Žmogui knieti kuo daugiau žinoti apie save ir kitus. Mes nuolat ieškome tapatumo ir jį konstruojame, priskirdami save kokiai nors grupei ar tipui. Šiame straipsnyje pristatoma C. G. Jungo ir jo sekėjų (John Bebee, Marie-Louise von Franz, James Hillman bei kitų) kurta ir plėtota tipologinė sistema. Jungo tipologija padės atpažinti stipriąsias, įsisąmonintas, gerai išvystytas psichikos funkcijas bei nusistatyti tas, kurios yra menkai kontroliuojamos, archajiškos ir primityvios.
Įvadas į Jungo Tipologiją
Analitinės psichoterapijos pradininkas C.G. Jung išskyrė keturias sąmonės funkcijas, kuriomis remdamasis žmogus pažįsta save ir pasaulį. Jungo tipologija siūlo pažvelgti į žmogaus psichiką per keturių pagrindinių funkcijų prizmę: mąstymo, jausmų, pojūčių ir intuicijos. Šios funkcijos yra tarsi psichikos instrumentai, kuriuos naudojame suvokdami pasaulį ir priimdami sprendimus.
Dvi iš šių funkcijų yra racionalios (jomis remiantis informacija priimama turint tam tikrą nuostatą ją vienaip ar kitaip suvokti), dvi - iracionalios (priimančios informaciją be jokios išankstinės nuostatos jos suvokimui).
Racionalios Funkcijos: Mąstymas ir Jausmai
Mąstymas ir jausmai yra racionalios funkcijos, nes jos apima informacijos vertinimą ir apdorojimą. Racionalios funkcijos remiasi logika ir vertinimu, o iracionalios - tiesioginiu suvokimu be išankstinio vertinimo.
Mąstymas siekia suprasti pasaulį per logiką, analizę ir objektyvumą. Žmonės, kuriems dominuoja mąstymo funkcija, linkę priimti sprendimus remdamiesi faktais ir argumentais. Kita vertus, jausmai įvertina informaciją subjektyviai, atsižvelgiant į vertybes, emocijas ir asmeninę reikšmę. Jausmų funkcija leidžia mums suprasti, kas mums svarbu ir kas mus motyvuoja.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Jungas nepalaikė proto ir jausmų priešpriešos. Jis laikė jausmus racionaliu procesu. Jaučiant vyksta vertinimas ir objektui ar patirčiai priskiriama tam tikra vertė.
Iracionalios Funkcijos: Pojūčiai ir Intuicija
Pojūčiai ir intuicija - iracionalios sąmonės funkcijos. Jų teikiamas pažinimas visybiškas; sunkiau nurodyti tikslų jo šaltinį. Pojūčiai orientuojasi į konkrečią, apčiuopiamą realybę, gaunamą per penkis pojūčius. Žmonės, kuriems dominuoja pojūčių funkcija, yra praktiški, detalūs ir mėgsta patirtį, kurią galima tiesiogiai patirti. Intuicija, priešingai, yra orientuota į galimybes, numatymą ir pasąmoninius modelius.
Pro-vakarietiškoje kultūroje proteguojamas racionalių psichikos funkcijų (ypač mąstymo) naudojimas. Iracionalumas (ypač intuicija) nuvertinami. Apie tai, kad nei technika, nei faktinis pažinimas bei pojūčių naudojimas tavęs neišgelbės džiunglėse, kalbėjo ir Jungas. Intuicijos pojūtis ir įsiklausymas į ją būtinas.
Antropologas D.Brandišauskas Prigimtinės kultūros konferencijoje (2018) pasakojo apie Sibiro klajoklių tautas, kuriose paplitus navigacinei įrangai, naudojimasis intuicija ir jos lavinimas labai sumenko. Tai tapo papildomų problemų ir nelaimių šaltiniu, todėl šių priemonių sąmoningai atsisakoma. Gyvenant gamtoje būtina naudoti ir lavini intuiciją, nes situacija greitai keičiasi, be to, ji yra daug sudėtingesnė nei žada prietaisai ir technologijos.
Kaip lavinti intuiciją? | Sadhguru atsakymai
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Ekstraversija ir Intraversija
Dažnai aptinkamas žmonių skirstymas į ekstravertus ir intravertus, analitinės psichoterapijos šviesoje, yra pernelyg supaprastintas. Kiekvienas iš mūsų pasižymi ir ekstraversija, ir introversija. Be keturių psichologinių funkcijų, Jungas taip pat išskyrė du pagrindinius asmenybės tipus: ekstravertus ir intravertus. Ekstravertai yra orientuoti į išorinį pasaulį, jie semiasi energijos iš bendravimo ir veiklos. Intravertai, priešingai, yra orientuoti į vidinį pasaulį, jie semiasi energijos iš apmąstymų ir vienatvės.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žmogus turi ir ekstraversijos, ir intraversijos bruožų, tačiau vienas iš jų paprastai dominuoja. Ekstraversija reiškia susidomėjimą išorinio pasaulio objektais ir reiškiniais, siekį turėti su jais tiesioginį santykį. Intaversija rodo tendenciją atsiriboti nuo objekto, atmesti bet kokią jo įtaką, ir atsiverti idėjoms, vidiniams potyriams, vertybėms, vaizdiniams, apsaugantiems nuo išorinės realybės ir suteikiantiems vidinę laisvę. Ekstraversija orientuoja į išorinio pasaulio pokyčius ir aplinkybes, kolektyvines normas ir vertybes iškeliant virš individualumo.
Kaip jau minėta, kiekviena iš psichikos funkcijų gali turėti skirtingą kryptingumą. Visos šios funkcijos būdingos kiekvienam iš mūsų, tačiau jos labai skirtingai išvystytos. Kiekvieno mūsų sąmonė yra racionalių, ir iracionalių, ekstraversinių ir intraversinių procesų rezultatas.
Funkcijų Hierarchija
Viena iš sąmonės funkcijų yra dominuojanti - labiausiai išvystyta, sąmoninga, dažniausiai naudojama. Antroji pagal stiprumą - pagalbinė - blogiau įsisąmoninta, automatiškesnė, bet taip pat gerai išvystyta. Tretinė funkcija yra antroji padedančioji, o nuslopinta funkcija yra mažiausiai diferencijuota, prastai valdoma, primityvi ir archajiška.
Pagalbinės funkcijos veikla jokiu būdu negali prieštarauti dominuojančios funkcijos veiklai. Intuicija ir pojūčiai, mąstymas ir jausmai niekada negali būti viena kitą papildančios funkcijos. Pagalbinė funkcija visais požiūriais yra priešinga dominuojančiai funkcijai.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Jei dominuoja viena iš racionalių, ekstraversinių funkcijų, jos pagalbinė funkcija bus iracionali, intraversinė. Ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, jei dominuojanti funkcija - ekstraversinis mąstymas, pagalbinė funkcija bus - intraversinė intuicija arba intravesiniai pojūčiai; jei dominuoja intraversiniai pojūčiai, pagalbinė - ekstraversinė logika arba ekstraversiniai jausmai; dominuojanti funkcija - ekstraversiniai jausmai, pagalbinė - intraversiniai pojūčiai arba intraversinė intuicija.
Nuslopintos Funkcijos Svarba
Nuslopinta funkcija, nors ir silpniausia, atlieka svarbų vaidmenį asmenybės visumoje. Ji veikia pasąmoningai ir gali pasireikšti netikėtais būdais, ypač streso ar nuovargio metu. M.L.Franz pabrėžia, kad nuslopintosios funkcijos reakcija dažniausiai yra vėluojanti. Dominuojanti funkcija veikia greitai, beveik automatiškai. Tuo tarpu norint įsiklausyti į nuslopintą funkciją, reikia laiko. Pvz., mąstymo tipo žmogui labai sudėtinga išreikšti savo jausmus ar netgi juos aptikti. Jam gali tekti ilgokai pabūti su savimi, kol galų gale jis sugebės atsakyti, ar jaučia ką nors ir ką būtent.
Nuslopintoji funkcija - tai lyg trečiasis brolis kvailys, nemylimas ir nevertinamas. Tačiau būtent jam pavyksta gauti geriausią žmoną, pastatyti skraidantį laivą, išsaugoti auksinius obuolius, išgelbėti princesę ir gauti karalystę. Nuslopintoji funkcija - tai ir tiltas į pasąmonę. Todėl ji niekada negali būti iki galo integruota.
Kaip Atrasti Savo Dominuojančią Funkciją?
Žr. Jungas psichikos funkcijų hierarchiją ir santykius perteikė diagrama - schematišku žmogaus (dešiniarankio) atvaizdu. Remiantis jungiškąja tipologija įprasta kalbėti apie žmonių tipus, tačiau vienas žymiausių šių laikų analitikų ir tipologijos ekspertų John Bebee pabrėžia, kad tiksliau būtų kalbėti ne apie žmogaus, o apie jo sąmonės tipą, t.y.
Norėdami nusistatyti savo dominuojančią funkciją pabandykite prisiminti, koks buvote vaikystėje: kokiai veiklai teikdavote pirmenybę, o kokios vengdavote?.. ką atlikdavote pirmiausia, o ką atidėliodavote?.. Kas labiausiai patikdavo, kuo būdavote susidomėjęs?.. Kaip yra dabar?.. Ekstraversija ar intraversija atskleidžia tai, kaip mus veikia bendravimas: išvargina ar įkvepia?.. Dominuojančią funkciją padės aptikti ir atvirkštinis ėjimas - savo pažeidžiamumo pažinimas. Paklauskite savęs: kokia iš pagrindinių keturių funkcijų manyje silpniausia? Kur aš lėčiausias ir nepaslankiausias?..
Praktinis Tipologijos Pritaikymas
Jungo tipologija gali būti naudinga įvairiose srityse, įskaitant:
- Savęs pažinimas: Tipologija padeda suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat savo elgesio motyvus.
- Santykiai: Supratimas apie skirtingus tipus gali padėti geriau bendrauti ir suprasti kitus žmones.
- Karjera: Tipologija gali padėti pasirinkti karjerą, kuri geriausiai atitinka jūsų asmenybės tipą.
- Asmenybės augimas: Tipologija gali padėti identifikuoti sritis, kuriose galite tobulėti ir integruoti savo asmenybės dalis.
Mandalos Simbolizmas Jungo Psichologijoje
Carlas Jungas mandalas laikė svarbiu psichikos simboliu, atspindinčiu „Aš“ (savasties) visumą ir vientisumą. Jis pastebėjo, kad mandalos spontaniškai atsiranda sapnuose, vizijose ir meno kūriniuose, ypač pereinant per psichologinius sunkumus. Mandalos simbolizmas, Jungo požiūriu, yra galingas įrankis savęs pažinimui ir integracijai.
Jungo veikalas „Mandalos simbolizmas" (1933) atskleidžia, kad jam tai buvo grafinė „Aš“ (self) išraiška. Apimančioje kolektyvios pasąmonės pažinimą, buvo praktikuojamas spontaniškas mandalų piešimas.
Jungo citata:
"Žinau, kad atradęs mandalą kaip „aš“ išraišką, aš atradau tai, kas man svarbiausia. Mano mandalos yra kriptogramos susiję su mano „aš“ būsenomis, kurios kasdien man pasireiškai naujai."
tags: #jungo #psichikos #funkciju #hierarchija