Arfobija: Kas Tai, Simptomai, Priežastys Ir Gydymas

Baimės yra bendražmogiškas dalykas. Mums būdingas polinkis bijoti neaiškių, nepažįstamų ar išties pavojingų dalykų, nes tai padeda apsisaugoti nuo realaus pavojaus, sako psichikos sveikatos specialistai. Tačiau ne kiekviena baimė yra fobija.

Baimės problema yra vienas pagrindinių taškų, kuriame susipina įvairiausi klausimai; tai mįslė, kurią atspėjus, gerokai paaiškėja mūsų psichikos gyvenimas. Daug kas aplinkoje gali tapti pavojaus mūsų sveikatai ir gyvybei šaltiniu.

Fobijos gali stipriai apriboti žmogaus gyvenimą.

Kas Yra Fobija?

Fobija yra situacijos baimė, kuri visuomenės nuomone arba paties paciento intelektualiu vertinimu iš šalies yra neproporcinga situacijos tikimybei arba galimam jos žalingumui. Ją turintis žmogus tokiose situacijose išgyvena labai stiprų nerimą, jam padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, atsiranda pilvo skausmai, dėmesio ir atminties sutrikimai.

Baimės Funkcija

„Pagrindinė baimės funkcija - apsaugoti mus nuo pavojaus. Jei nepatirtume nė kiek baimės ir nerimo, vargu ar išgyventume bent savaitę, dėl to baimes tikrai ne visada būtina įveikti. Kai baimės netrukdo gyventi, siekti savo tikslų, galime su jomis nieko nedaryti. Tačiau jei baimės sutrikdo kasdienį funkcionavimą, trukdo bendrauti, siekti profesinių tikslų, o gal net atsiliepia sveikatai, tuomet verta įdėti pastangų ir jas reguliuoti“, - teigia I. Ambraziūnienė.

Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas

Taip pat labai dažnai žmonės mini baimę skristi lėktuvu, tačiau ne visi imasi šią baimę reguliuoti. Kai kurie nusprendžia rinktis tik keliones žeme ar vandeniu, o kai kurie padažnėjusį širdies darbą skrydžio metu priima kaip tai, ką gali pakelti“, - dalinasi psichologė.

Kaip Atsiranda Baimė?

Baimei atsirasti reikalingas baimės objektas. „Dėl šių minčių mums kyla baimė, ir kūnas reaguoja vienu iš dviejų būdų.

• Pirmas - pasileidžia reakcija „kovok arba bėk“, tada suintensyvėja širdies darbas, kvėpavimas, prakaitavimas, gali rastis galūnių tirpimai, svaigulys, oro trūkumas, stiprus noras pabėgti ir kt.
• Antras - ima dominuoti reakcija „sustink“, kai mums pasidaro sunku judėti, krenta kraujo spaudimas, išbąlame, kai kuriais atvejais pasitaiko ir nualpimų.

Pasak jos, kai susiduriame su baimę keliančiu objektu, patiriame emocinį, fizinį diskomfortą. Ir net jei pats objektas nesukelia jokios žalos, mums susiformuoja asociacija, kad tai yra labai nemalonu, dėl to ir toliau vengiame to objekto.

„Čia kyla panašių mechanizmų, kurie aptikti daugeliui žinomuose Ivano Pavlovo eksperimentuose, kai šuniukui duodama mėsos ir kartu skambinama varpeliu. Vėliau net nedavus mėsos, o tik paskambinus varpeliu, šuniukui ima skirtis seilės. Toks objekto sukeliamas diskomfortas vadinamas baimę palaikančiu mechanizmu“, - sako I.

Kartais baimę palaiko vadinamasis saugumo siekiantis elgesys. Pavyzdžiui, apsaugą teikiančių daiktų, amuletų nešiojimas, kokie nors ritualai, tokie kaip skaičiavimas mintyse, tam tikros dienos rutinos laikymasis prieš susidūrimą su baimę keliančiu objektu. Kai nieko blogo nenutinka susidūrus su baimę keliančiu reiškiniu, žmogus gali tikėti, kad tie teigiami padariniai buvo tik dėl to vadinamojo saugumo siekiančio elgesio pasitelkimo, o jei pamiršta tą daiktą ar neatlieka ritualo, baimė stiprėja.

Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai, kaip kovoti su socialiniu nerimu

Kaip Reguliuoti Baimę?

Psichikos sveikatos specialistės teigimu, baimės reguliavimo esmė - nustoti vengti baimę keliančio objekto.

„Pirmiausia mes pasitikriname, kiek realiai pavojingas tas objektas, kurio bijome, kokius iš tiesų padarinius jis sukelia. Paprastai paaiškėja, kad jis nėra toks nemalonus ar žalingas, kaip anksčiau galvojome, ir tuo įsitikiname ne tik protu. Antra, jei susiduriame su objektu ganėtinai ilgai ir dažnai, įvyksta pripratimas, ir baimės reakcija sumažėja. Posakis „šuo ir kariamas pripranta“ realiai veikia! Vienas iš to įrodymų gali būti filmuoti vaizdeliai iš karo Ukrainoje, kai žmonės rūko ar ką nors kita veikia, vyksta sprogimai, tačiau žmogus net neatsisuka pasižiūrėti, rūko toliau.

Prie patarimų, ką būtų galima pačiam padaryti siekiant baimę reguliuoti, psichologė priskiria ir baimės objekto tyrinėjimą bei palaipsninį kontakto su juo didinimą. Pavyzdžiui, jei baisūs kokie nors vabzdžiai, galima paskaityti knygų apie juos, iki smulkmenų ištyrinėti jų sandarą, išvaizdą, pažiūrėti dokumentinių filmų. Galima net nupiešti, kad įsisąmonintume kuo daugiau to vabzdžio detalių, stebėti vabzdžių elgesį zoologijos soduose ar kokiose nors talpose, palaipsniui mažinti atstumą būnant šalia to vabzdžio.

Psichologė perspėja, kad norint, jog pratinimasis prie baimės būtų efektyvus, jis turi būti ganėtinai intensyvus. „Dauguma žmonių, kurie kreipėsi į mane psichoterapijos dėl baimių, vardina savo pastangas pratintis, tačiau jos neveikia, nes nėra ganėtinai ilgai trunkančios. Pavyzdžiui, sako, kad kasmet skrenda į kelionę lėktuvu, bet vis tiek labai baisu. Kad įvyktų pripratimas, geriausia nepasitraukti iš situacijos tol, kol baimė nesumažės bent per pusę. Vėliau kontaktą su baimę keliančiu objektu galima retinti.

Jei bet koks savarankiškas susidūrimas su baimę keliančiu objektu atrodo itin sunkiai įveikiamas ar net neįmanomas, protingas kelias yra kreiptis į specialistą. Bet kokiu atveju lengviau tas įtampas pakelti ne vienam. I. Ambraziūnienės teigimu, labai veiksminga terapija įveikiant specifines fobijas yra jos taikoma kognityvinė ir elgesio terapija.

Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie socialinį nerimą

„Man labai patinka posakis, kad „drąsus ne tas, kuris nebijo, o tas, kuris bijodamas vis tiek padaro tai, ką reikia“. Siūlyčiau tuomet koncentruotis į prasmę tų dalykų, kuriuos norime daryti, nepaisydami to, kad jaučiame didelę įtampą. Aš iš tiesų labai žaviuosi savo klientais, kurie nepaisydami didelio diskomforto siekia savo tikslų. Ir dažnai tenka stebėti, kad laikui bėgant tas diskomfortas mažėja“, - džiaugiasi psichologė I.

Baimes gydant padedant specialistui, I. Ambraziūnienės teigimu, nepuolama į baimę keliančią situaciją iš karto. Pradžioje su specialistu aptariama, kaip išsivystė baimė, ar nėra daugiau nusiskundimų. Išsiaiškinamos vyraujančios mintys apie baimę keliančius dalykus, kokios būdingos kūno reakcijos, elgesys, kokie yra baimę palaikantys mechanizmai.

„Kartais praverčia tam tikras pasiruošimas: atsipalaidavimo, dėmesio valdymo metodų mokymas, informacijos apie baimę keliantį dalyką rinkimas ir kt. Tada ateina laikas susidurti su tuo, kas baisu.

Kalbėdama apie baimės įveikimo tempą psichologė pamini du baimių reguliavimo būdus - žmogus visuomet turi galimybę rinktis:

• Panardinimo būdas: kai žmogus gana greitai įeina į pačią baisiausią situaciją ir ten ilgai būna, kol emocijos normalizuojasi.
• Palaipsninio pratinimosi - kai mažais žingsneliais po truputį iššūkis didinamas.

„Dažniausiai pas mane besilankantys žmonės renkasi palaipsninį priėjimą prie baimę keliančios situacijos, o ir man jis priimtinesnis. Kiekvieną kartą aptariame, kokio dydžio iššūkio jis pats pageidautų, einame tiek, kiek žmogus gali tą dieną. Čia noriu pabrėžti, kad nieko nedarome prieš žmogaus valią.

„Bet kokiu atveju su baime draugystė atsiranda per tyrinėjimą, įsisąmoninimą, buvimą kartu, o ne vengimą - juk kai norime susidraugauti su žmogumi, nesakome „tu man nesirodyk“, - priduria I.

Dažniausios Fobijos

Pasaulyje egzistuoja daugybė įvairių fobijų, tačiau kai kurios iš jų yra labiau paplitusios nei kitos. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių fobijų:

1. Vienatvės baimė (autofobija): Šią baimę kartais arba nuolat patiria net apie 50 procentų pasaulio gyventojų.
2. Bakterijų baimė (misofobija): Misofobija yra labai paplitusi baimė, kurią išgyvena apie 15 procentų pasaulio gyventojų.
3. Mirties baimė (tanatofobija): Apskritai mirties bijo praktiškai visi tam tikrais gyvenimo tarpsniais, o didžiulę fobiją šiam reiškiniui jaučia apie 10 proc.
4. Uždarų patalpų baimė (klaustrofobija): Klaustrafobija kamuoja apie 7 procentus pasaulio žmonių.
5. Skraidymo baimė (aerofobija): Aerofobija, dar kitaip žinoma kaip skraidymo baimė, paveikia apie 6,5 procentų pasaulio gyventojų.
6. Gyvūnų baimės (zoofobija): Įprastai ji pasireiškia vadinamosios jautrios prigimties žmones, pavyzdžiui: aktoriams, menininkams, modeliams, ir t.t.
7. Socialinė fobija: Vienas iš 20 žmonių, tai yra 5 procentai populiacijos, turi kažkokią socialinę fobiją, kuomet patiria didelį nerimą prieš kitus žmones, bijo būti vertinami ir nuteisti, dėl to vengia konkrečių situacijų, pavyzdžiui, net ir valgyti priešais kitus.
8. Aukščio baimė (akrofobija): Apskaičiuota, kad apie 4 procentai pasaulio gyventojų kenčia nuo akrofobijos.
9. Intymumo baimė: Intymumo baimė, dar kitaip vadinama vengiančio tipo asmenybės sutrikimu, tai yra toks nerimo sutrikimas, nuo kurio kenčia maždaug 2,5 procento pasaulio gyventojų.
10. Atvirų erdvių baimė (agorafobija): Maždaug 1,7 proc. paauglių ir suaugusiųjų diagnozuojama agorafobija. Moterys dvigubai dažniau nei vyrai patiria šią baimę.

Skrydžio baimė (aerofobija) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių fobijų.

Skrydžio Baimė (Aerofobija)

Skrydžio baimė, dar vadinama aviofobija, yra viena iš dažniausiai pasitaikančių specifinių fobijų visame pasaulyje. Nors lėktuvai yra vienas saugiausių keliavimo būdų, vis dėlto daugelis žmonių išgyvena stiprų stresą ar net paniką vien pagalvoję apie skrydį. Kai kuriems ši baimė tampa tokia stipri, kad jie atsisako kelionių lėktuvu net tada, kai tai labai stipriai riboja jų profesines ar asmenines galimybes.

Apie 60 proc. nuo aerofobijos kenčiančių žmonių paprastai pirmą kartą supranta paniškai bijantys skristi per normalų, jokiomis ekstremaliomis situacijomis nesukrėtusį skrydį. Vėliau ta baimė kaskart vis stiprėja. Kitus ši baimė apninka ne be pagrindo - pavyzdžiui, sukrėtė turbulencija, dėl itin prastų oro sąlygų užsitęsė nusileidimas ir pan. Labai dažnai panikos priežastis yra ne smarkus vėjas ar kitoks nemalonumas, o pats žmogus, tiksliau, jo psichika.

Kas Sukelia Skrydžio Baimę?

Skrydžio baimė retai atsiranda be priežasties - dažniausiai tai yra kompleksinis nerimo, asmeninių patirčių ir pasąmoninių minčių derinys.

• Viena dažniausių priežasčių - kontrolės praradimo jausmas.
• Taip pat svarbus faktorius - aukščio baimė (akrofobija).
• Kita gana dažnai pasitaikanti priežastis yra uždaros erdvės baimė (klaustrofobija).
• Galiausiai, svarbu paminėti anksčiau patirtas traumas arba neigiamus įspūdžius, pavyzdžiui, turbulenciją ar itin nemalonų nusileidimą.

Kaip Įveikti Skrydžio Baimę?

Vienas galingiausių ginklų prieš baimę - žinios. Sužinokite, kaip veikia lėktuvai, kodėl jie skrenda, kaip reaguoja į turbulenciją. Suvokus, kad turbulencija nėra pavojinga ir kad lėktuvai pritaikyti net itin sudėtingoms oro sąlygoms, atsiranda daugiau pasitikėjimo.

Streso metu mūsų kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o tai dar labiau stiprina nerimą. Diafragminis kvėpavimas (gilus kvėpavimas per pilvą) padeda nuraminti nervų sistemą. Paprastas pratimas: 4 sekundes įkvėpkite, 4 - sulaikykite kvėpavimą, ir 6 - iškvėpkite.

KET - itin veiksmingas metodas skrydžio baimei gydyti. Terapijos metu mokomasi atpažinti savo nerimo mintis ir jas pakeisti logiškomis, realistiškomis.

Patarimai, padedantys įveikti skrydžio baimę:

• Atvykite į oro uostą anksčiau, kad išvengtumėte papildomo streso.
• Venkite kofeino, alkoholio, nes jie didina nerimą.
• Pasikalbėkite su įgula: palydovai dažnai moka nuraminti keleivius, jie yra pasiruošę padėti, tad jei jaučiate stiprų nerimą, pasakykite apie tai skrydžio palydovams.

Kada Kreiptis Pagalbos?

Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje. Kreiptis pagalbos reikėtų, jei jaučiate:

• Nuolatinį ir intensyvų nerimą, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
• Kasdienio gyvenimo sutrikimus - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
• Fizinius nerimo simptomus, tokius kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
• Jums nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
• Patiriate panikos priepuolius arba specifines baimes, trukdančias įprastinei veiklai.
• Jaučiate depresijos požymius arba mintis apie savižudybę.

Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.

Fobijų Gydymas

Nors žmonės yra linkę atidėti fobijų gydymą ir nesiryžta to imtis (nes niekam nėra smagu susidurti su savo didžiausiomis baimėmis), tyrimai rodo, kad specifinės fobijos yra vienas iš lengviausiai atsikratomų psichikos sutrikimų. Dažniausiai fobijos gydomos pasitelkiant ekspozicinę (susidūrimo) terapiją, kuri vyksta pagal kognityvinės elgesio terapijos (KET) principus. Jos metu edukuojama apie jausmus, o ypač baimę ir nerimą, dirbama su trukdančiais įsitikinimais, pvz., kad gimdymo metu tikrai patirsiu traumą ar nutiks kažkas negero vaikui. Galiausiai užsiimama ekspozicija, kuomet po truputėlį laipsniškai mokomasi naujo elgesio fobiją keliančioje situacijoje.

Kiti Gydymo Būdai

• Psichoterapija: Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo.
• Vaistai: Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.
• Atsipalaidavimo metodai ir meditacija: Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas.
• Streso valdymas: Streso valdymo metodai gali būti naudingi.
• Paramos grupės: Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis.

Dažniausiai Pasitaikančios Fobijos

Naudodamiesi duomenimis iš YouGov apklausos, kurioje palyginti 2 088 suaugusiųjų duomenys, apžvelgsime kelias fobijas, nuo labiausiai paplitusių iki rečiausiai pasitaikančių, ir trumpai pasiaiškinsime apie kiekvieną iš jų.

Fobija	Labai Bijau (%)	Šiek Tiek Bijau (%)
Aukščio baimė	23	35
Gyvačių baimė	21	31
Viešo kalbėjimo baimė	20	36
Vorų baimė	18	24
Mažos uždaros erdvės baimė	14	29
Pelių baimė	9	17
Adatos ir injekcijos baimė	8	16

tags: #arfobija #nerimas #psichikos #sutrikimas