Savižudybių Prevencija Jaunimui Lietuvoje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje nusižudo daugiau kaip 700 tūkst. žmonių, dar daugiau žmonių bando nusižudyti. Savižudybė gali įvykti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Savižudybių prevencijos diena, minima rugsėjo 10 dieną, yra aktuali kiekvienam.

Pastaraisiais metais savižudybių skaičius nuosekliai mažėja. Lyginant su 2013 metais, kai savižudybių skaičius Lietuvoje buvo 36,68 atvejai / 100 000 gyventojų, per devynerius metus 2022 m. rodiklis sumažėjo iki 22,5 atvejo / 100 000 gyventojų (1 paveikslas).

1 paveikslas. Savižudybių skaičius Lietuvoje 100 tūkst.

Lietuvoje, lyginant su Europos vidurkiu, išlieka aukštesni nepatikslintų mirčių, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą žymimų kodais Y10-Y34, neaiškių mirties priežasčių, pagal TLK-10-AM žymimų R96-R99 kodais, ir atsitiktinių apsinuodijimų, pagal TLK-10-AM žymimų X40-X49 kodais, registruojami atvejai, kur tikroji mirties priežastis galėjo būti nenustatyta savižudybė. Nepatikslintų mirčių sumažėjo nuo 335 (2013 m.) iki 207 (2022 m.), neaiškių mirties priežasčių padaugėjo nuo 499 (2013 m.) iki 611 (2022 m.), atsitiktinių apsinuodijimų sumažėjo nuo 437 (2020 m.) iki 276 (2022 m.) (2 paveikslas).

2 paveikslas. Nepatikslintų mirčių, neaiškių mirties priežasčių ir atsitiktinių apsinuodijimų skaičius Lietuvoje

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Savižudybių skaičius 2022 m. daugumoje amžiaus grupių tendencingai mažėjo arba išliko toks pat, lyginant su 2011 m. ir 2016 m. Savižudybių rodikliai yra aukštesni vyresnių paauglių 15-19 m. grupėje, palyginti su 10-14 m. amžiaus grupe (4 paveikslas). Tyrimai rodo, kad savižudiškos idėjos dažniausiai atsiranda ankstyvoje paauglystėje (apie 11-13 metus), tačiau šios mintys į tyčinį savęs žalojimą dažniausiai perauga jau vyresniame amžiuje (apie 15-16 metus), vėliau savižalos rizika mažėja.

4 paveikslas. Savižudybių skaičius pagal amžiaus grupes

Lietuvoje pasikorimas vis dar išlieka dažniausias savižudybės būdas (6 paveikslas). Renkantis savižudybės būdą turi įtakos lengvai prieinamos priemonės ir socialinis bei kultūrinis priimtinumas.

6 paveikslas. Savižudybės būdai Lietuvoje

Regioniniai mirčių dėl savižudybės netolygumai rodo, kad skirtingų Lietuvos savivaldybių gyventojai yra nevienodai veikiami savižudybės rizikos veiksnių. Pastebimi dideli netolygumai: skirtumas pagal mirčių dėl savižudybės skaičių 100 tūkst. gyventojų tarp 20 proc. didžiausią ir 20 proc. mažiausią rodiklį turinčių savivaldybių siekia 4,5 karto (7 paveikslas).

Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas

7 paveikslas. Savižudybių skaičius 100 tūkst. gyventojų, 2020-2022 m.

2022 m. atlikto mokslinio tyrimo duomenys rodo, kad 52,5 proc. asmenų yra kada nors galvoję apie savižudybę, 26,5 proc. asmenų turėjo minčių apie savižudybę per pastaruosius metus.

Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2017-2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, iš 145 analizuotų savižudybių, 56 proc. jų įvyko namuose. Nemaža dalis (39 proc.) artimųjų paminėjo, kad nusižudęs asmuo praeityje jau buvo bandęs žudytis. Beveik trečdalis (28 proc.) buvo patyrę savižudybės atvejus šeimoje, panaši dalis asmenų (29 proc.) buvo susidūrę su savižudybės atvejais artimoje aplinkoje. Pusė apklausoje dalyvavusių artimųjų (50 proc.) minėjo, kad jų artimasis turėjo sunkumų dėl alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo.

Prevencinės Priemonės ir Iniciatyvos

Siekiant keisti stigmatizuojančias visuomenės nuostatas, konkretūs veiksmai numatyti 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje. Įgyvendinant šią priemonę nuo 2023 m. Lietuvoje pradeda veikti Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva, kuria siekiama mažinti psichikos sveikatos stigmą, pasitelkiant psichikos sveikatos sunkumų ar psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų patyrusius ir (ar) su jais susidūrusius savo artimoje aplinkoje asmenis, norinčius dalytis savo patirtimi su kitais. Iki 2030 metų taip pat numatoma vykdyti ilgalaikę viešosios komunikacijos kampaniją ir psichikos sveikatos raštingumo didinimo programą, siekiant didinti visuomenės žinias ir keisti nuostatas psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų atžvilgiu.

Savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė www.tuesi.lt, kur asmenims, patiriantiems savižudybės grėsmę, yra pateikta visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam bei aktuali informacija specialistams. Svetainės lankomumas kiekvienais metais auga: 2022 m. joje apsilankė 89,8 tūkst. lankytojų (39 proc. daugiau nei 2021 m.). Planuojama ir toliau viešinti bei plėtoti savižudybių prevencijos ženklą „Tu esi“.

Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos

Įgyvendinant savižudybių tarp vaikų ir jaunimo prevenciją, labai svarbus yra švietimo pagalbos specialistų ir švietimo pagalbos įstaigų vaidmuo bei teikiama pagalba mokykloms valdant krizines situacijas, koordinuojant mokyklose veikiančias krizių valdymo komandas, jų vykdomą veiklą, pagalbą krizių įveikimo klausimais. Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi informaciją mokiniams ir mokytojams apie savižudybės krizės atpažinimą: „Savižudybės krizė. Ką svarbu žinoti paaugliams ir jaunimui. Informacinė medžiaga 9-12 kl. mokiniams“.

Siekiant mokiniams sudaryti galimybę nuosekliai ugdyti gyvenimui svarbius socialinius, emocinius įgūdžius, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, mokyklose bus įgyvendinama Gyvenimo įgūdžių programa. Programa apims tokias temines sritis kaip socialinis ir emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga. Nuo 2022 metų yra vykdomi programos įgyvendinimo parengiamieji darbai, programą planuojama įgyvendinti nuo 2023 m. rudens. Pradiniame etape pradinių klasių mokiniams programa bus vykdoma integruotai, vyresnieji mokiniai turės atskiras pamokas, o nuo 5 klasės streso įveikos ir emocinio atsparumo, pereinančio į savižudybių prevenciją, temoms numatoma skirti vieną pamoką per metus.

Kenksmingas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimas didina savižudybės riziką. Todėl kompleksiškai įgyvendinamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo priemonės (prevencija, ankstyvoji intervencija, informavimas apie rizikas, saugaus vartojimo edukacijos, alternatyvios įveikos priemonės, priklausomybės ligų gydymas, reabilitacija, reintegracija) prisideda prie savižudybių prevencijos ir jų paplitimo mažinimo. Šios veiklos yra numatytos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-1255 patvirtintame 2022-2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-001-02-10-02 „Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų ir kitų priklausomybę sukeliančių veiksnių kontrolę ir vartojimo prevenciją“ apraše.

Žiniasklaidos ir kultūros atstovų vaidmuo savižudybių prevencijos srityje gali turėti dvejopą poveikį visuomenei. Netinkami pranešimai žiniasklaidoje ar pavaizdavimai kūryboje apie savižudybių ar bandymų nusižudyti atvejus gali paskatinti rizikos grupėse esančių asmenų imitacinį elgesį (Verterio efektas), priešingai negu tinkami pavaizdavimai, kurie gali paskatinti kreiptis pagalbos (Papageno efektas). Higienos instituto Psichikos sveikatos centrui (HI PSC) vykdant žiniasklaidos straipsnių stebėseną (monitoringą), 2022 m. buvo atrinkti 528 internetiniai straipsniai apie savižudybes ir bandymus žudytis, iš kurių 55 proc., specialistų nuomone, neatitiko PSO rekomendacijų. Planuojama stebėseną tęsti ir reaguoti į netinkamus pranešimus internete.

Siekiant sumažinti netinkamai pateikiamų pranešimų dalį, planuojami mokymai ir konsultaciniai seminarai žurnalistams bei esant galimybėms planuojama sukurti pagalbinį internetinį įrankį pasitikrinti tekstus patiems žurnalistams. Planuojama koordinuoti regioninės žiniasklaidos stebėsenos ir reagavimo sistemą per savivaldybės lygmens specialistus.

Šiuo metu nėra sukurta veiksmingų stebėsenos ir bendradarbiavimo mechanizmų, kurie leistų užtikrinti tinkamą savižudybės atvejų vaizdavimą ir aptarimą šiose aplinkose, todėl planuojama kultūros atstovus įtraukti į mokymus ir seminarus žurnalistams bei organizuoti bendradarbiavimą su viešomis grupėmis ir (ar) nuomonės formuotojais socialiniuose tinkluose, siekiant tinkamo atvejų pranešimo ir (ar) tinkamo reagavimo į pasisakymus socialiniuose tinkluose apie savižudybes.

Meno Terapija ir Savižudybių Prevencija

Visų pirma svarbu patyrinėti, kaip menas prisideda prie psichikos sveikatos gerinimo bei savižudybės prevencijos. Davico et. Al. (2022) teigia, kad kol kas nėra gausu tyrimų, įrodančių meno poveikį savižudybių prevencijai, tačiau nurodo tris pagrindines meno naudas suicido rizikai sumažinti:

• Geresnis suvokimas apie psichikos sveikatos sutrikimus: menas gali padėti geriau pažinti psichikos sutrikimų simptomus bei progresą.
• Didesnis saviveiksmingumas: saviveiksmingumas gali būti apibūdinamas kaip asmens tikėjimas savo gebėjimais bei norimo tikslo pasiekimu.
• Geresni socialiniai įgūdžiai ir suburtas palaikymo ratas: kuriant meną ir jį aptarinėjant buriama bendruomenė bei stiprinami ryšiai tarp žmonių, dėl to didėja socialinis palaikymas.

Sonke et. Al. (2021) tyrimas nurodo kelias terapijos formas, kurios naudingos mažinant savižudybės riziką: muzikos terapija, kūrybinis rašymas, vizualinis menas (piešimas, tapyba ir kt.), drama ir teatras. Visos šios meno formos prisideda prie geresnio emocinio įsitraukimo, geresnės emocijų raiškos, geresnio savęs vertinimo bei bendruomeniškumo kūrimo.

Taip pat mintys apie savižudybę yra skaudi tema, apie kurią kalbėti gali būti sunku arba baugu, todėl menas gali padėti išreikšti šias emocijas ir mintis netiesiogiai, o abstrakčiai bei metaforiškai. Galimybė išreikšti savo mintis metaforiškai daugumai yra lengviau nei tiesiogiai apie tai kalbėti su kitu asmeniu.

Menas taip pat naudojamas žinioms apie savižudybės prevenciją skleisti. Knygos, filmai, spektakliai ir kiti šaltiniai siekia naudodami metaforas plėsti žinias apie savižudybės prevenciją.

Literatūra ir Filmai Savižudybės Prevencijos Tema

• Benjamin, B. Pfluger, 2019 m. „Nepažįstamasis ant tilto: mano kelionė iš nevilties į viltį“ („The Stranger On The Bridge: My Journey From Despair To Hope“).
• „16 gydančių istorijų: kai gyvenimas užknisa“.
• „Be pavadinimo. Nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, padedančios išgyventi“.
• „Rytoj vėl patekės saulė“.
• „Vilties knyga“.
• „Jaunimo linijos“ inicijuotoje knygoje pateikiamos tikros žmonių istorijos, kuriose gausu temų apie įvairius gyvenimo iššūkius: depresiją, baimes, netektis ir kitus gyvenimo iššūkius.
• „Išgyventi vasarą“ (2018 m., rež. M. Kavtaradze).
• J. V. Tūras). Tai filmas, kuris drąsiai kalba apie netektį, sielvartą ir savižudybę.
• J. Šatkauskė, tinklalaidė „Sultys“, 2019 m.

Pagalbos Kontaktai Kaune

BE STRESO II - jaunimo savižudybių ir priklausomybių tikrosios prevencijos projektas, pagrinde vykdomas Kauno mieste. Šio projekto dėka jau 2000 vaikų tapo laimingesniais ir mes tikime kad jie niekada nesižudys, bei gelbės savo aplinkoje esančius žmones, jei jiems užeitų niūrios mintys.

Pagalbos linijos:

• Vaikų Linija

Psichikos sveikatos centrai Kaune:

• VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio psichikos sveikatos centras, Nepriklausomybės a.
• VšĮ Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centras, Savanorių pr.
• VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio psichikos sveikatos centras, A. Juozapavičiaus pr.
• VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centras, Baltų pr.
• VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centras, Pramonės pr.

Kitos organizacijos ir įstaigos:

• BĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centras, Giedraičių g.
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Eivenių g.
• UAB „Bendrosios medicinos praktika“, Savanorių pr.
• UAB „Medgintras“, Šiaurės pr.
• UAB „Sveikatos ratas“, Tirkiliškių g.
• UAB „Vita longa“, A. Stulginskio g.
• UAB Baltijos psichikos sveikatos centras, Kovo 11-osios g.
• UAB InMedica, Baltų pr.
• UAB Saulės šeimos medicinos centras, Taikos pr.
• UAB Žaliakalnio poliklinika, Savanorių pr.
• UAB Panemunės šeimos sveikatos centras, Smetonos al.
• VšĮ „Auki sveikas“, Žemaičių g.
• VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“, Lietuvių g.

tags: #spark #smurto #prevencija