Pensijų dydis yra aktualus klausimas daugeliui žmonių, ypač dabar, kai Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o į darbo rinką įsilieja vis mažesnis skaičius piliečių. Juk pensija ne tik garantuoja finansinį saugumą ateičiai, tačiau kartu tampa ir įvertinimu už ilgametį darbą. Vis dėlto, toli gražu ne visi piliečiai yra pakankamai informuoti, kaip pensija yra apskaičiuojama, kokios yra reikiamos stažo sąlygos ir kokie veiksniai lemia galutinį pensijos dydį.
Paprastai, pensijos dydį lemia sukauptas darbo stažas ir asmens per gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Kitaip tariant, kuo ilgesnis darbo stažas ir kuo didesnės įmokos, tuo didesnė tikimybė gauti didesnę pensiją. Vis dėlto, čia galioja daugybė išlygų. Pavyzdžiui, šiuo metu reikalaujama bent 15 metų stažo, tačiau pilnam pensijos dydžiui būtinas kur kas ilgesnis aktyvaus darbo laikotarpis - maždaug 30-35 metai. Tačiau ir tuomet asmenų gaunama pensija gali ženkliai skirtis.
Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Paprasčiau - nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Taigi, tampa aišku, kad žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.
Tačiau pensijos dydį lemia ne tik sukauptas stažas senatvės pensijai ar įgyti apskaitos vienetai, bet ir galiojantis bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vieneto vertė.
Nauja pensijų sistemos kryptis: ką rodo praėjusių metų rezultatai ir ko tikėtis šiemet?
Kas yra ir kaip skaičiuojami apskaitos taškai?
Apskaitos vienetai yra įgyjami vertinant žmogaus turėtas draudžiamąsias pajamas ir nuo jų sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Taip pat skaitykite: Praktiniai socialinio darbo igudziai
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.
Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Taip pat skaitykite: Kaip patikrinti "Sodros" duomenis
Pavyzdžiui, jei asmuo turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis bus 246,21 Eur. Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis proporcingai didėja.
Jeigu žmogus išėjo į pensiją 2023 m. ir turėjo 16 metų stažą, jis sukaupė 19 taškų. Tuomet bazinės pensijos dydis ir bus 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė sieks 5,70 Eur. Jei žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis jau bus 462,81 Eur.
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę.
Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo. Neįgijęs 15 metų stažo, žmogus neturi teisės gauti senatvės pensijos.
2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 2024 m. vidutinė senatvės pensija pasiekė 600 eurų ribą. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru. Pernai vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu svyravo nuo 513 iki 574 euro.
Taip pat skaitykite: Pensijos apskaičiavimo metodai
Teigiama, kad kitąmet pensijų augimas vidutiniškai sieks 12 proc. - daliai senjorų vidutinė pensija didės maždaug 73 iki 673 eurų, būtinąjį senatvės stažą turintiesiems - 81 ir pasieks 721 eurus.
Primename, kad šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, vyrų - 64 metai ir 8 mėnesiai.
Kaip rašoma „Sodra“ pranešime žiniasklaidai, kiekvieno žmogaus pensijos padidėjimas yra individualus ir gali būti įvairių aplinkybių, dėl kurių žmogaus pensija padidėja ne tiek, kiek nurodoma viešai skelbiamoje informacijoje. Vis dėlto yra bendri principai, kuriuos žinant daugeliu atveju galima apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą.
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai
- jo įgyti apskaitos taškai
- galiojantis bazinės pensijos dydis
- apskaitos taško vertė.
Taigi, norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais ji buvo padidinta 10,63 proc. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc.
Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Svarbu - žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris turi 42 metus stažo, išeina į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas siekia 34 metus, bendroji pensijos dalis šiemet skaičiuojama taip: 42/34 x 298,45 = 368,67 Eur.
Jei žmogus, kuris sukaupė 42 metus stažo, išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų, 2025 m. bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/30,5 x 298,45 = 410,98 Eur.
Prie bendrosios dalies pridedama individualioji pensijos dalis.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 6,38 = 127,60 Eur.
2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip: 20 x 7,16 = 143,20 Eur.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi žemiau pateikiami pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir rodo bendrus skaičiavimo principus. Žmogaus pensijos dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.
Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.
Pensijų indeksavimo pavyzdžiai
1 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro, vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo: 269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur.
Bazinės pensijos dydis 2025 metais padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro. 2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur.
2 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro. Kadangi 42 metai - daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur.
Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo: 40 x 6,38 = 255,2 Eur.
Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo: 338,21 + 255,2 = 593,41 Eur.
2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur.
2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip: 40 x 7,16 = 286,4 Eur.
Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra: 374,17 + 286,4 = 660,57 Eur.
3 situacija
Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. 2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro, apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro.
2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47.
2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro, apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro. 2025 metais pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85.
12 straipsnis.
2018 06 28 įstatymu Nr. (TAR, 2018, Nr. 1. Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą (iki 2018 m. gruodžio 31 d. - neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau - vidutinis darbo užmokestis). Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas pensija Lietuvoje turi būti skiriama pagal kitoje valstybėje įgytą stažą, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną apskaitos vienetą, o už kalendorinių metų dalį - proporcingai mažesnę apskaitos vieneto dalį.
Jeigu asmuo kalendoriniais metais gavo socialinio draudimo išmokas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitant kaupiamosios pensijų įmokos dalį). Įmokų sumai apskaičiuoti taikoma šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų socialinio draudimo išmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d., suma didinama 1,289 karto.
Jeigu iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvavęs ir pensijos išmokos sutarties nesudaręs ar išmokos iš pensijų kaupimo bendrovės negavęs asmuo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta tvarka nutraukia dalyvavimą pensijų kaupime, jo pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir įskaitomos kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Dalyvavimą pensijų kaupime nutraukusio asmens iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka kaip pensijų kaupime nedalyvavusiam asmeniui. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įskaitant šiuo laikotarpiu į pensijų fondą pervestą kaupiamosios pensijų įmokos sumą. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto už asmenį pervestų kaupiamųjų pensijos įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai.
Jeigu iki 2025 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvauti pradėjęs ir pensijų išmokos sutarties nesudaręs ar pensijų išmokos negavęs asmuo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 359, 3510, 36, 37, 40 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 291 straipsniu ir 6 straipsnio bei Įstatymo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nutraukia dalyvavimą pensijų kaupime, jo pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų sumos dalis, susidariusi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto už dalyvį sumokėtų įmokų, pervedama į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir įskaitoma kaip prašymo nutraukti pensijų kaupimą pateikimo pensijų kaupimo bendrovei metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. 2025 06 26 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr.