžius, vidutinė gyvenimo trukmė vėl padidėjo 6 mėnesiais. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, pensinis amžius didėtų kas ketverius metus po 6 mėnesius. Jei tas pailgėjimas bus ne toks spartus, tai pensinio amžiaus ilginimas irgi atsidės.
„Paskaičiavau, kad pensijos turėčiau išeiti 65-erių, tačiau mano išėjimas į pensiją bus uždelstas, mat jis priklausys nuo gyventojų ilgaamžiškumo: jei gyventojų gyvenimo trukmė ilgės, tai prie pensijos vis prisidės dar po pusę metų. Labai gudriai padaryta“, - sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Jos nuomone, dabar kiekvienas žmogus turi labai atidžiai sekti savo darbo stažą ir atidžiai jį skaičiuoti. Ypač tuo susirūpinti turėtų motinystės atostogų einančios moterys: jei bus numatyta tokia griežta metų sąlyga, tai kaip tą stažą žmogus užsidirbs?
Būtinasis Stažas ir Minimalus Stažas
Pateiktame Seimui Pensijų įstatymo projekte siūloma nuo 2017 m. palaipsniui po 6 mėnesius pradėti didinti būtinojo stažo reikalavimą senatvės pensijai iki jis pasieks 35 metus. Kaip tvirtino I. Kalinauskienė, šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau sudaro 37 metus, todėl ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas.
„Minimalaus stažo reikalavimų senatvės pensijai keisti nesiūloma. Jis iš toliau bus 15 metų. Minimalusis stažas - tai stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją. Jo neturintis žmogus neįgyja teisės gauti pensijos“, - aiškino I. Kalinauskienė.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotų atostogų kompensacijos
Visai kas kita yra būtinasis stažas, kuris suteikia teisę gauti viso dydžio pagrindinę pensijos dalį. Jei bus pritarta pateiktam projektui, ši pensijos dalis vadinsis bendrąja pensijos dalimi. Turinčiam minimalųjį, bet neturinčiam būtinojo stažo žmogui, pagrindinė pensijos dalis mažinama proporcingai jo turimam stažui.
Būtinojo stažo įtaka pensijos dydžiui
I. Kalinauskienė pabrėžė, kad „kaip ši nuostata galioja dabar, ji galios ir po pertvarkos: jei žmogus įgijo daugiau stažo negu nustatytasis būtinasis, jo bendroji pensijos dalis didės. Pavyzdžiui, šiuo metu daugiau kaip 30 metų turinčiam žmogui skiriamas priedas už stažo metus.
Darbo Sutarčių Įvairovė ir Darbo Stažas
„Darbo stažą būtinajai pensijai gauti žadama padidinti nuo 30 iki 35 metų. Mes tai žinome ir keliame kitą klausimą, dar aktualesnį: jeigu darbuotojai dirbs tokiomis lanksčiomis darbo sutartimis kaip projektinio darbo sutartis, terminuoto darbo sutartis, kaip tada bus skaičiuojamas jų darbo stažas ir pensijos?“ - klausė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Ji aiškino toliau: „Kas bus su tais žmonėmis, kurie dirba ne pilną darbo laiką, tarkime, 6 valandas per dieną? O gal jie negali gauti kito darbo, tai kaip bus skaičiuojamas jų darbo stažas? “ K. Krupavičienė sakė, kad būtent šie klausimai profesinėms sąjungoms yra prioritetiniai.
Ji tvirtino gavusi atsakymą, kad problema bus išspręsta skaičiuojant įmokas: jei nuo minimalaus darbo užmokesčio įmokos mokamos bus, tai darbo stažas skaičiuosis, tačiau daug klausimų čia kyla ir dėl socialinių išmokų.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo taškai: svarbu žinoti
Lietuvos Situacija Pasaulio Banko Vertinimu
Pasaulio banko pristatytoje analizėje „Apverstoji piramidė. Pensijų sistemai Europoje ir Centrinėje Azijoje kylantys demografiniai iššūkiai“ Lietuva minima prie tokių šalių kaip Latvija, Albanija, Rusija, Kazachstanas bei Kirgizijos respublika. Jose vyrų gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją kiek didesnė nei 15 metų. Beveik visose šalyse, išskyrus Lietuvą, moterų gyvenimo trukmė pensijoje viršija 20 metų.
Pasaulio banko analizėje keliamas klausimas, ar išties galima leisti tokį ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos: daugiau nei 50 proc. į pensinį amžių išeinančių žmonių amžius nesiekia 65 m., o tokią situaciją galima pamatyti netgi senose pažangių ekonomikų šalyse. Jose maždaug 40 proc. į pensiją išėjusių žmonių amžius nesiekia 65 m.
Pasaulio banko ataskaitoje rašoma, kad „išties senėjimas tikrai nėra problema: ilgesnis bei sveikesnis gyvenimas - nuostabus civilizacijos pasiekimas, kuriuo turime džiaugtis. Tačiau ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas leidžia žmonėms ilgiau dirbti, dėl to ir reikia nukelti išėjimo į pensiją laiką. Tai iš dalies išspręstų pensijų finansavimo problemas.“
Grįžtant prie 1970 pažado koreguoti pensinį amžių didėjant ilgaamžiškumui ir užtikrinant, kad gyvenimo trukmė po išėjimo į pensiją būtų apie 15 metų, reikia skatinti vyresnio amžiaus žmones daugiau metų praleisti dirbant, nes jų darbingumo amžius didėja.
Užsibrėžta pasiekti, kad vyresni žmonės neskurstų ir kad jų gyvenimo lygis būtų panašus į tą, kurį jie turėjo dirbdami. Dėl to reikia, jog mokesčių ir socialinės apsaugos sistemos skatintų vartotojus taupyti ir siekti geresnio gyvenimo lygio ir standarto nei tik kliautis valstybine pensijų sistema.
Pasaulio bankas skatina siekti privačių skaidrių finansinių instrumentų, kuriuos turėtų remti šalių vyriausybės. Jos turėtų reguliuoti šią sistemą taip, kad individai turėtų galimybę taupyti ir būtų tvirtai įsitikę sistemos nauda ir efektyvumu.
Lietuvos Vyrų ir Moterų Gyvenimo Trukmės Skirtumai
„Eurostato duomenimis, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė už moterų - tai didžiausias skirtumas tarp Europos Sąjungos šalių. Galbūt dėl šios priežasties iš klientų vyrų pastebime, kad jie dažniau linkę manyti, jog jiems nebūtina rūpintis pensija papildomai. Tačiau toks įsitikinimas gali būti klaidingas dėl poros priežasčių“, - teigia L.Načajienė.
Visų pirma, pratęsia ji, vyrų gyvenimo trukmė sparčiai auga ir tikėtina, kad dabartiniai jauni vyrai ateityje gyvens žymiai ilgiau. Dar 2009 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 67,1 metų, o 2020 m. - jau 70 metų, rodo Statistikos departamento duomenys.
„Be to, reikia turėti omenyje, kad ši statistika atspindi tik bendrą gyvenimo trukmę, kurią skaičiuojant įtraukiami ir anksti dėl nelaimingų atsitikimų gyvenimą palikę asmenys. Tačiau jeigu pasiekėte pensinį amžių, tikėtina, jog gyvensite žymiai ilgiau. Pavyzdžiui, jau dabar Lietuvos vyrai, sulaukę 65-erių, vidutiniškai gyvena iki 79 metų. Todėl, norint užsitikrinti finansinį saugumą, svarbu, kad vyrai į savo ateitį nežiūrėtų pro pirštus ir senatvei pradėtų ruoštis kuo anksčiau“, - sako L.Načajienė.
Kalbėdama apie šalies moteris, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė akcentuoja, kad nors moterys rečiau susiduria su įsitikinimais, susijusiais su pensijoje praleidžiamu amžiumi, joms kyla kitokių iššūkių. Vidutiniškai žemesnės moterų pajamos dažnai lemia ir mažesnes pensijas.
„Karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros, lyčių pasiskirstymas į skirtingas profesijas bei ekonomikos sektorius ir kiti veiksniai lemia, kad Lietuvos moterys vidutiniškai uždirba 12,1 proc. mažiau nei vyrai, rodo 2020 m. Statistikos departamento duomenys. Dėl šios priežasties moterys gauna ir mažesnes pensijas. Pasak „Sodros“ statistikos, vidutinė moterų senatvės pensija siekia 390 eurų - tai 70 eurų mažiau už vidutinę vyrų pensiją, kuri sudaro 460 eurų“, - teigia L.Načajienė.
Be to, pensinio amžiaus sulaukusių moterų skurdo rizika siekia beveik 40 proc. ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už pensininkų vyrų, rodo 2019 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Didesnius moterų finansinius sunkumus pensijoje taip pat sąlygoja tai, kad jos 7,5 kartų dažniau nei vyrai tampa našlėmis, rodo Statistikos departamento duomenys.
„Galiausiai, palyginus su vyrais, 65 metų amžiaus sulaukusios moterys pensijoje praleidžia vidutiniškai penkeriais metais ilgiau. Tai reiškia, kad su beveik penktadaliu mažesne pensija, tikėtina, vienišos moterys gyvena ilgesnį laiką. Jeigu nesiimama papildomų priemonių, tai gali sukelti iššūkių siekiant patogiai ir kokybiškai praleisti likusius metus“, - sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Papildomas Investavimas į Pensiją
Valstybinė „Sodros“ pensija jau šiandien potencialiai nėra pajėgi užtikrinti patogios vyrų ir moterų senatvės. Atsižvelgiant į demografinę šalies situaciją ir kasmet vis ilgėjančią gyvenimo trukmę, ateityje iš anksto pasiryžti papildomam investavimui pensijai gali būti dar svarbiau, nei yra dabar.
L.Načajienės teigimu, jeigu situacija ateityje išliks tokia pati kaip dabar, valstybinė pensija sudarys vos apie trečdalį dabar asmens gaunamų pajamų dydžio. Tai - perpus mažiau nei rekomenduojama gauti, norint pensijoje jaustis užtikrintai.
„Visuotinai priimta rekomendacija, kad pakankamai patogią senatvę užtikrina bent 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų siekianti pensija. Investavimas antroje pakopoje pensiją potencialiai gali užauginti iki 40-50 proc. buvusių pajamų, o likusią dalį, tikėtina, padės sukaupti investavimas trečioje pakopoje. Žinoma, investuojant pensijų fonduose būtina atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali tiek augti, tiek kristi“, - tvirtina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Statistika apie pensijas Lietuvoje (2024 m. duomenys)
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Vidutinė moterų senatvės pensija | 390 eurų |
| Vidutinė vyrų senatvės pensija | 460 eurų |
| Pensinio amžiaus moterų skurdo rizika | Beveik 40 proc. |
tags: #skaiciuojant #pensija #gyvenimo #trukme