Socialinis nerimas yra plačiai paplitęs reiškinys, paliečiantis žmones įvairiais gyvenimo etapais. Jis gali pasireikšti įvairiose situacijose, o kai kuriems žmonėms šis nerimas tampa itin stiprus, trukdantis kasdienei veiklai, skatinantis vengimą ir netgi sukeliantis depresiją. Šiame straipsnyje gilinsimės į socialinį nerimą, remdamiesi knygų įžvalgomis ir patirtimi, siekdami suprasti jo priežastis, pasekmes ir galimus įveikimo būdus.
Nerimas: Kas Tai Iš Tikrųjų?
Ką iš tiesų reiškia nerimas ir kaip jį suvaldyti, kol jis nepradėjo valdyti mūsų gyvenimo? Daanas Heerma van Vossas savo knygoje „Nerimastingas žmogus“ leidžiasi į kelionę, kurios metu bando atsakyti į šį klausimą. Jis kalbasi su menininkais, filosofais, rašytojais, psichoterapeutais ir jų pacientais, ieškodamas atsakymų, kurie šiandien neduoda ramybės daugeliui.
D. Heerma van Vossas, palikęs Amsterdamą, keliauja po Prancūziją, Džakartą ir San Franciską, siekdamas suprasti nerimo šaknis. Traukinys rieda per Nyderlandų kraštovaizdį, o autorius geria trečią kavos puodelį, nes naktis buvo sunki, kupina košmarų primenančių sapnų. Dribergene vyksta jubiliejinis Nerimo, kompulsinių sutrikimų ir fobijų asociacijos kongresas - viena pirmųjų pasaulio asociacijų, įsteigtų galvojant apie nerimo sutrikimo varginamus žmones.
Marinos de Wolf-Ferdinandusse Istorija
Šios asociacijos ištakos siekia vienos baimės ir nerimo kankinamos moters - Marinos de Wolf-Ferdinandusse - istoriją. Jos pasakojimas apie baimę prasideda nuo 1962 metų, lemtingos viešnagės pas draugus. Marinos vyras Hansas norėjo, kad žmona išeitų prasiblaškyti. Marina gelbėjo žydus per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau prisiminimai apie tuos, kuriems negalėjo padėti, ją slėgė.
Pirmieji septintojo dešimtmečio metai Marinai buvo ypač sunkūs. Po daugybės operacijų, motinos slaugos ir persikraustymų, 1962 metais ji pasijuto visiškai išsekusi. Savaitėmis ji jautė silpnumą, galvos svaigimą ir sunkumą vaikščioti. Svečiuose, pokalbiui pasisukus apie fizines negalias ir mirtį, Mariną apėmė panika. Tuo metu sąvokos „panikos priepuolis“ dar nebuvo. Gydytojas diagnozės nenustatė, o patarimas pailsėti porą savaičių nepadėjo. Marina pradėjo bijoti išeiti į lauką, o galiausiai - ir keltis iš lovos. Prasidėjo kelionės per neurologus, vidaus ligų gydytojus ir psichoanalitikus, tačiau tas „kažkas“ niekur nedingo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Nuo 1962-ųjų iki 1970 metų Marina beveik neišeidavo iš namų. Ji jautėsi vieniša ir netekusi vilties, tačiau subrendo mintis, kad ji negali būti vienintelė, kenčianti nuo kūną paralyžiuojančios baimės.
Fobijų Klubų Įkūrimas
Marina nustojo dėti viltis į gydytojus, kuriuos mažai domino baimė, fobijos ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Įkvėpta Didžiosios Britanijos fobijų klubo „The Open Door“, kurį įsteigė Alice Neville, Marina 1968 metais įkūrė Nyderlandų fobijų klubą. Alice Neville kentėjo dėl karo, o vieną dieną, važiuodama autobusu į Londoną, patyrė hiperventiliaciją.
Marina suprato Alice jausmus ir karo atgarsius jos panikos priepuoliuose. Alice ir Marina aplenkė likusį pasaulį, nes JAV Nerimo sutrikimų asociacija buvo įsteigta tik 1980 metais. 1969 m. kovo 1 d. pasirodė pirmasis žurnalo „Fobievizier“ numeris, kurį Marina parengė visiškai viena.
Įsteigus klubą, paaiškėjo, kad Marina ne viena išgyvena tai, ko gydytojai negali paaiškinti. Per pirmus porą metų atsiųsti laiškai dvelkė didžiuliu palengvėjimu: „Kiekviename mieste, kiekviename kaime gyvena bent po vieną žmogų, kenčiantį nuo kokios nors fobijos. Tai buvo žmonės, kuriems įvairios baimės ir nerimas trukdė kasdieniame gyvenime. Vieni bijojo išeiti į lauką, kiti baiminosi gyvūnų, treti nerimavo dėl raudonio. Daugumai dėl kokios nors baimės kenčiančių žmonių buvo sunku kalbėti apie savo nerimą net su artimiausiais žmonėmis. Šitoks gyvenimas beveik nuolatinėje baimėje vienaip ar kitaip nulemdavo vienišumą.
Lyčių Skirtumai ir Socialiniai Veiksniai
Dauguma likimo draugų buvo moterys. Iki šių dienų moterys patiria pusantro karto didesnę nerimo sutrikimo išsivystymo grėsmę nei vyrai. 2014 metais atliktas tyrimas parodė, kad testosteronas (vyrų organizme jo koncentracija yra gerokai didesnė nei moterų) veikia kaip savotiškas neurologinis barjeras, saugantis nuo baimės. Ir priešingai, tokie hormonai kaip estrogenas ir progesteronas (jų koncentracija didesnė moterų organizme) iš esmės sunkina prisitaikymą prie situacijų net ir tada, kai jos išties nekelia jokio pavojaus.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Vis dėlto reikia nepamiršti ir socialinių veiksnių. Galbūt moterys patiria didesnį visuomenės spaudimą kasdieniame gyvenime, galbūt nuo seno susiklostė taip, kad jos laisviau nei vyrai kalba apie jausmus, kurie tarsi demonstruoja silpnumą (o gal jaučia pareigą apie tai kalbėti)?
Sociologas Abramas de Swaanas įrodinėjo, kad nelikus griežtų lankymosi tam tikrose vietose ribojimų, kurie galiojo europietėms moterims XIX amžiuje, išsivystė nauja socialinė „liga“ - atvirų erdvių baimė. Būtent tuo metu psichiatrinėje literatūroje atsirado pirmieji Platszchwindel („galvos svaigimo aikštėje“) atvejų aprašymai, vėliau pakeisti terminu „agorafobija“.
Socialinės Istorijos Knygose: Pagalba Vaikams
Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Knygos „Socialinės istorijos“ gali padėti vaikams lavinti bendravimo įgūdžius, suprasti emocijas ir elgesį skirtingose situacijose. Jos padeda vaikams suprasti, kaip jie jaučiasi ir kaip jų patiriamos emocijos skatina juos elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko.
Mažiesiems visuomet lengviau parodyti nei pasakyti - o ypač kalbant apie emocijas. Jie jas tikrai jaučia, tačiau kartais pritrūksta žodžių. Kaip dabar jaučiuosi? Kokie tai jausmai? Kaip atpažinti emocijas? - nelengvi klausimai ir suaugusiam. O 3-11 metų amžiaus vaikams, kuomet dar tik formuojasi abstraktus - sąvokinis mąstymas ir savęs suvokimas, atpažinti kylančius jausmus, kalbėti apie savo emocijas gali būti neįveikiama užduotis.
Knygos apie Nerimą Vaikams: „Ką Daryti, Kai Droviesi“
Dauguma vaikų, atsidūrę įvairiose socialinėse situacijose, jaučiasi nejaukiai. Jie drovisi, nerimauja ar net vengia veiklų, kuriose bus stebimi ir vertinami. Knyga „Ką daryti, kai droviesi“ - nepamainoma pagalba mažiesiems, kuriems drovumas trukdo mėgautis gyvenimu, tobulėti, pasitikėti savimi, dalyvauti įvairiose veiklose ir susibūrimuose.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Šioje knygoje pateikiami socialinio nerimo valdymo būdai, pagrįsti kognityvinės bihevioristinės terapijos principais, tačiau aprašyti itin paprastai ir žaismingai, pateikiant smagių užduotėlių, pavyzdžių, iliustracijų ir veiksmingų pratimų.
Gyvenimą Stiprinantis Nerimas: Egzistencinis Požiūris
Kirkas J. Schnelderis, šiuolaikinės egzistencinės humanistinės ir egzistencinės integratyvlos psichologijos atstovas, teigia, kad gyvename produktyvumo, greičio, racionalaus mąstymo, technologinės pažangos persmelktoje realybėje, kurioje kartais nebežinome ne tik kaip būti savimi, bet ir apskritai - žmogumi.
Jo knyga „Gyvenimą stiprinantis nerimas“ kviečia pažvelgti į tam tikrą nerimo tipą, kuris ne paralyžiuoja, o išlaisvina ir suteikia drąsos nerti į egzistencijos gylį bei atrasti ten gyvybingumą. K. Schneideris liudija, kaip baimę keliančios patirtys gali ne tik tapti kančios bei nerimo šaltiniais, bet ir paskatinti asmenybės augimą.
Vienas iš didžiausių Kirko Schneiderio knygos privalumų yra tai, kad jis siūlo ne atsikratyti nerimo, o suprasti jo prasmę ir netgi galimą naudą gyvenime. Jis skatina pažvelgti, kokiais įvairiais būdais ši esminė žmogiška emocija gali padėti augti, pilniau įsilieti į būtį, keisti save taip, kad gyventume visavertiškesnį gyvenimą.
K. Schneideris remiasi empiriniais tyrimais, ilgamete klinikine praktika bei asmenine patirtimi, primindamas mums, kaip svarbu yra pripažinti nerimą kaip gyvybinę galią. Jis kviečia patyrinėti egzistencines nerimo, kaip galingos mobilizuojančios, o ne paralyžiuojančios jėgos šaknis.
Kaip lengvai įveikti socialinį nerimą – prof. Jordanas Petersonas
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Jei nerimas tampa nevaldomas, tuomet jums gali padėti nuoseklus darbas, paremtas kognityvine elgesio terapija (KET). Dr. Julius Neverauskas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, jau daugiau kaip du dešimtmečius sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje.
KET padeda mokantis analizuoti konfliktines situacijas, suprasti, kaip mūsų mintys gali pakeisti mūsų emocinę ir fizinę savijautą situacijose. Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimiškose situacijose. Su juo susiduria iš esmės visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai. Tokie žmonės jį patiria labai stipriai, tuomet jis pradeda trukdyti kasdienei veiklai, skatina vengimą, gali sukelti depresiją. Seminaro metu bus paaiškinama, kodėl kyla socialinis nerimas, kada ir kodėl jis tampa problema.
Dr. Julius Neverauskas Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Vilniaus Universitete baigtas Medicinos magistras bei Psichiatrijos rezidentūra. LSMU baigtas Kognityvinės ir elgesio terapijos podiplominės studijos. Savo patirtį gilina dirbdamas tiek psichiatru, tiek psichoterapeutu, vesdamas paskaitas, tobulindamasis Schemų terapijos srityje. Yra parašęs knygą apie pirmąsias patirtis pradėjus taikyti psichoterapinius metodus - „Kaip dėl to jaučiatės?
Adomas Bieliauskas. Medicinos gydytojas, psichiatrijos rezidentas, kognityvinės ir elgesio terapijos psichoterapeutas, baigtas medicinos magistras Vilniaus Universitete Medicinos fakultete.
tags: #socialinis #nerimas #knygos