Bipolinis sutrikimas ir neįgalumo kriterijai Lietuvoje

Bipolinis sutrikimas, dar žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikų svyravimai. Šie svyravimai gali apimti pakilios nuotaikos (manijos ar hipomanijos) ir prislėgtos nuotaikos (depresijos) periodus. Šis sutrikimas gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu suprasti jo požymius, priežastis ir gydymo būdus.

Bipolinis sutrikimas yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus nuotaikas, energijos lygį, mąstymą ir elgesį. Dažniausiai jis pasireiškia dviem pagrindiniais epizodais: manijos ir depresijos.

Manijos epizodas

Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi nepagrįstai laimingas, energingas ir euforiškas. Manijos epizodo metu gali pasireikšti didelis aktyvumas, mažas miego poreikis, greitas kalbėjimas, nerealistiški planai ir netinkamas elgesys. Sunkesniais atvejais gali atsirasti haliucinacijos ar kliedesiai.

Hipomanijos epizodas

Tai švelnesnė manijos forma, kurios simptomai yra panašūs, bet mažiau intensyvūs. Hipomanija gali būti produktyvi ir nesukelti rimtų problemų, tačiau ilgainiui gali pereiti į rimtesnę maniją ar depresiją.

Depresijos epizodas

Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi beviltiškai liūdnas, prislėgtas ir praradęs susidomėjimą kasdienine veikla, jį užvaldo apatija.

Taip pat skaitykite: Bipolinis sutrikimas Lietuvoje: darbingumo aspektai

Bipolinio sutrikimo priežastys

Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi:

• Genetika: Yra žinoma, kad bipolinis sutrikimas dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau yra šio sutrikimo atvejų. Tai rodo, kad genetika gali vaidinti svarbų vaidmenį.
• Smegenų struktūra ir funkcijos: Kai kurie tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais, taip pat su tam tikrų cheminių medžiagų disbalansu smegenyse.
• Aplinkos veiksniai: Stresas, trauma, sunkios gyvenimo aplinkybės ir netinkama socialinė aplinka gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo vystymosi arba išprovokuoti simptomų pasireiškimą.

Bipolinio sutrikimo diagnostika

Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:

• Klinikinis įvertinimas: Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
• Anamnezė: Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui.
• Kitos ligos: Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.

Bipolinis sutrikimas ir jo poveikis santykiams bei darbui

Bipolinis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens santykius ir darbą. Šie poveikiai gali būti skirtingi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir dažnumo.

• Santykiai: Gali sukelti impulsyvų ir netinkamą elgesį, dėl kurio gali kilti konfliktai su šeima ir draugais. Tai gali apimti per didelį pinigų leidimą, neplanuotus keliones ar neatsakingus sprendimus. Žmogus pradedada vengti bendravimo su draugais bei artimaisiais, kas sukelia socialinę izoliaciją, pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai.
• Darbas: Gali sukelti per didelį entuziazmą, rizikingus sprendimus ir nesugebėjimą užbaigti projektų. Darbe tai gali reikštis pervargimu, konfliktais su kolegomis ar neapgalvotų sprendimų priėmimu. Gali sumažinti produktyvumą, iššaukti pravaikštas ir sukelti koncentracijos problemų. Tai gali reikšti sunkumus laikantis darbo grafiko ir vykdant kasdienines užduotis.

Gydymo būdai

Šio sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir gali apimti įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.

• Vaistai: Vaistai yra pagrindinis bipolinio sutrikimo gydymo komponentas. Jie padeda stabilizuoti nuotaikas ir kontroliuoti simptomus. Nuotaikos stabilizatoriai: Tai pirmos eilės vaistai, skirti manijos ir hipomanijos epizodams kontroliuoti. Antipsichotikai: Šie vaistai naudojami manijos ir kai kurių depresijos epizodų gydymui.
• Psichoterapija: Psichoterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo būklę ir išmokti valdyti simptomus.
• Sveikas gyvenimo būdas: Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui.

Neįgalumo nustatymo procesas sergant bipoliniu sutrikimu

Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali - siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, bipolinis sutrikimas, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tad ir darbingumo lygis gali skirtis - vieniems pripažįstama negalia, kitiems - ne. Be to, net ir gavęs neįgaliojo statusą asmuo nebūtinai jį turės iki pensijos - specialistai įvertina, ar per tam tikrą laiką žmogaus būklė gali pasikeisti, ir nustato tam tikrą laikotarpį, po kurio vėl bus vertinamas žmogaus darbingumas.

Taip pat skaitykite: Rūkymas, homoseksualumas ir psichikos sveikata

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo, kad negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė nurodė, kad tarnyba nustato neįgalumo ir darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius. Ji atkreipė dėmesį, kad žmogus į NDNT su prašymu nustatyti negalią gali kreiptis tik tada, kai asmenį gydantis gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.) parengia siuntimą, kuriame, pagal nustatytus reikalavimus pateikia visą reikiamą medicininę informaciją apie asmens sveikatos būklę.

SADM pridūrė, kad nustatant negalią, siuntimą gydytojas išduoda tik įvertinęs, ar asmens sveikatos būklė atitinka patvirtintus medicininius (bazinio darbingumo lygio) kriterijus.

Kada gydymas nebepadeda?

SADM atkreipė dėmesį, kad negalia vertinama tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimus ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės. Paprastai tariat, anot N. Pikelytės, siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.

„Kodėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam - ne? Todėl, kad depresijos formos yra skirtingos. Kaip, pavyzdžiui, po insulto vienas žmogus atsistoja ant kojų, kitas lieka gulėti lovoje. Taip ir su depresija - yra sunkesnė, lengvesnė, viena lengviau pasiduoda gydymui, kita sunkiau. Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia“, - aiškino tarnybos atstovė.

Taip pat skaitykite: Arfobijos Gydymo Būdai

Kaip vertinamas žmogaus darbingumas?

SADM pažymėjo, kad negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Kriterijai, taip pat ir medicininiai, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu.

NDNT atstovės teigimu, gydytojo siuntime būklė turi būti aprašyta atsižvelgiant į nustatytus kriterijus. „Negalia vertinama kompleksiškai - įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Šiame klausimyne pateikiami klausimai, apimantys įvairias žmogaus gyvenimo sritis, pvz., važiuojant viešuoju transportu, tvarkant savo finansus ir t. t. Įvertinami gebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime, kiek žmogus yra savarankiškas skirtingose gyvenimo srityse“, - dėstė N. Pikelytė.

Anot jos, iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.). Pašnekovė pridūrė, kad, jei vertinama proto ar psichikos negalia, pildant klausimyną vertinamas ne pats veiksmo atlikimas, o jo supratimas ir saugumas.

Skirtingų lygių bipolinis sutrikimas - skirtingas darbingumas

NDNT atstovė neslėpė, kad depresija sergančių žmonių yra nemažai, tačiau nedarbingumą gauna tikrai ne visi. Mat yra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais, sergant depresija, nustatoma negalia. „Jeigu gydytojas mato, kad depresija žmogui sutrikdo savarankiškumą, darbingumą ir jam gali būti nustatyta negalia, tik tuomet jis siunčia į mūsų tarnybą“, - sakė N. Pikelytė.

Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus. Taip pat į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.

Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:

• Nežymus sutrikimas - 90 proc.
• Lengvas sutrikimas - 85 proc.
• Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
• Didelis sutrikimas - 50 proc.
• Sunkus sutrikimas - 30 proc.

SADM aiškinimu, darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja). Vaikams gali būti nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.

Statistika ir parama

N. Pkielytė atkreipė dėmesį, kad NDNT nevertina vieno sutrikimo, o visą žmogaus sveikatą kompleksiškai. Pavyzdžiui, jei žmogus turi psichikos sutrikimų ir dar kardiologinių ar judėjimo problemų, viskas vertinama kartu. Tad kuo daugiau sutrikimų, kurie atitinka kriterijus, tuo didesnė negalia nustatoma. O jei žmogus turi tik psichinių sutrikimų ir jokių kitų, vertinami tik jie.

NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). O šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.

Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo.

Nauja tvarka nuo 2024 metų: dalyvumo lygis

Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią vietoj darbingumo lygio nustatomas dalyvumo lygis.

Kas yra dalyvumo lygis?

Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.

Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. suteikiamas asmens su negalia statusas.

Kaip nustatomas dalyvumo lygis?

1. Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
2. Pateikti Agentūrai dokumentus. Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius. Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis. Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el.
3. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu. Aktualios informacijos galite rasti POLA parengtame pristatyme ANTA darbuotojams. Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.
4. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 10 darbo dienų. Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
5. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ. Jei anksčiau nesate pateikę: dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Dalyvumo lygio nustatymas pensininkams

Taip, nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.

Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo neturėjo nustatytos negalios. Atlikusi įvertinimą Agentūra nustato / nenustato negalią (dalyvumo lygį ir (ar) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį). Būtinas gydytojo siuntimas.

Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims atliekant prilyginimą - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam asmeniui buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus ir/arba nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Kreipiantis į Agentūrą pildomas PRAŠYMAS PRILYGINTI NEGALIĄ. Tuomet Agentūra atlieka prilyginimą dalyvumo lygiui ir nustato išmokų atžvilgiu asmeniui palankesnį dalyvumo lygį. Gydytojo siuntimas nereikalingas.

Pagalbos koordinavimas ir pagalbos planas

Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.

Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.

tags: #bipolinis #sutrikimas #invalidumas