Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra atsakinga už socialinės politikos formavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Jos veikla apima įvairias sritis - nuo paramos šeimoms ir vaikams iki darbo rinkos reguliavimo ir pensijų sistemos administravimo. Tačiau ministerija susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, neveiksmingą biurokratiją ir visuomenės nepasitenkinimą.
Šildymo kainos ir kompensacijos
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius teigia, kad vien dėl šalčių šildymo kainos sausį išaugs iki 15 proc., palyginti su gruodžiu. Be to, šilumą brangins ir pabrangęs kuras, o visą šį prieaugį dar padidins 21 proc.
Pasak V. Lukoševičiaus, klimato sąlygos lems kainas, bet dar vis naudojama kai kuriose vietovėse kuro struktūra, kur daugiau dujų deginama, pavyzdžiui, Vilniaus rajone ar kitų didžiųjų miestų rajonuose, žiedinėse savivaldybėse. Ten paprastai būna brangesnė šiluma, kaip ir mažesnėse savivaldybėse, kur tai lemia vartojimo tankis.
Nepriklausomai nuo to, kiek beaugtų šildymo kaina, pabrangimą amortizuoja valstybė. Gyventojams šiemet kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. Išmokos priklauso ne tik nuo šeiminės padėties, pajamų, bet ir turto, jos paprastai skiriamos visam šildymo sezonui.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikoma būsto ploto riba: vienam žmogui - 50 kv. metrų, pirmam šeimos nariui - 38 kv. metrų, antram - 12 kv. metrų, o trečiam ir kiekvienam paskesniam - 10 kv.
Taip pat skaitykite: D. Kavaliauskaitės mokslinė veikla
Ministerija teigė prognozuojanti, kad kompensacijos šį šildymo sezoną bus skirtos maždaug 184 tūkst. gavėjų, o jų suma gali siekti apie 94 mln.
J. Argustas teigė, kad 2025 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais gauta 256 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų - 4 proc.
Prašymas skirti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas (forma SP-4 PILNA)
Socialinio modelio kūrimo projektas
Pernai gruodį viešai buvo pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projektas. Už jį ministerija mokslininkams ir kai kuriems valdininkams ketino sumokėti apie 5 mln.
Anot jos, ministerijos darbuotojų atlyginimams, t. y. specialistams, buvo skirta apie 200 tūkst.
Šalies vadovės teigimu, tai - akivaizdus piktnaudžiavimo valstybės tarnyba pavyzdys. Valstybės tarnautojai savo tiesioginį darbą paverčia milijonus kainuojančiais projektais, patys juose dalyvauja ir už tai išmoka sau pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė, kad šiuo metu už Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projekto rengimą sumokėta apie 3 mln. litų (0,87 mln.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos
Vaikų globos namai
Valstybės vadovė pabrėžė, kad vaikų globos namai yra sovietmečio reliktas, kurio išlikimu suinteresuota tokių įstaigų administracija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su tuo taikstosi, tam nesipriešina ir tik imituoja pastangas keisti situaciją.
Prezidentės pateiktas pavyzdys - Marijampolės globos namai „Putinas“, kur per mėnesį išlaikyti vaiką kainuoja apie 1,8 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 100 vaikų globos įstaigų, jose gyvena beveik 4 tūkst. vaikų, visų jų išlaikymas valstybei kainuoja ne mažiau kaip 33,5 mln.
Pati D.Grybauskaitė praėjusių metų rudenį Seimui pateikė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūlo riboti vaikų iki trejų metų patekimą į globos namus. Projektas taip pat numato griežčiau riboti laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų sparčiau. Šiuo metu laikinoji globa vaikų namuose dažnai trunka iki penkerių ir daugiau metų, o tai esą yra viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas.
Pagal pataisas, laikinoji globa visiems vaikams galės tęstis tik iki 12 mėnesių. Po to jiems turės būti nustatoma nuolatinė globa šeimose ar šeimynose.
Ligos išmokos
Viceministras Skirmantas Krunkaitis priminė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2025 m. sausio 31 d. raštu Nr.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnį taip, kad nedarbingumo pažymėjimas ir ligos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų būtų mokamos nuo trečiosios dienos, o pirmosioms dviem kalendorinėms dienoms, kai nedarbingas yra pats darbuotojas (ne dėl to, kad slaugo kitą asmenį).
Ligos išmokos darbdavio lėšomis galėtų būti mokamos darbdaviui sutikimus dėl darbuotojo neatvykimo į darbą ir (arba) nedarbingumo pažymėjimo pagrindu.
Šeimos gydytojų bendruomenės atstovai pritarė šiam siūlymui pabrėždami, kad dabartinė tvarka nėra naudinga nei pacientams, nei gydytojams. Gydytojai patvirtino, jog didelė dalis pacientų kreipiasi tik dėl nedarbingumo pažymėjimo, o medicininės pagalbos jiems nereikia.
Darbdavių atstovai siūlymui nepritarė, argumentuodami, kad tokia tvarka padidintų administracinę naštą, keltų piktnaudžiavimo riziką ir priverstų darbdavius tapti arbitrais vertinant darbuotojo ligos tikrumą.
Profesinių sąjungų atstovai taip pat išreiškė nepritarimą. Jie pabrėžė, kad siūloma tvarka galėtų paskatinti ginčus darbo ginčų komisijose, o darbuotojai prarastų galimybę pirmomis ligos dienomis gauti gydytojo konsultaciją.
Vyko diskusijos. Pasisakė A. Černiauskas, K. Krupavičienė. B. Bučelis, priminė, jog „Kauno autobusai“ yra savivaldybės įmonė.
„Mūsų nuomone, ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas (dėl 2 dienų be nedarbingumo pažymėjimo) transporto sektoriuje vertinamas kaip aukšto rizikingumo sprendimas, galintis sukelti viešojo transporto problemas mieste. Tai galėtų būti kaip sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas: UAB „Kauno autobusai“ privalo užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe. Nekontroliuojamas darbuotojų neatvykimas į darbą reiškia, kad dešimtys autobusų neišvažiuos į maršrutus. Manyčiau teikiami pasiūlymai turi būti aptarta Darbo tvarkos taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje“, - sakė B.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius argumentus dėl siūlomo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo:
| Argumentas | Pritariantys | Nepritariantys |
|---|---|---|
| Nedarbingumo pažymėjimas nuo 3 dienos | Šeimos gydytojų bendruomenė | Darbdavių atstovai, profesinės sąjungos |
| Ligos išmokos darbdavio lėšomis | - | Darbdavių atstovai, profesinės sąjungos |
| Piktnaudžiavimo rizika | - | Darbdavių atstovai |
| Administracinė našta | - | Darbdavių atstovai |
| Darbuotojų konsultacijos | - | Profesinės sąjungos |
tags: #dalia #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerija