Slaugytojo profesija yra viena iš tų, kurioms keliami dideli fiziniai ir psichologiniai reikalavimai bei yra mažos darbuotojų savarankiškumo galimybės. Dirbant slaugytoju, dažnai tenka susidurti su įvairaus tipo stresu. Slaugytojas kasdieninėje kalboje stresu vadina viską, kas nemalonu, kas gadina jo dvasinę ir fizinę savijautą. Slaugytojui nuolat tenka bendrauti su kenčiančiais žmonėmis, matyti skausmą ir mirtį. Slaugyti terminalinės būklės pacientus ir paremti jų artimuosius yra viena sudėtingiausių užduočių, su kuriomis savo praktikoje susiduria slaugytojas. Stresas darbinėje aplinkoje tapo kasdiene realybe, tačiau efektyvūs streso valdymo metodai gali padėti gerinti darbuotojų psichologinę gerovę bei padidinti organizacijos produktyvumą. Todėl supratimas, kaip valdyti stresą darbinėje aplinkoje, yra būtinas norint užtikrinti ne tik individualią, bet ir organizacinę sėkmę.
Kas Yra Stresas Ir Kaip Jis Veikia Darbinę Aplinką?
Stresas - tai jūsų kūno, fizinis, emocinis arba psichinis atsakas susijęs su pakitimais jūsų gyvenime. Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar pavojus, kuris gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Daugelis sąlygų - socialinių, asmeninių, etinių ir profesinių - daro poveikį ir gali veikti kaip streso veiksniai. Streso poveikis gali būti stimulu, verčiančiu žmogų asmeniškai mokytis, keistis ir tobulėti. Stresas gali veikti ir neigiamai, kai iškyla per daug stresorių ir yra peržengiamos pakantumo ribos, žmogus netenka jėgų (patiria didelę baimę ar „perdega“). Darbinėje aplinkoje stresas dažnai kyla dėl didelio darbo krūvio, terminų spaudimo, konfliktų su kolegomis arba neaiškumo dėl darbo vaidmens. Stresą patiria dauguma, tačiau kaip jį valdyti,- žino ne kiekvienas. Ilgalaikio streso padariniai gali būti labai skaudūs.
Streso Simptomai
- Fiziniai simptomai.
- Psichologiniai simptomai.
Efektyvūs Streso Valdymo Metodai
Svarbu, kad ne stresas valdytų jus ir jūsų gyvenimą, o jūs valdytumėte jį. Streso valdymas - tai būdai, padedantys atpažinti įtampą ir sumažinti jos poveikį kūnui bei emocijoms. Slaugytojas, patekęs į stresinę situaciją, nesąmoningai stengiasi suvaldyti ją, išsaugoti savo įvaizdį, gerovę, drauge padėti pacientui. Būna akimirkų, kai atrodo, kad visko per daug ir per sunku, tačiau neturėtume leisti, kad stresas mus visiškai užvaldytų. Efektyvūs metodai gali būti kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas, pokalbiai su artimaisiais, ribų nustatymas ar darbo ir poilsio balanso laikymasis. Streso valdymas šiais laikais - ypač svarbus, todėl jeigu norite atrasti vidinę ramybę, išbandykite įvairius streso mažinimo būdus, stengdamiesi atrasti veiksmingiausius jums. Stresas neišnyks, bet tu gali išmokti su juo gyventi ramiau. Naudojant šiuos metodus, galime sukurti sveikesnę darbo aplinką, kurioje siekiama bendros gerovės ir produktyvumo.
Fizinis Aktyvumas
Fizinis aktyvumas yra vienas iš efektyviausių streso valdymo būdų. Sportas ir fizinės pratybos padeda išlaisvinti endorfinus, kurie didina nuotaiką ir mažina stresą. Fizinis aktyvumas sumažins streso hormono (kortizolio) lygį jūsų organizme ir padidins endorfinų, atsakingų už laimės jausmą, kiekį. Ilgalaikė mankšta gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją ir nerimą.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Net ir lengvi pratimai bus naudingi siekiant išlaikyti teigiamas emocijas.
- Rinkitės bet kokią veiklą, kuri atrodo ne tik linksma ir įdomi, bet ir siūlo naujus iššūkius.
- Mankštinkitės kartu su draugu - tai paprasčiausias būdas išlikti pozityviems.
Psichologiniai Metodai
Psichologiniai metodai gali padėti darbuotojams geriau suprasti savo jausmus ir emocijas. Technikos, tokios kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai, gali sumažinti streso lygį. Įmonės, kurios skatina meditacijos praktikas, pastebi didesnį darbuotojų gerovės lygį.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Meditacija padeda sustiprinti koncentraciją ir sumažinti nerimą. Įvairūs tyrimai teigia, kad meditacija padės ne tik dorotis su stresu, bet ir pakels jūsų IQ net… 23 balais. Vos 20 minučių meditacijos per dieną sumažins nervingumą. Ramioje vietoje atsisėdę susitelkite arba giliai pasinerkite į tylą. Giluminis kvėpavimas gali padėti sumažinti įtampą ir skatinti ramybės jausmą. Tikslinga, kryptinga kvėpavimo reguliacija. Tai - vienas efektyviausių būdų, įgalinantis suvaldyti ir reguliuoti emocinę būseną. Specialūs kvėpavimo pratimai (įvairaus gilumo, intensyvumo, dažnumo, ritmo, trukmės) teigiamai veikia nervų sistemą ir organizmo apykaitos procesus Praktikuoti pravartu kvėpavimo technikas tiems, kurie turi ypač didelį protinį ar emocinį krūvį. Atlikdami gilaus kvėpavimo pratimus padedate savo mintims „persikrauti“, taip pagerindami savo susikaupimą ties kokia nors užduotimi. Atlikite šešių įkvėpimų testą: atsisėskite tyloje ir giliai įkvėpkite maždaug per 5 sekundes, iškvėpkite taip pat per 5 sekundes.
Socialinė Parama
Socialinė parama darbo vietoje yra esminė streso valdymo dalis. Darbuotojai, turintys stiprius santykius su kolegomis ir vadovais, dažniau jaučia mažesnį stresą. Artimi ryšiai taip pat padeda įveikti stresą. Draugystė palengvina didžiausius gyvenimo stresus. Stresą lengviau toleruoja tie žmonės, kurie patys dalinasi meile ir teikia paramą kitiems.
Laiko Valdymas
Efektyvus laiko valdymas gali žymiai sumažinti stresą darbinėje aplinkoje. Darbuotojai turėtų išmokti prioritetizuoti užduotis, kad galėtų efektyviai valdyti savo darbo krūvį.
Komandinis Darbas
Komandinio darbo skatininimas gali prisidėti prie streso mažinimo. Darbuotojai, dirbdami komandoje, jaučiasi mažiau izoliuoti ir gali dalytis atsakomybe. Skatinti pozityvią komandos atmosferą yra itin svarbu.
Kiti Streso Valdymo Būdai
Yra ir kitų būdų, kurie gali padėti valdyti stresą:
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
- Ar pakankamai laiko miegate? Miegoti reikia ne mažiau 7-8 val per parą, o dar geriau tai daryti reguliariai tuo pačiu laiku kiekvieną dieną.
- Streso valdymas turi apimti tinkamą miego režimo nustatymą. Miegant mūsų smegenys apdoroja informaciją, kurią gavo dienos metu, todėl gerai pailsėjus pagerinsime smegenų ir kūno funkcijas.
- Vanduo tikrai padės kovoti su stresu.
- Ar dėl patiriamo streso darbe užkandžiaujate sausainiais, saldainiais?
- Sąžiningai atsakykite sau į klausimą, ar per dieną išgeriate daugiau nei 2 puodelius kavos ir energetinių gėrimų? Žinokite, kad kofeinas didina streso lygį. Gerkite mažiau kofeino.
- Pagalvokite, kokia veikla jums leidžia apie nieką negalvoti. Tam puikiai tinka instrumentinė muzika be vokalo, kaip fleita, fortepijonas ar smuika. O galbūt Jums labiau patiks gamtos garsai, pvz., bangų garsas ar paukščių čiulbėjimas. „YouTube“ galite rasti stresą mažinančių garso takelių. Tai paprastas būdas kovoti su stresu, kurį lengva atlikti namuose.
- Įlašinkite kelis lašus atpalaiduojančio eterinio aliejaus, puikiai tiks levanda ar melisa.
- Dar vienas paprastas būdas streso įveikimui yra vizualizacijos. Atsisėskite sukryžiavę kojas ant grindų. Įsivaizduokite, kad esate vietoje, kuri jums labai patinka ir kur jaučiatės gerai. Sutelkite dėmesį į šios vietovės detales.
- 10 sekundžių įtempkite viso kūno raumenis. Tada visiškai atsipalaiduokite.
- Stresą lengviau toleruoja tie žmonės, kurie patys dalinasi meile ir teikia paramą kitiems.
- Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tie žmonės kurie turi savo mėgstamas veiklas, pomėgius yra labiau motyvuoti įveikti stresą.
- Ne tik jūsų gyvenimo būdas turi įtakos jūsų savijautai. Situacija, kuri jus nuliūdino dažnai nepriklauso nuo jūsų. Kaip nesinervinti? Tai padės jums suprasti, kad tam tikri dalykai nepriklauso nuo jūsų. Tokiu būdu bus lengviau valdyti stresą.
Daugelis žmonių mano, kad jiems būtina viska kontroliuoti, bet gyvenime taip nėra. O galbūt dažnai savo ateitį piešiate juodomis spalvomis? Yra išeitis. Pasakykite sau, kad tai tik jūsų požiūris šiuo klausimu. Stenkitės į dalykus žiūrėti objektyviai. Užuot stresavę dėl to, kad kažkas neįvyko laiku, pagalvokite ką galite padaryti dabar. Kokias galima rasti išeitis ir ieškokite kompromisų. Dar vienas geras būdas sumažinti stresą - išlieti savo nusivylimą ant popieriaus ar klaviatūros. Parašykite savo mintis ir nuoskaudas, viską kas sukasi galvoje. Taisyklė atrodo paprasta. Ar nuolat patiriate stresą darbe, nes dirbate atviroje erdvėje? Tada grįžtate namo, kur vaikai rėkia? Patarimas: Stenkitės bent keliolika minučių per dieną pabūti tyloje. Ar manote, kad jei nesate tarp besiginčijančių, tai ginčas jūsų neveikia? Tai netiesa. Būnant šalia stresinės situacijos, jūsų organizme pakyla kortizolio ir adrenalino lygis.
Naudokite paprastą būdą sumažinti stresą- skirkite šiek tiek laiko ir užblokuokite skambintojų numerius. Jeigu šalia nuolat veikia garsus televizorius- sumažinkite garsą keliais lygiais. O gal nuolat veikia naujienų kanalai? Tuomet iš viso nutildykite garsą. Venkite nuolat klausytis žinių apie sudėtingas situacijas, eismo įvykius ir teroristinius išpuolius. Vaikas yra džiaugsmas tol, kol gali kartas nuo karto pailsėti. Neleiskite savo šeimai ar artimiesiems sakyti, kad kiekvieną laisvą akimirką turėtumėte praleisti su vaiku ir su šypsena veide. Jūs pats turite būti pailsėjęs ir laimingas. Tuomet bus laimingi ir vaikai. Gal turite gerą širdį ir vis dar atliekate patikėtinio vaidmenį? Be abejo labai svarbu yra padėti artimiesiems ar draugams jiems sunkioje akimirkoje. Tačiau jeigu jau kelis mėnesius girdite tuos pačius skundus apie savo draugų nelaimingos meilės reikalus ar nesutarimus šeimoje - turite teisę pasakyti “Stop” ir nuo to atsiriboti. Dažnai žmonės apimti streso ir įtampos elgiasi impulsyviai ir retas susimąsto, kad gali sau tik pakenkti.
- Ramiai reaguokite į kritiką.
- Gerinkite miego kokybę.
- Būkite malonus.
- Susikoncentruokite į pozityvius dalykus. Iš visos dienos stenkitės išrinkti bent vieną pozityvų nutikimą, kuris pagerino nuotaiką.
- Galvokite apie tai, kas malonu. Bandykite atlikti anksčiau minėtą pratimą ir susiekite jį su teigiamomis emocijomis. Bent 2-3 minutes būkite susitelkęs ties kokiu nors maloniu įvykiu ar nutikimu. Šiam pratimui kiekvieną dieną skirkite bent 5-10 min.
- Supraskite, kas jus išmuša iš vėžių. Atpažinkite, kokie veiksmai ar darbai jums kelia stresą. Prieš jų atlikimą - atlikite kvėpavimo pratimus.
5 streso valdymo pratimai
Organizacijos Vaidmuo Streso Valdyme
Darbdaviai taip pat turi svarbų vaidmenį valdant stresą darbe. Organizacija gali įdiegti politiką, kuri skatina darbuotojų gerovę, pavyzdžiui, siūlo lanksčias darbo sąlygas ir teikia psichologinę pagalbą. Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba. Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė. Lankstus darbo laikas gali padėti darbuotojams geriau derinti darbo ir asmeninį gyvenimą, sumažinant stresą. Teikiant psichologinę pagalbą, pavyzdžiui, konsultacijas ar grupines terapijas, organizacijos gali padėti darbuotojams spręsti psichologines problemas, kurios kyla dėl streso.
Kada Kreiptis Pagalbos Į Specialistus?
Jei jaučiate, kad patys nesugebate susidoroti su stresu, kreipimasis į psichologą gali būti esminis žingsnis link sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo.
Galimi Terapijos Būdai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie streso jausmo. KET metu išmoksite atpažinti klaidingas ar iškreiptas mintis, sukeliančias nerimą ar įtampą ir jas pakeisti realistiškesnėmis bei pozityvesnėmis.
- Relaksacijos technikos: Įvairūs atsipalaidavimo pratimai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija, progresyvi raumenų relaksacija ir joga, gali ženkliai sumažinti raumenų įtampą, sulėtinti širdies ritmą ir nuraminti protą.
- Mindfulness meditacija: Ši meditacijos forma skatina sutelkti dėmesį į dabartį ir priimti savo mintis bei jausmus be teisimo.
- Laiko valdymo įgūdžių ugdymas: Efektyvus laiko valdymas gali žymiai sumažinti stresą, susijusį su laiko trūkumu, užduočių atidėliojimu ir jausmu, kad ne viską spėjate atlikti.
- Asmeninių problemų sprendimas: Psichologas gali padėti išspręsti asmenines problemas, kurios kelia stresą, tokias kaip santykių sunkumai, darbe kylančios problemos ar finansiniai rūpesčiai.
Svarbu pabrėžti, kad streso valdymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Be minėtų metodų, psichologas gali pasiūlyti ir kitų individualizuotų pagalbos formų, atsižvelgdamas į jūsų poreikius ir situaciją. Psichologinės konsultacijos metu jausitės saugiai ir būsite išgirsti, galėsite atvirai kalbėti apie savo išgyvenimus ir gauti profesionalią pagalbą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Kreipkitės į specialistą, jei:
- taip nerimaujate, kad nebegalite normaliai dirbti, laikytis terminų ar atlikti užduočių;
- tampa sunku užmigti ar išmiegoti visą naktį;
- jaučiate nervingumą, įtampą, nebesijaučiate pačiu savimi;
- jaučiate, kad įprasti streso valdymo būdai nebepadeda;
- jaučiate, kad vis dažniau reikia išeiginių ir vos grįžę į darbą, imate planuoti kitus laisvadienius.
Tyrimų Rezultatai
Tyrimo metu nustatėme, jog respondentų psichinė sveikata neigiamai koreliuoja su darbo reikalavimais, o teigiamai yra susijusi su kolegų parama (slaugytojų tarpe papildomai su vadovo parama). Respondentų profesinio streso lygis yra vidutinis. Pagrindiniai veiksniai sukeliantys stresą darbe gydytojams ir slaugytojams yra keliami dideli darbo reikalavimai, maža darbo kontrolė ir įtempti santykiai darbe. Didžioji dalis respondentų savo sveikatą vertino gerai. Respondentų subjektyvios sveikatos vertinimas priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo. Tiriamieji fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę.
Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 50 operacinės slaugytojų. Tyrimo rezultatai: Dažniau stresą patiria naktinėje pamainoje dirbantys slaugytojai (53,6 proc.). Valdymas taip pat sudėtingesnis naktį dirbantiems - 46,4 proc. Atsakomybė už sterilumą, greita reakcija į chirurgų poreikius, didelis darbo krūvis. Dirbančių apklaustųjų. Pamainoje dirbančių apklaustųjų. Ir buvimas gamtoje. Atsipalaidavimo metodas - gulėjimas šiltoje vonioje. Komandos nariais problemomis, nepakankamu poilsiu bei psichologine įtampa. Fizinis ir emocinis išsekimas, mažesnis pasitenkinimas darbu ir sumažėjęs darbo efektyvumas. Kofeino vartojimą.
Pagrindiniai streso veiksniai slaugytojų darbe
| Veiksnys | Aprašymas |
|---|---|
| Dideli darbo reikalavimai | Intensyvus darbo krūvis, ilgos darbo valandos |
| Maža darbo kontrolė | Ribotos galimybės priimti sprendimus ir kontroliuoti darbo procesą |
| Įtempti santykiai darbe | Konfliktai su kolegomis, vadovų spaudimas |
| Atsakomybė už sterilumą | Nuolatinė atsakomybė už infekcijų kontrolę |
| Greita reakcija į chirurgų poreikius | Būtinybė greitai reaguoti į besikeičiančias situacijas operacinėje |
| Nepakankamas poilsis | Miego trūkumas, nereguliarus poilsis |
| Psichologinė įtampa | Emocinis krūvis, susijęs su pacientų priežiūra |