Lietuvoje nedarbo išmokas administruoja Užimtumo tarnyba (anksčiau - Darbo birža). Ši tarnyba yra atsakinga už asmenų registravimą bedarbiais, nedarbo išmokų skyrimą ir mokėjimą, taip pat už aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą.
Nedarbo išmokos Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema, kurios tikslas - laikinai paremti pajamas praradusius žmones.
Kaip gauti bedarbio statusą ir nedarbo išmoką?
Norint gauti nedarbo išmoką, būtina atitikti šiuos kriterijus:
- Būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
- Turėti bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
- Nebūti atleistam dėl savo kaltės (pvz., už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus).
Asmeniui suteikiamas bedarbio statusas, jei jis kreipiasi dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą ir sprendimo dėl šios išmokos skyrimo metu nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, o jo darbo sutartis ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai pasibaigė ne anksčiau kaip 3 mėn.
Nedarbo išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Išmokos dydis priklauso nuo buvusių pajamų.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo gidas
Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis priklauso nuo laikotarpio, kiek laiko ji mokama.
- Pirmus tris mėnesius ji sudaro 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (tai yra pajamų, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos).
- Nuo ketvirto iki šešto mėnesio išmoka mažėja ir siekia 31,03 %.
- Nuo septinto iki devinto - 23,27 % tų pačių pajamų.
Išmokos visada pervedamos už praėjusį mėnesį - nuo einamojo mėnesio 20 dienos iki jo pabaigos.
Svarbu atminti, kad jeigu Užimtumo tarnyba pasiūlo žmogui tinkamą darbo vietą ar kitą aktyvios darbo rinkos priemonę, mokėjimas nutraukiamas, išmoka nebemokama.
Darbo paieškos išmoka karantino metu
Darbo paieškos išmoka bus mokama viso karantino laikotarpiu ir dar 1 mėnesį jam pasibaigus. Jos dydis nuo sausio siekia 211,86 euro. Tiesa, išmokos už praėjusį mėnesį yra mokamos iki einamojo mėnesio pabaigos.
Asmenims, kurie turėjo teisę į šią išmoką iki 2020 metų gruodžio 31-osios, t. y. gruodžio 31 dieną išmoką dar gavo, ir atitinka naujas įstatymo nustatytas darbo paieškos išmokos skyrimo sąlygas nuo šių metų sausio 1-osios - išmoka bus mokama toliau, vadovaujantis naujo įstatymo nuostatomis.
Taip pat skaitykite: Socialinė apsauga: kas ir kaip Lietuvoje
Kaip pateikti prašymą dėl darbo paieškos išmokos?
Neregistruotiems Užimtumo tarnyboje asmenims tvarka yra kitokia. Prašymas tokiu atveju teikiamas registruojantis elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“.
Galimybę teikti prašymus turi tik Užimtumo tarnyboje registruoti savarankiškai dirbantys gyventojai. Užsiregistruoti galite elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“.
Prašymą galima pateikti:
- iš savo darbo ieškančio asmens registracijos kortelėje nurodyto elektroninio pašto, siunčiant užpildytą Prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, kuriame asmuo yra registruotas;
- paštu, siunčiant užpildytą ir pasirašytą Prašymą į Užimtumo tarnybos skyrių, kuriame asmuo yra registruotas;
- Per Elektroninius valdžios vartus.
Prašymą pateikus el. paštu, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo bus peržiūrėti ir jeigu savarankiškai dirbantys asmenys bus įtraukti į pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino sąrašą, išmokos jiems bus mokamos toliau.
Vieno karantino metu yra teikiamas tik vienas prašymas. Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir sieks 260 eurų. Išmoka nutraukiama praėjus vienam mėnesiui po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai.
Taip pat skaitykite: Ar gaunama bedarbio pašalpa sustabdžius IV?
Subsidijos darbdaviams
Nuo 2021-ųjų sausio kompensuojama 100 proc. nuo darbdavio apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (963 Eur). Nuo šių metų papildyti / patikslinti subsidijos nutraukimo pagrindai.
Dėl subsidijos skyrimo reikia kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota darbdavio buveinė. Kreiptis galima pateikiant nurodytus dokumentus el. paštu į Klientų aptarnavimo skyriaus el. paštą, pasirašius elektroniniu parašu arba siunčiant paštu į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, kurio teritorijoje įmonė yra registruota.
Reikalingi dokumentai:
- užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. Pastaba: teikiant elektroninius dokumentus, reikia teikti Excel formatu užpildytą Prašymą ir kartu su kitais dokumentais, bendrame pakete, pasirašytą el. parašu;
- dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, patvirtinta kopija.
Individuali veikla ir socialinės garantijos
Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai renkasi šią darbo formą dėl lankstumo, galimybės savarankiškai planuoti savo laiką ir nepriklausomybės nuo darbdavio. Tačiau šis savarankiškumo privalumas neretai kelia klausimų dėl socialinių garantijų - ar savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę į pensiją, sveikatos draudimą, nedarbo išmokas ar kitą socialinę apsaugą?
Socialinės garantijos, dirbant su individualia veikla pagal pažymą, yra svarbi tema, ypač tiems, kurie nori užsitikrinti finansinį stabilumą ir saugumą tiek dabar, tiek ateityje.
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti šias socialinio draudimo įmokas:
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos:
- Tarifai:
- 12,52% - jei asmuo nekaupia pensijai papildomai.
- 15,52% - jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime ir moka papildomą 3% įmoką.
- VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus, bet neatskaičius VSD ir PSD įmokų. Metinė VSD įmokų bazė negali viršyti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VSD įmokų „lubos“).
- Tarifai:
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos:
- Tarifas: 6,98% (kas mėnesį mokama PSD įmoka lygi 6,98 % × MMA, t. y. 64,50 €. Įmoka mokama ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos).
- PSD įmokos taip pat skaičiuojamos nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Jei per mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA) - asmuo privalo sumokėti PSD įmoką nuo MMA.
Asmenys, kurie dirba pagal individualią veiklą (pagal pažymą), yra savarankiškai dirbantys asmenys, todėl jų socialinės garantijos skiriasi nuo dirbančių pagal darbo sutartį. Šios garantijos priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, kurios nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Sveikatos apsauga
Sumokėjus PSD įmokas, asmenys įgyja teisę į visavertę sveikatos apsaugą Lietuvoje. Tai reiškia, kad jie gali naudotis visomis, privalomojo sveikatos draudimo sistemos teikiamomis, paslaugomis:
- Gydytojų konsultacijomis ir diagnostika;
- Ligoninių ir ambulatorinio gydymo paslaugomis;
- Receptinių vaistų kompensacijomis;
- Neatidėliotina medicinos pagalba.
Svarbu pažymėti, kad PSD įmokas reikia mokėti reguliariai, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pensijų kaupimas
Sumokėtos VSD įmokos įtraukiamos į asmens pensijų stažą ir lemia būsimą pensijos dydį. Kasmet mokamos VSD įmokos suteikia:
- Stažą senatvės pensijai. Stažas apskaičiuojamas pagal VSD įmokų dydį. Norint užtikrinti pilną stažą - reikia sumokėti įmokas nuo minimalios sumos, kuri prilygsta 12 MMA (minimalios mėnesinės algos, atėmus išlaidas).
- Pensijos dydžio kaupimą. Kiekviena įmoka prisideda prie būsimos pensijos apskaičiavimo pagal įmokų bazę.
- Papildomas kaupimas II pensijų pakopoje (jei asmuo dalyvauja) taip pat priklauso nuo mokamų VSD įmokų.
Ligos išmoka
Dirbantys pagal individualią veiklą turi teisę gauti ligos išmoką (jei sumoka VSD įmokas). Išmoka mokama:
- Jei asmuo dėl ligos ar traumos laikinai praranda darbingumą.
- Išmokos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės ir laikotarpio.
- Norint gauti šią išmoką - reikia turėti ne mažiau kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Motinystės ir tėvystės išmokos
Dirbantys pagal individualią veiklą taip pat gali gauti motinystės ir tėvystės išmokas, jei moka VSD įmokas. Tam reikia:
- Turėti bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
- Išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės.
Motinystės ir tėvystės išmokos suteikia finansinį pagrindą gimus vaikui ir leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims skirti daugiau laiko šeimai.
Nedarbo išmoka
Dirbant pagal individualios veiklos pažymą, nedarbo išmoka nepriklauso, nes nėra mokamos su nedarbo socialiniu draudimu susijusios įmokos.
Svarbu: Užimtumo tarnyba asmenims nesuteikia bedarbio statuso, kuomet asmuo turi įregistravęs individualios veiklos pažymą.
Individuali veikla nuo A iki Ž - viskas, ką turi žinoti
Kaip „Sąskaita123“ gali padėti, vykdant individualią veiklą?
„Sąskaita123“ yra moderni sąskaitų išrašymo ir apskaitos sistema, kuri sukurta tam, kad palengvintų, individualią veiklą vykdančių asmenų, finansų valdymą. Ji suteikia galimybę greitai ir patogiai tvarkyti sąskaitas, apskaitą bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Ši sistema ypač naudinga tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, nes taupo laiką, mažina administracines išlaidas ir padeda išvengti klaidų.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar dirbant pagal individualią veiklą suteikiama teisė į sveikatos apsaugą?
Taip, jei asmuo moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - jis turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, finansuojamomis iš valstybės biudžeto. Tai apima gydytojo konsultacijas, gydymą ligoninėse, kompensuojamus vaistus ir kt.
- Ar dirbant pagal individualią veiklą kaupiasi stažas pensijai?
Taip - mokant valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas - stažas pensijai kaupiasi. Tačiau stažas skaičiuojamas proporcingai sumokėtų įmokų sumai. Norint sukaupti vienerių metų stažą, reikia mokėti įmokas nuo sumos, atitinkančios 12 MMA per metus.
- Ar galima gauti ligos išmoką?
Taip, ligos išmoka suteikiama, jei asmuo turi bent 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Ligos išmoka mokama nuo 3-iosios nedarbingumo dienos.
- Ar dirbant pagal individualią veiklą galima gauti motinystės ar tėvystės išmokas?
Taip, jei asmuo turi bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius, jis gali gauti:
- Motinystės išmoką (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo).
- Tėvystės išmoką (30 kalendorinių dienų iki vaikui sukanka mėnuo).
- Vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai.
- Kokios socialinės garantijos suteikiamos senatvėje?
Dirbant pagal individualią veiklą ir mokant VSD įmokas, asmuo įgyja teisę į senatvės pensiją. Jos dydis priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų dydžio.
- Ar dirbant pagal individualią veiklą suteikiama teisė į nedarbo išmoką?
Ne, vykdant individualią veiklą pagal pažymą nedarbo draudimo įmokos nėra mokamos, todėl teisė į nedarbo išmoką nesuteikiama.
- Ar reikia mokėti PSD įmokas, jei nėra pajamų?
Taip, PSD įmokas reikia mokėti kas mėnesį, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
- Kokias socialines garantijas galima gauti, mokant minimalius įmokų tarifus?
Mokant minimalius tarifus - asmuo turi teisę į bazines socialines garantijas, tokias kaip sveikatos apsauga, minimalus stažas pensijai ir dalinė teisė į ligos išmoką. Tačiau išmokų dydis ir stažas bus mažesni nei mokant didesnes įmokas.
- Ką daryti, jei praleidau terminą, per kurį reikėjo sumokėti VSD ar PSD įmokas?
Jei praleidote įmokų mokėjimo terminą - kuo skubiau jas sumokėkite. Nesumokėjus PSD įmokų laiku, galite prarasti teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, o VSD įmokų trūkumas sumažins sukauptą stažą ir būsimų išmokų dydį.
- Ar galima nutraukti individualią veiklą, jei socialinės garantijos nereikalingos?
Taip, individualią veiklą galima nutraukti bet kuriuo metu. Tai rekomenduojama padaryti, jei veikla nevykdoma, kad išvengtumėte PSD ir VSD įmokų mokėjimo prievolės.
Kur kreiptis?
Reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (užimtumo tarnyba.lt) ir užsiregistruoti.
| Garantija | Sąlygos gauti | Išmokos dydis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Ligos išmoka | Bent 3 mėn. socialinio draudimo stažas per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per 24 mėn. | ~62,06 % vidutinių pajamų už praėjusius 12 mėn. | Pradedama mokėti nuo 3-iosios nedarbingumo dienos. |
| Motinystės išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Mokama 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo (ilgiau, jei gimdymas komplikuotas arba gimsta dvyniai). |
| Tėvystės išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Mokama 30 kalendorinių dienų nuo vaiko gimimo iki jam sueis 1 mėnuo. |
| Vaiko priežiūros išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | Iki 1 m.: ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio Iki 2 m.: 1 m. - ~54,31 %, 2 m. - ~31,03 %. | Pasirenkamas laikotarpis: 18 arba 24 mėnesiai. |
| Pensija | Mokamos VSD įmokos pagal nustatytą minimalią bazę (12 MMA per metus). | Priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų. | 2025 m. minimalus stažas pensijai - 35 metai. |
| Stažas pensijai | Mokamos VSD įmokos pagal nustatytą minimalią bazę (12 MMA per metus). | Sukauptas stažas lemia teisę gauti pensiją ir jos dydį. | Svarbu mokėti įmokas reguliariai ir tinkamai deklaruoti pajamas. |
| II pensijų pakopa | Dalyvavimas pensijų kaupime (papildomos 3 % įmokos). | Papildomos santaupos senatvės pensijai, priklauso nuo kaupimo trukmės ir įmokų dydžio. | Savanoriškas, bet rekomenduojamas pasirinkimas. |