Socialinis darbas - tai visuomeninė veikla, kurios tikslas - padėti asmenims, atsidūrusiems socialinėje atskirtyje dėl įvairių priežasčių, savarankiškai ir visavertiškai gyventi visuomenėje.
Socialinės pagalbos problemą žmonės sprendė visais laikais ir visose kultūrose, tačiau problemos sprendimo būdai skyrėsi atsižvelgiant į visuomenės sandarą, religiją, kultūrą ir vyraujančias idėjas.
Socialinio darbo ištakos ir raida pasaulyje
Viduriniais amžiais Europoje pagalbos formas daugiausia lėmė religinė motyvacija. Tuo tarpu 21 a. pradžioje Azijos valstybėse pagalbos būdus lemia kultūra ir religija, todėl Rytų pasaulyje Vakarams būdingo socialinio darbo apraiškų nėra daug.
Profesionalus socialinis darbas yra šiuolaikiškų Vakarų visuomenių pagalbos būdas, ėmęs formuotis 19 a. Socialinis darbas kaip profesinės veiklos sritis galėjo atsirasti šiuolaikinėje funkcinės diferenciacijos visuomenėje, kurioje visuomenės gyvenimo įvairias funkcijas įgyvendina atitinkamos sistemos - ekonomikos, politikos, švietimo, teisės, sveikatos, socialinės apsaugos.
Tokių visuomenių socialinės pagalbos problema dažniausiai sprendžiama įsteigiant pirminę, bendrąją, individų socialinę apsaugą (organizuojamą per socialinį draudimą, skirtą apsaugoti individus nuo dažniausiai pasitaikančių rizikų - nedarbo, ligos, senatvės, motinystės, skurdo ir kita) ir inicijuojant antrinę, specializuotą, socialinę apsaugą - socialinį darbą (tai yra individualizuotą komunikacinio pobūdžio pagalbą asmenims, kurių gyvenimo problemoms spręsti nepakanka materialios paramos).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tik pirminės socialinės apsaugos atsiradimas (materiali valstybės pagalba individams) leido plėtotis socialinio darbo sričiai ir susitelkti prie esminės jos funkcijos - pagalbos individams gyventi savarankiškai ir visavertiškai.
Profesionalaus socialinio darbo pradžia
Profesionalaus socialinio darbo pradžia dažniausiai tapatinama su pirmųjų socialinio darbo mokyklų atsiradimu:
- 1898 m. - Jungtinėse Amerikos Valstijose
- 1899 m. - Nyderlanduose
- 1908 m. - Vokietijoje
21 a. pradžioje paplitusios universitetinės socialinio darbo studijos (daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Suomijoje). Pavyzdžiui, 2000 m. Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose buvo 65 socialinio darbo doktorantūros studijų programos.
Socialinis darbas susiformavo kaip akademinė disciplina ir plačiai pripažinta, diferencijuota praktika.
Socialinio darbo raida Lietuvoje
Lietuvoje profesionalus socialinis darbas ėmė formuotis 1990 m. atkūrus nepriklausomybę. Socialinio darbo vėlyvą raidą labiausiai lėmė 19-20 a. politiniai pokyčiai, taip pat kultūriniai veiksniai - maža demokratijos patirtis, pilietinės visuomenės nebuvimas, silpna ekonomika. Tarpukariu nebuvo profesionalių socialinių darbuotojų, o socialinę pagalbą fragmentiškai teikė labdaringų organizacijų savanoriai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Nuo 1990 m. ėmus naikinti aprūpinimo sovietinę sistemą, išryškėjo profesionalios socialinės pagalbos poreikis, todėl 1990-2000 m. socialinis darbas plėtojosi labai sparčiai. Buvo kuriama socialinių paslaugų sistema, pertvarkomos globos įstaigos, steigiamos socialinio darbo organizacijos, savivaldybėse ir seniūnijose įvesti socialinių darbuotojų etatai, aukštosiose mokyklose pradėta rengti socialinio darbo specialistus, buvo perkvalifikuojami kitų sričių specialistai.
Štai svarbūs įvykiai, susiję su socialinio darbo raida Lietuvoje:
- 1992 metai - Vytauto Didžiojo universitete inicijuota pirmoji Lietuvoje socialinio darbo magistrantūros studijų programa.
- 1993 m. rugsėjis - įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.
- Nuo 2004 m. - kasmet rugsėjo 27 d. minima Socialinio darbuotojo diena.
21 a. pradžioje socialinis darbas vis aiškiau identifikuojamas kaip profesinė praktika ir akademinė disciplina, bet, palyginti su Vakarų visuomenėmis, kiek mažiau išplėtotas, skatinamas ir vertinamas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija inicijuoja įvairias veiklas, skatinančias socialinio darbo plėtrą ir pripažinimą.
Vis dažniau asmenims, šeimoms, bendruomenei, nemažai visuomenės daliai tenka naudotis socialinį darbą dirbančiųjų įvairiomis paslaugomis.
Šį mėnesį asociacija „Rūpestinga globa“ LR Seime organizavo konferenciją apie ilgalaikės socialinės globos perspektyvas Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Pripažįstame, kad ne viską padarome tobulai, bet ne tik socialiniai darbuotojai.
Tikiu, kad netolimoje ateityje ir Lietuvoje ši diena sujungs draugėn daug profesijų (švietimo, policijos, sveikatos, kultūros, verslo ir t.t.), nes, tik veikdami profesionaliai, ranka rankon, galėsime tinkamai padėti pagalbos reikalingam žmogui.
Svarbu, kad mūsų norai tobulinti, keisti ir keistis būtų grįsti geranoriškumu.
Be socialinių problemų visoje šalyje nebūna nė vienos dienos. Socialinis darbuotojas gali daryti daug, bet vien širdimi ir smegenimis rezultato nepasieksi - reikia skatinančios bendraveiksmės aplinkos, priemonių, palaikymo.
tags: #socialinio #darbo #pradininkai