Lietuvoje sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatus draudimas. Abi rūšys suteikia teisę naudotis valstybine, savivaldybės ir privačia sveikatos priežiūra.
Tačiau jei neturite PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys.
Kas Gali Būti Apdraustas PSD?
Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdrausti gyventojai:
- Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai.
- Laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą.
- Asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis.
- Nelydimi nepilnamečiai.
- Perkelti asmenys.
- Užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga.
- Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimos nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.
Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas. Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos.
Jei nedirbate ir nesate draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis.
Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Jei esate sutuoktinis ar registruotas partneris, atvykęs pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, arba Lietuvos pilietį ir nedirbate arba nesate draudžiamas valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.
Kaip Mokėti PSD Įmokas?
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2026 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 80,48 EUR. Išsamią informaciją apie tai, kaip mokėti įmokas, rasite čia.
SVARBU: Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia.
Europos Sveikatos Draudimo Kortelė
Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), nemokamai galite gauti skubią medicininę pagalbą ir gydymą ligoninėje. Jeigu norite nemokamai apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose rutininės apžiūros ar planinių procedūrų tikslais, jums reikės turėti PSD.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Kitos Galimybės Neturintiems PSD
Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis.
Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes:
- Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam. Visą draudimo bendrovių sąrašą rasite čia.
- Savarankiškai apmokėkite kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Privatus Sveikatos Draudimas
Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu sveikatos draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip.
Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medicininių procedūrų ir palatos tipo.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Valstybės Lėšomis Apdrausti Asmenys
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme:
- nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai.
- reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Sveikatos draudimo istorija Lietuvoje
Valstybinio sveikatos draudimo pradžia laikoma 19 a. 9 dešimtmetyje Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos draudimo įsteigimo aktas.
LIETUVOJE sveikatos draudimo užuomazgų atsirado 19 a. pabaigoje Rusijos imperijos įstatymams pradėjus reglamentuoti fabrikų darbininkams teikiamą nemokamą medicinos pagalbą įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe. Didesnėse pramonės įmonėse pradėtos steigti ligonių kasos, kurios už atskaitymus iš atlyginimo darbininkams teikė pirmąją medicinos pagalbą, kartais ir nedarbingumo pašalpas.
Pagal 1925 Ligonių kasų įstatymą privaloma tvarka buvo draudžiami valstybės, savivaldybių darbuotojai ir privačiai samdomi asmenys. Atkūrus nepriklausomybę draudimą ligos atveju reglamentavo 1991 Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Vykdant sveikatos draudimo reformą 1996 priimtas Sveikatos draudimo įstatymas (nauja redakcija 2003) nustato sveikatos draudimo rūšis, reglamentuoja privalomojo sveikatos draudimo sistemą (šio sveikatos draudimo įmokų tarifus ir mokėjimo tvarką, šį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, jų teises ir pareigas), savanoriškojo (papildomojo) sveikatos draudimo pagrindus ir kita.
Kas Vykdo Privalomąjį Sveikatos Draudimą?
Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo:
- Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Vyriausybės (įkurta 1997, atsako už privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų priėmimą ir kita).
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įkurta 1992, vykdo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą, kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų kokybę).
- Teritorinės ligonių kasos (tiesiogiai vykdo sveikatos draudimą, moka draudimo išmokas).
Europos sveikatos draudimo kortelė
Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, jeigu teisėtai dirba Lietuvoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai.
Apdraustaisiais laikomi asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir kurie moka šias įmokas, valstybės lėšomis draudžiami asmenys, gaunantieji bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, asmenys iki 18 metų amžiaus, valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys būtinąjį darbo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, neįgalūs asmenys, vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose neįgalų vaiką ar kitą asmenį, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai nacistinių prievartinių įkalinimo vietų kaliniai, asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo, Afganistano karo dalyviai ir kita.
Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Jo pajamas sudaro apdraustųjų įmokos, valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos pajamos, papildomi valstybės biudžeto asignavimai, savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų įmokos ir kita. Iš šio biudžeto kompensuojamos būtinosios pagalbos, gydymo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, ortopedijos techninėms priemonėms, kompensuojamiesiems vaistams skirtos išlaidos.
Savanoriškasis sveikatos draudimas draudžia išlaidas, nepadengiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau - SDĮ).
Nuo 2016-01-01 visas PSD įmokas administruoja Sodra. Daugiau informacijos www.sodra.lt
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kompetencijai priskirtais klausimais konsultacijas ir informaciją galima gauti telefonu 8 5 2364100 arba VLK tinklapyje.
tags: #socialinis #draudimas #lietuvoje #vykdo