Dažnas, ko gero, pasakytų - „jokiais prietarais netikiu" - ir tą pačią akimirką, išvydęs kelią kertančią juodą katę, „dėl viso pikto" nusispjautų per petį. Ne veltui JAV kasmet parduodama beveik 10 milijonų triušio letenėlių, o Anglijoje - milijonas keturlapio dobilo lapelių. Tokių laimę ar negandas lemiančių „amuletų" apstu ir kalbant apie pinigus, tačiau Finansų instituto specialistai į juos žvelgia racionaliai.
Populiarūs finansiniai prietarai ir jų analizė
Panagrinėkime keletą populiarių finansinių prietarų ir pažiūrėkime, ar juose yra bent kruopelė tiesos.
- Nedėkite rankinės, kurioje yra piniginė, ant žemės - prarasite pinigus. Sakoma, kad moterys yra prietaringesnės, tačiau laikydamosi šio prietaro jos iš tiesų neklysta. Vertingus daiktus geriau saugoti ir nepalikti netinkamose vietose.
- Jei automobilį apdergė paukščiai - bus pinigų. Jei šis prietaras pildytųsi, visos stovėjimo aikštelės būtų įrengtos parkuose. Tačiau iš tiesų visiems Lietuvos automobiliams likus stovėti - kad ir po medžiais - bent vieną dieną, būtų sutaupyta net 2,39 mln.
- Šluotą namuose laikykite tik šeriais į viršų, kitaip iššluosite pinigus iš namų. Norisi patikinti: jei pinigų namuose nelaikysite, jų nei šluota neiššluosite, nei su šiukšlėmis laukan neišnešite.
- Darbo užmokesčio ar kitų pajamų negalima išleisti pirmąją jų gavimo dieną. Tiesos yra: vos sulaukus atlyginimo ir iškart jį iššvaisčius, netrukus ima varginti nemalonūs pojūčiai - nerimas, miego sutrikimai, gėda. Jų išvengti padeda nuoseklus pajamų ir išlaidų planavimas, atsparumas spontaniškiems pirkiniams ir pan.
- Išgirdus kukuojant gegutę, žvanginkite monetas - praturtėsite. Nežinia, ar prietaras byloja apie tą pačią gegutę, kuri praskriedama virš aikštelėje pastatytų automobilių geba vos vienu netaktišku judesiu praturtinti jų savininkus, tačiau akivaizdu, kad įprotis galvoti apie finansinės būklės gerėjimą, gali prisidėti prie asmeninės gerovės. Vis dėlto, jei dirbate ne filmavimo studijoje, kurioje pagrindinis filmo herojus žvangina iš turtuolių atimtomis monetomis, vargu, ar vien mąstyti pakaks.
- Neskolinkite pinigų pirmadieniais ir sekmadieniais, kitaip skolininkas jų negrąžins. Kaip sureaguotumėte, jei pirmą savaitės dieną į banko ar kitos kredituojančios institucijos atstovą kreipęsi dėl paskolos sužinotumėte, jog pirmadieniais ši paslauga neteikiama? Tikėtumėtės daugiau racionalumo? Iš tiesų - finansiniuose klausimuose be racionalumo efektyvių sprendimų nerastume.
- Prie namų po kilimėliu padėkite centų, kad pinigai į namus ateitų. Jei po kilimėliu slėpsite pinigus, greičiau susidursite su policija, kuriai teks aiškintis vagystės aplinkybes.
- Negalima iš loterijoje laimėtų pinigų pirkti naujo bilieto. Loterija - tai investicija su labai prasta istorine grąža ir tikimybe gauti teigiamą išlošį. Tad geriau bilietui skirtą sumą pasitaupykite arba azartą išnaudokite patikrintiems investavimo būdams, o ne įstrižainių ir kampų braukymui, ruletės sukimui ar kortų dėliojimui. Na, o jei netikėtai pasisekė, nepulkite vadovautis kitu prietaru - laimėtus pinigus išleisti kuo greičiau, nes jie neva traukia nesėkmes.
- Prieš įžengiant į naują būstą reikia numesti priešais save sidabrinę monetą. Įsigijus naują būstą, pinigais švaistytis nereikėtų. Naujakurių dar laukia įsikūrimo, būsto išlaikymo išlaidos, galų gale, reikėtų prisiminti ir paskolos grąžinimo įsipareigojimus.
- Nešvilpauk - nebus pinigų. Švilpavimas savaime nėra blogas įprotis, tačiau finansiniuose reikaluose jis išties gali būti pavojingas.
- Turtą simbolizuojančius daiktus laikykite pietrytinėje namų pusėje. Manoma, kad šis prietaras kilęs iš Kinijos, kurios pietryčiuose nuo seno įsikūrę jūrų uostai. Pro juos į šalį dar senovėje atkeliaudavo gėrybės ir pinigai.
- Jei iš piniginės iškrito monetos, rinkite jas tik dešine ranka. Svarbiausia ant žemės pabirusius pinigus surinkti, nes kitu atveju tai kas nors, mažiau prietaringas, padarys už jus, mat anot kito prietaro - pinigų rastų gatvėje kelti nevalia.
- Tikėkite, kad esate verti didelių pinigų, ir jie jus susiras. Optimizmas dar niekam nepakenkė, tačiau pinigai nevaikšto, nekrenta, neskrenda, jų nenešioja ir nedalina - juos uždirbame ir išleidžiame mes. Taip - pinigus galime laimėti, paveldėti, skolintis ir atgauti, tačiau tai nėra lėšos, kurias lemia lauro lapas kišenėje ar katinas skersgatvyje.
Antroji pensijų pakopa: pokyčiai ir nuomonės
Nuo Naujųjų metų įsigaliosiant antrosios pensijų pakopos pokyčiams, ekonomistai ir finansų ekspertai perspėja - tokie sprendimai gali susilpninti žmonių finansinį saugumą ateityje. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios su antrąja pensijų pakopa susiję pokyčiai.
Ar verta kaupti antrą pensijų pakopą 2026? | Q&A
Diskusijų festivalyje „Būtent!“ TV3.lt surengtoje diskusijoje dalyvavęs „Swedbank“ vyr. Ekonomistas pabrėžė, kad darbuotojai, kaupiantys pensijai antrojoje pakopoje, dalį atlyginimo skiria ne valstybės biudžetui ar Seimo narių atlyginimams, bet savo ateities poreikiams.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad dėl nuo 2026 m. „Žmonės nuo 2026 m. išsiims dalį pinigų, nebedalyvaus sistemoje, dėl to subsidijos dalis, tikėtina, sumažės, kiek skiriame iš biudžeto. Bet iš tiesų yra taip, kad valstybė prisideda prie tų, kurie kaupia patys.
Taip pat skaitykite: Efektyvus valdymas: psichologinis aspektas
Vis dėlto A. Sysas pritarė, kad suma gali sumažėti iki 200 ar 150 mln. Vis dėlto ekonomistas N. Mačiulis svarstė, kodėl tuomet ji nebuvo panaikinta.
Tiesa, investuotojas nesutiko su Seimo nario A. Syso siūlymu atsisakyti 1,5 proc. valstybės subsidijos.
Apibendrindamas A. Sysas teigė, kad antroji pensijų pakopa turi išlikti, tačiau, jo nuomone, neturėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto.
A. Sysas aiškino: „Modelis, kuris šiandien gyvuoja Lietuvoje, kuris buvo įdiegtas į tą postsocialistinę stovyklą ir kitose valstybėse, kitos jau nacionalizavo, ta pati Estija leido išeiti, Čekija - uždarė. Jie mato, kad ji negyvybinga ta prasme, kad dalyvauja ir išlošia tik nedidelė dalis, o visi kiti tik stebi ir šiandien ateina, prašo padidinti pensijas. Tų, kurie dalyvauja ir kuriems šiandien prideda mokesčių mokėtojai, jų pensijos bus ženkliai didesnės už tų, kurie šiandien nedalyvauja. Ir jie nedalyvauja ne todėl, kad nenori, paprasčiausiai jų pajamos yra tokios mažos, kad jie neturi galimybės mokėti 10 ar 20 eurų papildomai nuo savo biudžeto į antrąją pensijų pakopą“.
Ekonominės krizės ir komunikacija: kaip elgtis verslui?
Pasaulio ekonomikai kuo toliau, labiau rodant recesijos ženklus, verslai susiduria su nemažai iššūkių - itin dideli energijos žaliavų kainų svyravimai nepalankiai veikia tiek namų ūkių, tiek verslo nuotaikas ir lūkesčius, didėjanti infliacija mažina perkamąją galią, o karantino ir karo nuotaikų išvarginti vartotojai, susidurdami su artėjančios ekonominės krizės prognozėmis, linkę riboti savo poreikius bei mažinti norą vartoti.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Šiuo klausimu savo įžvalgomis dalinasi VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Kristina Zikienė.
- Komunikacija turi atspindėti prekių ženklų rūpestį. Kaip pažymi marketingo specialistai, empatija sunkmečio metu įgauna ypatingą svarbą, tačiau tai neturi būti tik deklaratyvu - puiku, kai prekių ženklai išnaudoja galimybę padaryti ką nors prasmingo, tuo pačiu pagerindami žmonių gyvenimą.
- Komunikacijos turinys turi atspindėti viltį ir optimizmą. Nors būsimos recesijos prognozės bei karo nuotaikos formuoja neigiamus lūkesčius, tačiau ilgainiui vartotojams įsijungia taip vadinamasis „apsauginis mechanizmas“ - sąmoningai imama vengti neigiamų prognozių, atsiranda blogų žinių „nuovargis“ bei noras pabėgti nuo kasdienybės, ignoruojant dažnai pesimistines ekonomikos įžvalgas bei faktus. Reaguojant į tokias tikėtinas vartotojų elgsenos apraiškas, prekių ženklams atsiveria galimybės įnešti šiek tiek papildomos vilties ir optimizmo. Prekės ženklai, šalia rūpesčio, turėtų nepamišti vystyti ir kito komunikacijos naratyvo - gyventi vistiek yra smagu! Viskas praeis! Viską įveiksim.
- Komunikacija jokiu būdu neturi būti mažinama ar ribojama. Verslams krizinių situacijų fone neretai kyla pagunda stipriai susimažinti marketingo komunikacijų biudžetus, tačiau ekonominių krizių patirtys rodo, kad komunikacija turi būti vertinama kaip investicijos, o ne kaip išlaidos. Ekonominių recesijų metu įmonėms ypatingai svarbu išsaugoti savo ištikimiausius - lojalius klientus, o ši vartotojų grupė yra ypač „imli“ komunikacijai.
Kaip teigia docentė K. Zikienė: „sėkminga marketingo komunikacija yra procesas, kuriam reikia nuoseklumo.
Darbo laiko trumpinimas: ar tai įmanoma?
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta raginimų trumpinti darbo laiką. Vienas iš pateikiamų variantų yra darbo laiko trumpinimas iki 6 val., kitas - 2,5 dienų savaitgalis Lietuvoje. XIX a. Tarptautinės darbo organizacijos atstovai ypatingą dėmesį pradėjo skirti darbo laiko taisyklių kūrimui. Tai sąlygojo siekis išvengti užimtų gyventojų sveikatos problemų (dėl ilgų darbo valandų) ir asmeniniam gyvenimui skiriamo laiko trūkumo (Tarptautinė darbo organizacija, 2020).
Remiantis Y. D. Maoz (2010), pastebimi pokyčiai darbo rinkoje laiko paskirstymo atžvilgiu: apytiksliai nuo 1920 m. metinis darbo valandų skaičius (tenkantis vienam darbuotojui) pradėjo mažėti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pagrindinėse Europos šalyse.
Sudėtingu ekonominiu tarpukario laikotarpiu 1935 m. Tarptautinė darbo organizacija atkreipia dėmesį į ilgai besitęsiantį ir aukštą nedarbo lygį. Pasak R. Guobaitės-Kirslienės (2005), Tarptautinė darbo organizacija skatina keisti darbo laiką, kad visa tai neigiamai nepaveiktų gyventojų pragyvenimo lygio.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Vadinasi, pradeda vyrauti nuostata, kad darbo savaitės laikas ilgainiui turėtų būti trumpinamas, o užimtų gyventojų produktyvumas - didėti.
Dovanų pirkimas: ką sako mokslas?
Ar žinojote, kad perkant dovanas Jums gali padėti mokslo žinios? Apie tai mintimis dalinasi VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantė Akvilė Karaliūtė.
Akvilė teigia, kad „artėjant didžiausioms metų šventėms dažnai įsisukame į rūpesčius (arba džiaugsmus), kokią dovaną išrinkti savo artimiausiems draugams, giminaičiams ar kitiems asmenims. Tačiau ar tikrai tik didžiųjų švenčių (įskaitant ir gimtadienius) proga turėtume pirkti vieni kitiems dovanas? Taip pat kyla klausimas - ar geriau susikooperuoti ir pirkti vieną didesnę dovaną?
Taigi, remiantis šia ideologija, žmonėms geriau dažniau duoti mažų dovanų nei vieną didesnę, nes laimėjimai yra vertingesni, kai jie atskirti. Keletas mažų staigmenų gali būti suprantama kaip vieno asmens duodamos dovanos keliskart metuose ir kaip atskirų žmonių duodamos dovanos vienam asmeniui individualiai, neperkant vienos dovanos visiems kartu.
Todėl, kad, gaudamas dovaną, žmogus yra tam tikrame pradiniame taške, kuriame viską vertina nuo „nulio“. Vertinant nuo šio atskaitos taško, pirmasis laimėjimas turi didesnę vertę nei antrasis, trečiasis ir t. t.
Gerovės miestas: ar esame pasirengę už jį sumokėti?
Ar kada susimąstėte, kokio norėtumėte Gerovės miesto ir kiek už jįesate pasirengę sumokėti? O už Gerovės valstybę? Sumokėti pirmiausia ne pinigais, o asmenine atsakomybe ir iniciatyva, bendradarbiavimu ir keičiamais kasdienio vartojimo, pardavimo ar gamybos įpročiais.
O jei kiekvienas pradėtume kurti gerovės valstybęnuo savęs ir tą daryti ne „ateityje“, o šiandien, t. y. dabar? Įkvėptas ChangeMakersON organizacijos, paskatintas geriausių verslo patirčių, studijose taikomų inovatyvių studijų metodų bei palaikomas Įmonių socialinės atsakomybės, Dalijimosi ekonomikos ir Asmeninių finansų sprendimų dalykų studentų, startavo projektas Gerovės Miestas. Jo tikslas - sukurti socialines inovacijas mūsų gimtajam miestui Kaunui ir į miesto bei šalies mastu sprendžiamas problemas pažiūrėti kaip į galimybes.
„Dalintis galima ne tik daiktais, teikiamomis paslaugomis, bet ir savo žiniomis, gerosiomis patirtimis, ir svarbiausia - laiku bei iniciatyva, vienijant mokslą, jaunuosius talentus, verslą, savivaldybės bei valstybės institucijas“ - teigia dr. Viktorija Starkauskienė, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytoja, į projektą įtraukusi Dalijimosi ekonomikos studentus.
„Sukurti socialinę inovaciją Kauno miestui, kuri būtų ne tik finansiškai stabili, bet kartu darytų teigiamą poveikį aplinkai“ - tai dar viena projekto užduotis, kurią atskleidžia dr. Evelina Bendoraitienė ir doc. dr. Gal iš tikrųjų laikas suprasti terminą „gerovės valstybė“ ne tik kaip abstrakčią sąvoką, paaiškinančią šalyje vykdomą socialinę politiką plačiąja prasme, o kaip gerovės bendruomenę, gerovės miestą ir tik tada valstybę?
Dirbtinis intelektas mene: ar mašinos gali piešti?
There is a big hype going around Artificial Intelligence (AI) that what they can achieve and create. Art industry one of them that challenges machines through creativity and complexity. So we asked our phd. student Khalil Israfil-Zade to asnwer the following question.
The answer is “YES". They can paint better than our expectation. According to the related researches and experimen...
Kaimynų santykiai: kai internetas tampa nesantaikos obuoliu
Persikraustymas dažnai prilyginamas dideliam psichinės ištvermės egzaminui: reikia tvarkyti begalę dokumentų, keisti nusistovėjusią rutiną, kovoti su finansiniais rūpesčiais ir, žinoma, dėžėmis, kurios mįslingai niekada nesibaigia. Vis dėlto kartais tikrieji išbandymai prasideda jau apsigyvenus naujuose namuose - kai durų skambutis praneša ne apie tai, kad jums atvežė picą, o už jų išvystate kaimynę su „teisėtu“ reikalavimu.
Jo naujoji kaimynė nebesiteikė maloniai pasisveikinti - ji tiesiog atėjo reikalauti „Wi-Fi“ slaptažodžio, manydama, kad prieiga prie interneto automatiškai įeina į kaimynystės „paslaugų paketą“.
„Ji neprašė. Ji pareikalavo, kad jis pasakytų jai „Wi-Fi“ slaptažodį“, - „Reddit“ forume pasakojo vyro bičiulis. Pasirodo, ankstesnis nuomininkas buvo palikęs atvirą tinklą, tad kaimynė jau buvo pripratusi prie nemokamo interneto. Kai naujas gyventojas, jau apsaugojęs prieigą slaptažodžiu, mandagiai atsisakė dalintis, moteris nusprendė, kad „jis jai skolingas savo slaptažodį“.
Kadangi ultimatumą lydėjo grasinimas administratoriaus įsikišimu, namo valdytojai netruko gauti oficialų pareiškimą: kaimynė esą turi teisę naudotis kaimyno „Wi-Fi“. Administratorius, žinoma, „atsisakė ir tada informavo“ naująjį gyventoją apie keistą skundą.
Komentatoriai forume pritarė vyro sprendimui nesidalinti tinklu. „Internetas nėra nemokamas. Arba pasiūlyk mokėti, arba turėk savo, ponia“, - rašė vienas vartotojas.
Technologijų ekspertai tokį patarimą patvirtintų: dalijantis tinklu rizikuojama ne tik smarkiai sulėtėjusia sparta ar viršytu duomenų limitu. Kur kas rimtesnės bėdos prasideda, kai per jūsų IP adresą atliekamos neteisėtos veiklos - tuomet šešėlis krinta ant savininko ir jam tenka įrodyti savo nekaltumą.
„Yra milijonas dalykų, kuriuos žmonės gali daryti naudodamiesi jūsų IP, kurie yra labai neteisėti, o jūs turėsite įrodyti, kad tai padarė kažkas kitas“, - pabrėžė kitas komentatorius.
