Emocinis intelektas - tai gebėjimas suprasti ir atpažinti savo ir kitų emocijas bei efektyviai jas valdyti. Kai vaikas įgyja gebėjimą suprasti savo nuotaikas, jis išmoksta išsakyti nerimą, konstruktyviai ir be agresijos spręsti konfliktus, priimti atsakingus sprendimus ir kurti tvirtus santykius.
Šiais laikais emocinio intelekto ugdymo svarba pripažįstama bene 20 metų, Lietuvoje, deja, dar tik pradžia, bet džiugu, kad ji įgauna pagreitį. Pasaulyje emocinio intelekto ugdymo svarba pripažįstama bene 20 metų, Lietuvoje, deja, dar tik pradžia, bet džiugu, kad ji įgauna pagreitį. Emocijos tampa svarbios mūsų gyvenime labai anksti. Naujagimiui svarbiausia emociškai artimas ryšys su mama.
Svarbą gyti, kad gebėtume atliepti savo ir savo vaikų ne tik fizinius, bet ir emocinius poreikius norime perduoti visuomenei su EQhub.lt projektu. EQhub.lt - tai šeimoje organiškai gimstančios ir psichologų bei edukologų rekomenduojamos emocinio raštingumo, socialinio sąmoningumo, dėmesingumo ir saviterapijos priemonės šeimoms, ugdymo įstaigoms ir asmeniniam tobulėjimui.
Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Vaikas augdamas ir pažindamas pasaulį, suprasdamas jį veikiančius dėsnius patiria tam tikras emocijas, mokosi ir pažįsta pasaulį iš naujo.
Kaip lavinti vaiko emocinį intelektą
Emocinio intelekto lavinimo priemonės
Emocinio intelekto įrankiai, pamilti šeimų, naudojami ekspertų. Savirūpos priemonės vidiniu pasauliu besirūpinančiai šeimai, darželiui ar klasei. Emocijų kortelės, dėmesingumo ir dėkingumo dienoraštis, smagūs stalo žaidimai vaikams, padedantys su atjauta įveikti kasdienius iššūkius. Padėkite vaikui mokintis savirefleksijos įgūdžių, auginkite savivertę.
Taip pat skaitykite: Socialinių įgūdžių lavinimas
Specialistų atsiliepimai apie EQhub.lt priemones
Vaikų ir paauglių specialistai išbandė EQhub.lt ugdymo priemones emociniam raštingumui ir dalijasi informacija, kodėl jas naudoja savo darbe ar namuose su vaikais ir paaugliais.
- Vaikų ir paauglių psichologė, mama, „Vaikų Psichologija Tėvams“ puslapio kūrėja Natalja Kulakovskaja Terapinį stalo kortų žaidimą „Pasitikiu savimi“ naudoja savo darbe su vaikais ir paaugliais, ypač nedrąsiais, kuriuos sunkiau prakalbinti, bei rekomenduoja turėti šį žaidimą tėvams namuose.
- „Family Lab Academy“ Klaipėdos vadovė ir mokytoja, edukologė, švietimo specialistė, lektorė Indrė Neimantė Terapinį stalo kortų žaidimą „Pasitikiu savimi“ rekomenduoja žaisti tėvams namuose su vaikais jau nuo 4 metukų klausimus perskaitant, taip pat vyresniems, nepasitikintiems vaikams, norint juos artimiau pažinti. Šį terapinį žaidimą taip pat rekomenduoja mokytojams bei specialistams, dirbantiems su vaikų grupėmis, norintiems išsiaiškinti, kaip vaikai sprendžia problemas, suprasti, kaip vaikai ar paaugliai reaguoja į situacijas, kai suaugusiojo nėra šalia.
- Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnazijos pradinių klasių mokytoja Neringa Ašmenaitė "Emocijų pažinimo ir nusiraminimo kampelį" jau senokai integravo savo darbe, kurį labai mėgsta ir naudoja klasės vaikai. Net ir pamokų metu kiekvienas vaikas pajautęs sunkesnes emocijas gali skirti minutėlę nebijodamas, kad kažko nespės ar praleis, atsistoti ir nukeliauti prie emocijų plakato bei kortelių, atrasti vyraujančias emocijas, išsirinkti, kaip norėtų klasėje jaustis, bei kaip tą pasiekti, panaudojant nusiraminimo korteles, tarp kurių net 18 skirtingų nusiraminimo būdų!
- Psichologė, klinikinė psichoterapeutė Evelina Adakauskienė "Dėmesingumo ir savirefleksijos dienoraštį" Evelina naudoja pati ir rekomenduoja jį žmonėms, norintiems eiti terapiniu savęs pažinimo keliu, kaip itin palengvinančią šį darbą ir mažiau pastangų reikalaujančią priemonę.
- Medicinos gydytoja, psichoterapijos konsultantė Monika Savičė "Dėmesingumo ir savirefleksijos dienoraštį" bei terapinį stalo kortų žaidimą „Pasitikiu savimi“ naudoja asmeniškai bei savo darbe ir rekomenduoja jį žmonėms, norintiems eiti terapiniu savęs pažinimo keliu. Žaidimą ypač rekomenduoja žaisti su vaikais ar paaugliais, kuriuos sunkiau prakalbinti. Abi šios priemonės itin pasitarnauja norint augti ir tobulėti.
Emocinio intelekto ugdymas šeimoje
Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus.
- Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu.
- Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius.
- Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą.
- Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti). Siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.
Pagrindinės emocijos ir jų išreiškimas
Yra kelios pagrindinės emocijos, kurias mes jaučiame dažniausiai. Svarbu tai, kaip mes jas išreiškiame. Visos emocijos yra legalios. Nėra jokių “neteisingų” emocijų.
- Liūdesys sukelia tokius pojūčius kaip sunkumas, nuovargis, galvos skausmas, sudirgimas skrandyje. Liūdesys teisingai išreiškiamas, jeigu yra savo ar kitų žmonių pasirūpinimas savo poreikiais. Situacijos priėmimas ir susitaikymas su tuo.
- Baimė, tai jausmas, kurį mes galime atpažinti, kaip labai sukoncentruotą ir labai stiprų nerimą. Mes jaučiame baimę kai kyla grėsmė mums ar mūsų artimiesiems. Sveika reakcija - realistiškas situacijos įvertinimas, orientavimasis į problemų sprendimą, esamos situacijos priėmimas ir išbuvimas su ja.
- Pyktis - labai stiprus jausmas ir emocija. Pyktį sukelia mintys, kad nėra taip, kaip mes norime, kad būtų, kažkas veržiasi į mūsų erdvę, nori mumis pasinaudoti. Sveikas pyktis baigiasi, kai mes gebame (mokame) apginti save.
- Pasibjaurėjimas - tai jausmas, kai mums kažkas yra nemalonus liesti, jausti, žiūrėti, valgyti. Visu kūnu jaučiamas noras atsitraukti nuo to asmens, daikto, objekto. Sveika reakcija - padeda išvengti nemalonaus kontakto, suvokiame, kad pvz.: prie šio augalo ar gyvūno negalima liestis, nes jie nuodingi.
- Meilė gali būti labai funkcionali, kuri skatina gyventi, kurti, dirbti, stengtis dėl savęs ir kitų.
- Pavyduliavimas - tai jausmas, kai yra grėsmė prarasti mums svarbius santykius ir baimė, kad jie bus pažeisti. Sveikas pavyduliavimas - pasireiškia suteikimo partneriui laisvės galimybe, jo nekontroliavimu.
- Pavydas - jausmas, kai mes norime daiktų, kurių neturime ir koncentruojame savo mintis į tuos daiktus, tikėdamiesi, kad jie mums suteiks laimės jausmą. Sveikas pavydas skatina mus veikti, tobulėti, skatina ieškoti geresnių sprendimo būdų, motyvuoja daugiau stengtis ir daryti.
- Kaltės jausmas kyla, kai mes nesilaikome savo vertybinių nuostatų, nesilaikome susitarimų, įsipareigojimų sau ar kitiems. Funkcionali kaltė, kai mes tikrai padarėme kažką ne taip, ar kažką netinkamo, bet mokame pripažinti ir prisipažinti.
- Gėda atsiranda, kai dėl mūsų elgesio ar tam tikrų veiksmų kyla grėsmė, kad mus atstums kitas žmogus, ar žmonių grupė.
Emocinio intelekto ugdymas ugdymo įstaigose
Darželio aplinka - puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų.
Socialinio - emocinio ugdymo užsiėmimai organizuojami kiekvienoje amžiaus grupėje. Būtina sąlyga socialiniam - emociniam ugdymui yra visus įtraukiantis ugdymas.
Taip pat skaitykite: SEĮ ugdymo programa
Konferencijoje buvo kalbama ir apie tai, kad viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigos misijų - mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai valdyti.
Pavyzdžiai iš ugdymo įstaigų
- L/d „Obelėlė“ pradedama įgyvendinti socialinio ir emocinio intelekto ugdymo programa „Kimochis“. Kimočiai (japonų kalboje reiškia jausmą) - nuotaikingi personažai su minkštomis jausmų pagalvėlėmis, kurie išmokys vaikus suprasti bei valdyti savo emocijas.
- Kretingos rajono Švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva aptarė vaikų emocinį intelektą medijų eroje. Jos teigimu, šiuolaikinius vaikus drąsiai galime vadinti technologijų ir „google“ vaikais, kurie jau nuo mažens yra puikiai įvaldę išmaniąsias technologijas, bet stokoja socialinių ir emocinių įgūdžių.
- Kauno r. Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ mokytojos Kristina Malinauskienė ir Kristina Pilitauskienė apie emocinio socialinio ugdymo galimybes kalbėjo.
- Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Danutė Popovič pristatė, kaip ugdomi vaikų socialiniai emociniai įgūdžiai taikant netradicinius metodus ir etnografinių veiklų metu.
- Konferencijoje mokytojos Dalia Sakalauskienė ir Algita Rūdienė iš Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ pristatė emocinio intelekto lavinimo priemones bei projektų svarbą ugdymo procese.
- Socialinio emocinio ugdymo aspektus ikimokyklinėje įstaigoje aptarė mokytoja Justina Valančienė iš Klaipėdos lopšelio-darželio „Dobiliukas“.
- Kokios yra galimybės lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinius emocinius įgūdžius per žaidimą su Kimochi žaislais kalbėjo mokytojos Asta Sabaliauskienė iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bei Renata Bačiulienė iš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos.
Socialinės emocinės kompetencijos
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ.
Mokytojų socialinės emocinės kompetencijos (pagal Lam C. (2014) ir Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.)
- Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
- Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
- Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
- Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
- Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
- Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
- Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu).
- Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
- Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
- Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
- Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama.
Taip pat skaitykite: Streso įveikimas slaugoje
tags: #aiku #emociniu #ir #socialiniu #kompetenciju #ugdymas