Bipolinis sutrikimas yra laikomas pasikartojančiu/lėtiniu sutrikimu. Kaip ir esant sunkiai unipoliniai depresijai, pasikartojantys epizodai gali būti sezoniniai. Manijos epizodai pasitaiko rečiau, nei depresiniai (Lapkauskienė, 2004). Manija prasideda staiga ir trunka nuo 2 savaičių iki 4 mėnesių. Nuo 5 iki 10% pacientų, turinčių bipolinį sutrikimą, per dieną patiria mažiausiai 4 manijos ar depresijos epizodus - tai vadinama greitu cikliškumu. Žmonės, kuriems būdingas toks greitas cikliškumas, per metus patiria 4 ar daugiau tokių epizodų. Tikimybė visiškai pasveikti esant bipoliniam sutrikimui (simptomų turėtų nebūti 4-7 metus) yra labai maža. Vis dėlto, yra būdų, kaip galima sumažinti depresijos ar manijos epizodų atsiradimą. Esant nuotaikos sutrikimams atkirčio tikimybę sumažina ir šeimos terapija.
Yra žmonių, kuriems nuotaika keičiasi t.t. ciklais nuo hipomanijos iki depresijos. Tačiau asmens kasdienė veikla ir funkcionavimas nėra sutrikdomi. Šie nuotaikos sutrikimo simptomai yra žinomi kaip ciklotimija (žr. DSM-IV klasifikacijoje išskiriamas ir bipolinis sutrikimas-II. Šiuo atveju asmeniui būdingi ne manijos (kaip esant bipoliniam sutrikimui-I), o hipomanijos epizodai. Tai yra atskiras sutrikimas, kadangi mažiau nei 5% atvejų bipolinis sutrikimas-II pereina į bipolinį sutrikimą-I. PASTABA: Net kuomet pacientui būdingi tik tai manijos simptomai, vis tiek laikoma, jog jis turi bipolinį sutrikimą, ir galiausiai pasirodys ir depresijos epizodas. Kitaip tariant, manija ar hipomanija negali eiti atskirai. Kad galėtume diagnozuoti manijos epizodą, pakili nuotaika turi trūkti nemažiau kaip vieną savaitę.
Daugeliui pacientų visų pirma pasirodo depresijos epizodas. Ir jeigu anksčiau nebuvo pastebėta manijos epizodų, arba jie pasirodo labai vėlai, tuomet dažnai pacientams pradžioje, o kartais ir visam gyvenimui, parašoma neteisinga diagnozė. Apibendrinti tyrimai rodo, jog apie 10-13% pacientų, kuriems pradžioje buvo stebimi depresijos epizodai, vėliau pasirodo ir manijos ar hipomanijos epizodai. Tokios netikslios diagnozės gali būti pavojingos, kadangi pacientams su unipoliniu ir bipoliniu sutrikimu skiriamas skirtingas gydymas.
Kai kurie pacientai teigia, jog esant manijos epizodui jie kartais jaučia ir t.t. depresijos simptomus, pvz.: slogi nuotaika, nerimas, kaltės jausmas, mintys apie savižudybę.
Bipolinis sutrikimas dažnai eina su piktnaudžiavimu alkoholiu bei kitomis psichotropinėmis medžiagomis (Brady & Sonne, 1995; Cassidy et al., 2001). Viename tyrime bipolinio sutrikimo (ypač bipolinio sutrikimo-II) komorbidiškumas su obsesiniu-kompulsiniu sindromu (OKS) siekė 15,7% (Perugi et al., 1997).
Taip pat skaitykite: Bipolinis sutrikimas: neįgalumo kriterijai Lietuvoje
Kuomet yra šizoafektinis sutrikimas, asmuo ne tik turi aiškiai išreikštą unipolinį ar bipolinį sutrikimą, bet taip pat stebima tai, jog jo intelektiniai ir kognityviniai procesai nesutampa su realybe. Kad galima būtų diagnozuoti šizoafektinį sutrikimą, simptomai turi tęstis t.t. laiką, tuo pat metu turi tenkinti unipolinio ar bipolinio sutrikimo kriterijus; ir tuo pat metu turi būti stipriai išreikšti mažiausiai 2 šizofrenijos simptomai (tokie kaip haliucinacijos ir kliedesiai). Nors DSM-IV klasifikacijoje šis sutrikimas išskiriamas kaip atskiras, vis dar ginčijamasi, ar tai yra atskiras sutrikimas, ar tiesiog šizofrenija. Visgi, skirtingai, negu šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas paprastai būna epizodinis, tų epizodų prognozė būna geresnė, o laikotarpis tarp epizodų būna palankesnis/šviesesnis.
Valgymo sutrikimai. Tyrimai rodo, jog esant bipoliniam sutrikimui ar didžiajai depresijai asmenims padidėja viršsvorio, nutukimo tikimybė (McElroy et al., 2004). Valgymo ir bipolinio sutrikimo komorbidiškumą patvirtina ir kitas McElroy su kolegomis (2011) atliktas tyrimas.
Bipolinio sutrikimo priežastys ir eiga
Kai kurių tyrimų duomenys byloja, kad nemaža dalis nuotaikos sutrikimų tokių kaip endogeninė depresija gali būti paveldima, perduota genais. Tikimybė susirgti didėja ypač tada jei yra sergančiųjų iš artimiausio rato giminaičių. Jeigu vienam iš tapačių dvynių yra didžioji depresija, tai tikimybė, kad ji bus kitam lygi 1 iš 2. Tarp netapačių dvynių ši tikimybė yra 1 iš 5. išsivystyti sunkiai unipoliniai depresijai. Sutrikimo genetinę prigimtį patvirtina ir dvynių tyrimai. Tikimybė padidėja, kuomet yra identiški dvyniai. ¾ dvynių turėjo tą pačią sutrikimo formą (bipolinį sutrikimą); ¼ dvynių turėjo unipolinį sutrikimą.
Pastebėta, kad depresija gali kilti dėl neurotransmiterių balanso sutrikimo. Paprastai arba jų per mažai gaminama arba pagaminti prastai įsisavinami. Išskiriami pagrinde trys neurotransmiteriai: noradrnalinas, dopaminas, seratoninas. Depresijai turi įtakos neuromediatoriai, pernešantys molekules, kurios perduoda signalą tarp nervinių ląstelių. Depresijos metu paprastai serotonino ir noradrenalino kiekis organizme sumažėja. Remiantis viena iš hipotezių depresija atsiranda dėl noradrenalino/serotonino trūkumo, tuo metu manija tikriausiai dėl šių neurotransmitorių pertekliaus. Nors kai kurie duomenys rodo, jog esant manijos epizodui padidėja noradrenalino kiekis organizme, tačiau serotonino kiekis yra žemas tiek esant depresijos, tiek manijos epizodams. Dopaminas, soretoninas ir noradrenalinas reguliuoja mūsų nuotaiką. Gali būti, kad dėl šių neurotransmitorių disbalanso ir atsiranda manijos simptomai. Tačiau tai tik spėjimai. Gali būti, kad esant manijai padeda antipsichotiniai vaistai, kadangi jie sumažina dopamino kiekį organizme. Ličio preparatai yra vieni efektyviausių gydant bipolinį sutrikimą (tiek esant depresijos, tiek manijos epizodams) galbūt dėl to, jog litis yra chemiškai panašus į natrį, kuris yra svarbus perduodant impulsus aksonais.
Manoma, kad nuotaikos sutrikimai gali kilti ir dėl hormonų neadekvataus poveikio. Tyrimų duomenis parodo, kad 50-60% sergančiųjų kraujo plazomje yra padidejęs hormono kortezolo kiekis.
Taip pat skaitykite: Rūkymas, homoseksualumas ir psichikos sveikata
Dauguma tyrimų atskleidė, kad depresijos susirgimą dažnai sukelia priekinės dalies kairiojo smegenų pusrutulio žievės sumažėjusi veikla, aktyvumas. Esant manijai, depresijai ar normaliai nuotaikai stebimi skirtingų smegenų dalių aktyvumas. Esant depresijai sumažėja kairiojo pusrutulio priefrontalinės dalies aktyvumas. Esant manijai sumažėja dešinio pusrutulio priefrontalinės dalies aktyvumas.
Taip pat esant bipoliniam sutrikimui sutrinka biologiniai ritmai. Kuomet yra manijos epizodas, asmuo paprastai mažai miega; esant depresijos epizodui - miegama labai ilgai.
Ellicton ir Hammen (1990) dvejus metus stebėjo pacientus su bipoliniu sutrikimu ir pastebėjo ryšį tarp stipraus streso ir manijos, hipomanijos ar depresijos epizodų atsiradimo. Pacientai, kurie patyrė sunkius neigiamus įvykius, po epizodo atsigaudavo 3 kartus ilgiau, negu tie, kurie nepatyrė neigiamų įvykių. Taip gali būti dėl tol, jog stresinis įvykis organizme sukelia biologinius pokyčius, kurie yra glaudžiai susiję su bipoliniu sutrikimu, jo vystymusi.
Gali būti, jog tarpusavyje sąveikauja stresas, kognityviniai bei asmenybiniai veiksniai. Pvz., tyrimai parodė, jog ypatingai jautriai į stresą reaguoja bipolinės asmenybės, kurios yra intravertiškos arba linkusios į obsesijas. Kiti tyrimai parodė, jog asmenys su pesimistiniu atribucijos stiliumi, kurie neseniai patyrė neigiamus gyvenimo įvykius, patyrė sunkesnius depresijos epizodus tiek esant unipoliniam, tiek bipoliniam sutrikimui. Ekstraversija, pozityvus afektas yra tos asmenybės savybės, kurios veikia kaip apsauginis veiksnys sumažinantis tikimybę depresijai išsivystyti.
Nors mažai išvystytose šalyse depresija yra dažna, paprastai pats sutrikimas kiek skiriasi (priima kitokia formą). O tokiose kultūrose, kurios labai skiriasi nuo vakarietiškų, pvz., Kinijoje, tokie sutrikimai kaip depresija yra labai reti, tad dažnai jų simptomai net nėra aprašomi. Tokiu atveju individui tiesiog stebimi somatiniai-vegetaciniai pokyčiai (sutrikes miegas, apetito praradimas, svorio mažėjimas, sumažėjęs seksualinis potraukis). Kai kuriose šalyse netgi nėra tokio depresijos apibrėžimo, kuris sutaptų su mūsų. Pastebėta, jog manijos sutrikimas labiau paplitęs Rytų Afrikoje, o depresija ten pakankamai reta. Taip gali būti dėl to, jog Afrikiečiai nejaučia asmeniškai atsakingi už nesėkmes. Kadangi jie nuolat sąveikauja grupėmis, jiems netenka priimti savarankiškų sprendimų, jie jaučia mažiau atsakomybės, o dėl to jie turi mažiau priežasčių jaustis menkaverčiais. Priešingai, nei žmonės iš Vakarietiškų kultūrų.
Taip pat skaitykite: Arfobijos Gydymo Būdai
Pastebima tendencija, jog nuotaikos sutrikimai mažiau paplitę tarp juodaodžių ir lotynoamerikiečių, negu tarp baltaodžių ne lotynoamerikiečių. Sunki unipolinė depresija dažniau sutinkama tarp skurdžiai gyvenančių žmonių. Tuo metu, bipoliniai sutrikimai dažniau pastebimi tarp aukštesnės socialinės klasės žmonių, labiau išsilavinusių. Taip gali būti dėl to, jog esant, pavyzdžiui, hipomanijos epizodui asmuo tampa labai aktyvus, bendraujantis, darbingas, linkęs rizikuoti, ir tai gali lemti jo sėkmę profesinėje srityje. Tyrimai rodo, jog įvairūs rašytojai, kompozitoriai, tapytojai didžiausią pakilimą savo karjeroje patyrė tuomet, kai išgyveno manijos epizodus. Kūrybiškumas sumažėdavo prasidėjus depresijos epizodui.
Manija ir depresija yra dvi skirtingos, tačiau giminingos įveikos strategijos bandant susidoroti su sunkiu stresu. Esant manijai asmuo bando „pabėgti į realybę“, taip siekdamas išvengti vidinio skausmo. Esant hipomanijai asmuo, bandydamas susidoroti su stresu, pvz. tampa dažnas vakarėlių lankytojas. Visa ši veikla atliekama su dideliu užsidegimu nors ir ne visuomet suteikia pasitenkinimą. Eikvodamas daug energijos manijos apimtas žmogus stengiasi neparodyti savo bejėgiškumo ir beviltiškumo, stengdamasis išlikti padėties šeimininku. Ir taip asmuo kovoja su sunkumais tol, kol nepatiria visiško emocinio išsekimo.
Psichodinamistai teigia, jog manijos apimto žmogaus aukštas savęs vertinimas yra tik gynybinė reakcija. Remiantis psichodinaminiu požiūriu, perėjimas nuo manijos prie depresijos gali įvykti dėl to, jog yra sutrikdoma gynybinių mechanizmų, pasireiškiančių esant manijai, funkcija. Freud‘as teigė, jog depresija pasireiškia, kai svarbūs praradimai sukelia jausmus, susijusius su vaikystėje išgyventomis netektimis (Myers, 2000). Depresija gali išsivystyti ir dėl realių praradimų (artimo žmogaus mirtis) ir dėl įsivaizduojamų ar simbolinių praradimų (pvz. nutrūkęs meilės ryšis) (Kapcoн и др., 2004). Nutrūkę meilės ryšiai ar prarastas darbas gali sukelti jausmus, susijusius su artimų santykių su motina praradimu (Myers, 2000). Į depresiją linkę tie asmenys, kurių libido patyrė motinos praradimą arba kurių tėvai netenkino kūdikio poreikių. Suaugę tokie žmonės nuolat jaučia, jog jie nėra verti meilės, linkę žemai save vertinti ir turės didesnį polinkį į depresiją kuomet susidurs su realiais ar simboliniais/įsivaizduojamais praradimais. Kitas veiksnys, Freud‘o nuomone, tai neišreikštas pyktis savo tėvams. Kai kurios netektys, pvz. mylimo žmogaus mirtis, gali priminti pyktį, kažkada kilusį dėl tėvų „atstūmimo“ ar „palikimo“. Šis pyktis yra nepriimtinas Superego, todėl emocijos nukrypsta į vidų, prieš save. Kartu su netekties jausmu šis vidinis pyktis ir kelia depresiją.
Depresiją lygina su teigiamo pastiprinimo užgesimo būsena; t.y. būsena, kuriai esant individo reakcijos nėra veikiamos pozityvaus pastiprinimo. Kalbama, jog stresinių gyvenimo įvykių metu kuomet žmogus patiria praradimus, jis kartu praranda ir pastiprinimo šaltinius (pvz. Depresyvūs asmenys savo gyvenime patiria mažiau pozityvių pastiprinimų iš artimųjų ir socialinės aplinkos. Žmonių disfunkciniai įsitikinimai, pvz. Stresiniai gyvenimo įvykiai gali aktyvuoti disfunkcinius įsitikinimus. Kuomet taip atsitinka, pradeda veikti anksčiau susiformavę mąstymo šablonai. Dar vienas aiškinimas: „užburtas depresijos ratas“. Jeigu (1) įvykus stresiniam įvykiui mes (2) jį pradedame aiškinti pesimistiškai, kaltindami save, (3) tai sukels beviltišką prisliegtą būseną, (4) kuri trikdo žmogaus mąstymą ir veiksmus. Tai, savo ruožtu (1) sukelia vis daugiau neigiamų potyrių. Tačiau kiekviename šių taškų depresijos ratą galima sužlugdyti: keičiant aplinka, atsisakant savęs kaltinimo ir neigiamų atribucijų, užsiimant malonesne veikla ir kt.
Po pirmojo depresijos epizodo savižudybės tikimybė per artimiausius metus padidėję 1%.
Remiantis Nacionalinės Sveikatos Tarybos duomenimis (2011) nuo 2002 iki 2008 metų savižudybių dažnis Lietuvoje nuosekliai mažėjo visuose visuomenės sluoksniuose bei amžiaus grupėse. Ir jeigu ne ekonominis sunkmetis, tikėtina, kad jų būtų mažėję ir toliau. 2002-2007 metais buvo užfiksuotas didžiausias ekonomikos augimas, gyvenimo kokybės gerėjimas.
Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali - siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tad ir darbingumo lygis gali skirtis - vieniems pripažįstama negalia, kitiems - ne. Be to, net ir gavęs neįgaliojo statusą asmuo nebūtinai jį turės iki pensijos - specialistai įvertina, ar per tam tikrą laiką žmogaus būklė gali pasikeisti, ir nustato tam tikrą laikotarpį, po kurio vėl bus vertinamas žmogaus darbingumas. Kaip ten bebūtų, tokiais atvejais išmokos arba neįgalumo pensijos dydis (ji mokama ir jauniems žmonėms) priklauso nuo darbo stažo ir mokėtų įmokų.
Negalios nustatymo kriterijai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo, kad negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė nurodė, kad tarnyba nustato neįgalumo ir darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius. Ji atkreipė dėmesį, kad žmogus į NDNT su prašymu nustatyti negalią gali kreiptis tik tada, kai asmenį gydantis gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.) parengia siuntimą, kuriame, pagal nustatytus reikalavimus pateikia visą reikiamą medicininę informaciją apie asmens sveikatos būklę.
SADM pridūrė, kad nustatant negalią, siuntimą gydytojas išduoda tik įvertinęs, ar asmens sveikatos būklė atitinka patvirtintus medicininius (bazinio darbingumo lygio) kriterijus. Neįgalumas tik tuomet, kai nepadeda gydymas.
SADM atkreipė dėmesį, kad negalia vertinama tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimus ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės. Paprastai tariat, anot N. Pikelytės, siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.
„Kodėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam - ne? Todėl, kad depresijos formos yra skirtingos. Kaip, pavyzdžiui, po insulto vienas žmogus atsistoja ant kojų, kitas lieka gulėti lovoje. Taip ir su depresija - yra sunkesnė, lengvesnė, viena lengviau pasiduoda gydymui, kita sunkiau. Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia“, - aiškino tarnybos atstovė.
Kaip vertinamas žmogaus darbingumas?
SADM pažymėjo, kad negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Kriterijai, taip pat ir medicininiai, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu.
NDNT atstovės teigimu, gydytojo siuntime būklė turi būti aprašyta atsižvelgiant į nustatytus kriterijus. „Negalia vertinama kompleksiškai - įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Šiame klausimyne pateikiami klausimai, apimantys įvairias žmogaus gyvenimo sritis, pvz., važiuojant viešuoju transportu, tvarkant savo finansus ir t. t. Įvertinami gebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime, kiek žmogus yra savarankiškas skirtingose gyvenimo srityse“, - dėstė N. Pikelytė.
Anot jos, iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.). Pašnekovė pridūrė, kad, jei vertinama proto ar psichikos negalia, pildant klausimyną vertinamas ne pats veiksmo atlikimas, o jo supratimas ir saugumas.
Skirtingų lygių depresija - skirtingas darbingumas
NDNT atstovė neslėpė, kad depresija sergančių žmonių yra nemažai, tačiau nedarbingumą gauna tikrai ne visi. Mat yra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais, sergant depresija, nustatoma negalia. „Jeigu gydytojas mato, kad depresija žmogui sutrikdo savarankiškumą, darbingumą ir jam gali būti nustatyta negalia, tik tuomet jis siunčia į mūsų tarnybą“, - sakė N. Pikelytė.
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus. Taip pat į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.
Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:
- Nežymus sutrikimas - 90 proc.
- Lengvas sutrikimas - 85 proc.
- Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
- Didelis sutrikimas - 50 proc.
- Sunkus sutrikimas - 30 proc.
SADM aiškinimu, darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja). Vaikams gali būti nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
N. Pkielytė atkreipė dėmesį, kad NDNT nevertina vieno sutrikimo, o visą žmogaus sveikatą kompleksiškai. Pavyzdžiui, jei žmogus turi psichikos sutrikimų ir dar kardiologinių ar judėjimo problemų, viskas vertinama kartu. Tad kuo daugiau sutrikimų, kurie atitinka kriterijus, tuo didesnė negalia nustatoma. O jei žmogus turi tik psichinių sutrikimų ir jokių kitų, vertinami tik jie: „Todėl pasakyti, kiek žmonių negalią turi dėl psichikos ligų, pasakyti sudėtinga, nes viskas vertinama bendrai.“
Vis tik tarnybos atstovė galėjo įvardinti ne visus žmones, remdamasi duomenimis tų, kurie buvo vertinami tik dėl psichinių ligų, ir neįtraukdama tų, kurie neįgalumą gavo ir dėl fizinių, ir dėl psichinių ligų. Tad, NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). O šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.
Pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį, kad darbingumo lygis, priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriamas skirtingam laikotarpiui. Vieni nedarbingumą gali gauti 6 mėnesiams, kiti 1 ar 2 ar 5 metams, jei numanoma, kad per tokį laikotarpį asmens būklė pagerės. Jei ji negerėja ar žinoma, kad negerės, neįgalumas gali būti nustatomas iki pensinio amžiaus, o pensininkams - neterminuotai.
Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Jos duomenimis, dabar vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Jas gauna 122 tūkst. Lietuvos gyventojų. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo. Pvz., 21 metų gyventojas jo turi būti sukaupęs 2 mėnesius stažo, 30 metų - bent 3,5 metų stažo, o 40 metų - bent 10 metų.
Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai.
Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Bipolinis sutrikimas ir depresija – 5 požymiai, kad greičiausiai sergate bipoliniu sutrikimu
tags: #bipolinis #sutrikimas #darbingumas