Socialinis nerimas yra viena iš jautrumo grėsmei schemos atmainų, kai žmogus baiminasi, kad apie jį blogai atsilieps ar kaip kitaip viešai pažemins. Žmonės, turintys šią psichologinę problemą, bijo, tarkime, ne tik viešai kalbėti, bet ir susitikti su nepažįstamaisiais ar tiesiog neigiamos aplinkinių nuomonės.
Socialinis nerimas gali pasireikšti kaip nedidelis nerimas, bet išimtiniais atvejais tampa itin stipria baime, kaip, pavyzdžiui, agorafobija - kai žmogus bijo išeiti iš namų, nes jam atrodo, kad bus sunkiai sužeistas ar žus. Trumpai tariant, jis ieško potencialios grėsmės (kad ir itin menkos) ir paverčia ją katastrofa - jo baimė tampa nebevaldoma, jis ignoruoja grėsmės menkumą ir tikroviškai įsivaizduoja visus baisumus, kurie gali nutikti. To pasekmė - panika ir sąstingis.
Verta panagrinėti, kas sukelia socialinį nerimą ir kaip su juo kovoti.
Socialinio nerimo priežastys
Paprastai nuolatinio nerimo priežastis būna tėvai, turintys tokį pat polinkį. Suaugusiųjų nerimas gali nukrypti bet kur - nuo ekonominio nesaugumo iki baimės dėl žmonių, kurie jiems rūpi.
Tara pasakojo apie moterį, kurios tėvas vos nemirė nuo širdies smūgio, kai šiai buvo keturiolika metų, ir tada jis pasakė: „Tik dėl tavęs stengiuosi gyventi.“ Jai pasidarė baisu, kad tėvo gyvybė priklauso vien nuo jos. Ta moteris tapo medike ir nuolat nerimaudavo. Ji turėjo tokį emocinio reagavimo įprotį: užsikabindavo už nedidelį pavojų keliančios smulkmenos ir mintyse išpūsdavo ją iki visiškos katastrofos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Toks itin stiprus jaudinimasis skiriasi nuo adaptyvaus rūpesčio, leidžiančio mums pasiruošti tikram pavojui. Pasak jos, tokiu atveju vienas iš gydymo būdų gali būti sąmoningai nukreipti dėmesį į paniką keliančias mintis ir jausmus, stebėti perdėtas baimes ir mokytis aiškiau suvokti, kokie jausmai ir situacijos jas sužadina. Sąmoningai kontroliuodami nerimastingas mintis, nesileisime jų valdomi - tai žingsnis į emocinę laisvę.
Tyrimai ir eksperimentai
Philippeʼo Goldino neuromokslų laboratorijoje Kalifornijos universitete Deivise buvo tyrinėjami socialinio nerimo sutrikimą turintys savanoriai. Goldinas surinko socialinio nerimo kamuojamus savanorius ir paprašė prisiminti kokį nors trikdantį įvykį - realią situaciją, kai juto didelį nerimą. Tada jie turėjo savais žodžiais tiksliai aprašyti, kas nutiko ir kokių neigiamų minčių apie save jiems kilo to įvykio metu. Kiekviena iš šių minčių sukelia neigiamų jausmų griūtį. Smegenyse jos aktyvuoja už nerimą atsakingą nervinių ląstelių tinklą.
Tyrėjas aiškino: „Tiesiog atsiduokite šios akimirkos patirčiai. Tokį santykį su mus trikdančiomis emocijomis tyrėjai vadina priėmimu.
Kaip lengvai įveikti socialinį nerimą – prof. Jordanas Petersonas
Psichoterapeuto Chriso Gernerio manymu, tiesiog priimti yra itin svarbu, norint išugdyti atjautą sau patiems. Jis mato keletą šio proceso, kuris labai primena Rinpočės rankos paspaudimo praktiką, etapų. Iš pradžių sukyla pasipriešinimas - tai įprasta reakcija, norint išvengti nesmagių jausmų. Kitame etape mes smalsiai atsigręžiame į tuos jausmus. Kai išmokstame su jais tiesiog būti, jie mums nebetrukdo ir mes leidžiame jiems ateiti ir išeiti nebereaguodami.
Tačiau Hedy Kodber iš Jeilio universiteto atliktas tyrimas rodo, kad vidinis nusiteikimas tiesiog priimti savo jausmus sumažina migdolinės liaukos reaktyvumą ir mums pasidaro lengviau susitaikyti su nemaloniomis emocijomis, neleidžiant joms paveikti mūsų minčių ir elgesio. Taip pat ji pastebėjo, kad tiesiog priimant tampa lengviau ištverti ir fizinį skausmą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Panašias išvadas padarė ir Philippeʼas Goldinas. Jis atrado, kad, kai žmonės, turintys socialinio nerimo sutrikimą, tiesiog stebi savo nerimą priimdami ir nevertindami, jis sumažėja. Kognityvinė terapija, kurios vienas iš taikomų būdų - konfrontuoti su gąsdinančiomis mintimis, suaktyvino už verbalinę ir panašią protinę veiklą atsakingas smegenų sritis.
Kaip įveikti socialinį nerimą
Svarbu suprasti, kad sveikata labai priklauso nuo artimų santykių. Vieniši žmonės paprastai dažniau patiria gilų stresą, prasčiau miega, dažniau žudosi, tad ir tikimybė susirgti jiems yra didesnė. Turint artimų draugų, giminaičių, bičiulių religinėje ar kitokioje bendruomenėje ankstyvos mirties tikimybė, palyginti su mažai bendraujančiais, yra mažesnė. Bendraujantys, prieraišūs, ieškantys draugijos ne tik turi daugiau bičiulių, bet, kaip parodė eksperimentai, yra atsparesni virusams.
Štai keletas patarimų, kaip įveikti socialinį nerimą ir pagerinti savo savijautą:
- Supraskite, kad ilgalaikė laimė pasiekiama ne „ją kuriant”. Žmonės prisitaiko prie kintančių aplinkybių, netgi prie turtų ar neįgalumo.
- Tapkite savo laiko šeimininkais. Laimingi žmonės jaučiasi esą savo gyvenimo šeimininkais, ir čia dažnai padeda mokėjimas planuoti: iškelti tikslus ir numatyti kasdienes užduotis.
- Vaidinkite, kad esate laimingi. Kartais tam tikras mintis galime sužadinti dirbtinai. Prisivertę šypsotis, žmonės pasijunta geriau; būdami susiraukę, galvoja, jog visas pasaulis nusiteikęs priešiškai. Tad nutaisykite laimingą veidą. Kalbėkite taip, tarsi būtumėte teigiamos savi vertės ir lengvai bendraujantis optimistas.
- Ieškokite tokio darbo ir laisvalaikio praleidimo būdų, kad galėtumėte pritaikyti savo gebėjimus. Laimingi žmonės dažnai jaučiasi tarsi ant bangos - įsijautę į užduotį, kuri juos išbando, tačiau nepalaužia.
- Įstokite į „judėjimo ” judėjimą. Gausybė mokslinių darbų rodo, kad užsiimant aerobika ne tik tampama sveikesniais ir energingesniais, bet ir atsparesniais depresijai ir nerimui.
- Miegokite tiek, kiek reikia. Laimingi žmonės gyvena aktyviai ir energingai, tačiau skiria pakankamai laiko miegui ir vienatvei.
- Atiduokite pirmenybę artimiems santykiams. Artima draugystė su tais, kurie jumis labai rūpinasi, gali padėti įveikti sunkius laikus. Guodimasis naudingas ir sielai, ir kūnui. Pasiryžkite puoselėti savo artimiausius santykius: nemanykite, jog artimiausi jums žmonės tokie išliks savaime, rodykite jiems tokį patį gerumą, kurį rodote kitiems, tvirtinkite santykius, pramogaukite kartu ir viskuo dalykitės.
- Nesusikoncentruokite tik į save. Padėkite vargstantiems. Laimingieji yra paslaugesni (gerai besijaučiantys daro gerus darbus).
- Rašykite dienoraštį.
- Puoselėkite savo dvasinį pasaulį. Daugeliui žmonių stiprybės ir vilties teikia tikėjimas, kuris taip pat padeda galvoti ne tik apie save.
Atminkite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl svarbu atrasti būdus, kurie geriausiai tinka jums. Jei jaučiate, kad socialinis nerimas trukdo jums gyventi pilnavertį gyvenimą, kreipkitės į specialistą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #nerimas #psichologas #vsiku