Visuomenėje dažnai kyla diskusijų apie įvairius reiškinius, tokius kaip homoseksualumas ir rūkymas, ir jų ryšį su psichikos sveikata. Svarbu remtis mokslo įrodymais ir suprasti, kaip šie klausimai yra vertinami medicinos ir psichologijos srityse.
Pagal tą skirstymą arba nori permainų, arba nori išsaugoti esamą padėtį minimaliai ją keisdamas. O tikri anarchistai siekia ne populizmo ir daugumos, o teisingumo, ir laisvamaniškai bei moksliškai stengiasi suvokti nors dalį to teisingumo.
Homoseksualumas: Sutrikimas Ar Natūrali Savybė?
Tarkime, homoseksualų atveju - mokslas sako, kad tai ne sutrikimas, taip pat kelia hipotezę, kad įgimta. Ir tai visiškai nepažeidžia kitų žmonių teisių. Tai kokio velnio tai draust ir, tuo labiau, diskriminuoti juos?
Mokslui yra žinomas terminas "situacinis seksualinis elgesys" (kai individas taip elgiasi verčiamas objektyvių aplinkybių), pvz. kai kalėjime santykiauja du heteroseksualūs vyrai, arba kai homoseksualai, priversti visuomenės, susituokia su moterimis ir pan., tačiau jei žmogus turi seksualinio pasirinkimo laisvę ir jis renkasi tos pačios lyties atstovą, greičiausiai jis yra homoseksualas arba biseksualas.
Svarbu paminėti, jog 8-ajame dešimtmetyje Amerikos Psichologų ir Psichiatrų Asociacijos pašalino homoseksualumą iš sutrikimų sąrašo. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) pašalino iš sąrašo homoseksualumą 92-aisias, taigi, civilizuotose šalyse nuo to laiko tikrai gydytojai tokiomis praktikomis neužsiima.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo nikotino
Pagrindinis visą šią mokslo srovę pastūmėjęs darbas buvo 1958 metais, pirmasis tokio pobūdžio, "The adjustment of the male overt homosexual", kurį parašė Evelyn Hooker. Iš pradžių kelta hipotezė ar tai negalėtų būti psichologijos dalykas, tačiau ši hipotezė taip pat bandymais buvo paneigta.
Pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį, jog NARTH yra ne mokslinė, o visuomeninė nepelno organizacija, ir būdamas akademiku, Spitzeris tuos "tyrimus" atlikinėjo ne kaip mokslininkas, o kaip paprastas pilietis. Kai jis juos paviešino viename iš nemokslinių leidinių, ir pastarasis kreipėsi į Amerikos Psichiatrų Asociacija, ji pateikė atsakymą - Spitzerio tyrimas buvo nemokslinis; nėra jokių mokslinių įrodymų (jų nepateikė ir Spitzeris), jog įmanoma pakeisti seksualinę orientaciją.
Mokslininkai laikosi nuomonės, jog tai ne liga ir ne sutrikimas - taigi, kaip gydyti, jei tai ne liga? Ir kaip galima užsikrėsti, jei tai ne liga? Demografijai homoseksualumas nekenkia.
LGBT teisių žemėlapis pasaulyje.
Šiuo metu manoma, jog seksualinį identitetą lemia genetikos, hormonų ir išorinių veiksnių visuma, tačiau lemiamą vaidmenį vaidina biologiniai faktoriai.
Taip pat skaitykite: Socialinės rūkymo problemos Lietuvoje
LGBT - lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų - pajėgos stengiasi įrodyti, jog gimtinę orientaciją lemia genas, ankstesniuose ciklo straipsniuose pateikta psichologinė homoseksualumo dinamika dažnai kritikuojama kaip homofobų teorija.
Nuo tada, kai 1973 metais Amerikos psichiatrai pasidavė gėjų spaudimui paskelbti potraukį tai pačiai gimčiai sveiku dalyku, tapo svarbu „įrodyti“, kad psichoterapijos tėvas Sigmundas Freudas homoseksualumo nelaikė sveikatos sutrikimu.
Svarbiausia berniuko vystymosi homoseksualumo linkme priežastimi Freudas laikė per daug artimą ryšį su motina. Per didelis mamos artumas slopina berniuko vyriškumą. Kalbant toliau, labai dažnai pastebėjome, jog tariamieji homoseksualai (vok. invertierten) anaiptol nebuvo nejautrūs moters žavesiui, tačiau moters keliamą jaudinimą nuolat perkeldavo į vyrišką objektą.
Freudas neatmetė ir tėvo vaidmens šiam kentėjimui vystytis, sakydamas, jog „inversiją neretai sukelia stipraus tėvo nebuvimas vaikystėje“.
Freudas pastebi, jog neretai homoseksualų potraukį jaučiantys asmenys mano, kad ši jų savybė yra įgimta: juk žmogus gali atsiminti buvęs toks nuo pat pirmųjų savo dienų. Į tai Freudas atsako, jog anksčiau minėti patyrimai - per didelis mamos artumas, nutolęs tėvas ir pan. - glūdi gilioje vaikystėje, t. y. tame amžiuje, kuris atmintyje neišlieka.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Faktas, kad po epizodinių homoseksualių santykių vieni asmenys tęsia juos ir toliau, o kiti ne, rodo, jog galimas ir įgimtas polinkis į homoseksualumą.
Ir Freudo laikais kai kurie gydytojai svarstė įgimto homoseksualaus potraukio galimybę. Freudo nuomonė šiuo klausimu nuosaiki ir išmintinga: faktas, kad po epizodinių homoseksualių santykių vieni asmenys tęsia juos ir toliau, o kiti ne, rodo, jog galimas ir įgimtas polinkis į homoseksualumą.
Lietuvoje vyksta ryškūs pokyčiai dėl LGBTQ+ bendruomenės palaikymo - daug dėmesio skiriama tolerantiško visuomenės požiūrio į LGBTQ+ narius kūrimui ir skatinimui gerbti šios bendruomenės teises. Visgi pačių LGBTQ+ narių emocinė ir fizinė sveikata neretai lieka paraštėse - ši visuomenės grupė nuolat susiduria su socialinėmis problemomis, neretai patiria įvairių formų smurtą.
T. V. Raskevičius sako, jog baimė yra viena sudėtingiausių žmogaus emocijų, lemiančių itin prastą psichologinę būseną, o dėl visuomenės negebėjimo priimti kitokių žmonių, jiems gali būti sunku priimti ir save.
„Aš turiu užsiauginęs ganėtinai storą odą, tačiau man labai liūdna dėl jaunų LGBTQ+ žmonių, matančių, kokių neapykantos žinučių gali susilaukti viešai atsiskleidęs asmuo.
„Siekiant padidinti savo psichologinį atsparumą neigiamai aplinkai, stresui, baimėms ir diskriminacijai, labai svarbu neatsiriboti nuo socialinės aplinkos ir apsupti save žmonėmis, kurie pasižymi panašiomis vertybėmis ar nuostatomis. Artimųjų ir draugų palaikymas iš tiesų turi reikšmingą poveikį: mažėja vienišumo jausmas, lengviau pritapti aplinkoje, susidoroti su kylančiu stresu. Taip pat nereikėtų bijoti kreiptis į specialistus, kurie palaikytų ir padėtų spręsti iškilusias psichologines problemas. Rūpinantis savo emocine sveikata ne mažiau svarbu pasirūpinti ir fizine sveikata: visaverte subalansuota mityba, aktyvumo palaikymu, kokybiško miego įpročiais, darbo ir poilsio režimo sudarymu“, - sako M.
Psichologė įvardija, kad vienas iš būdų pasirūpinti savimi ir pagerinti savo psichologinę būseną yra meditacija. Šis užsiėmimas gerina koncentraciją ir dėmesį, padeda geriau suprasti save ir teigiamai veikia savivertę, mažina streso bei nerimo lygį, nuovargį.
Anot „Vilnius sveikiau“ biuro kineziterapeutės Gretos Vasiliauskaitės, emocijos nėra atsiejamos nuo fizinio kūno, nes mintys tiesiogiai jį paveikia. „Patiriant nuolatinį nerimą ar stresą, žmogus dažniausiai pripranta prie tokių kūno reakcijų, tačiau įtampa kaupiasi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
G. Vasiliauskaitė pažymi, kad veiksmingiausiai kūną ir protą atpalaiduoja gilus kvėpavimas, kuriam nereikia specialaus pasiruošimo ar vietos. Gilūs, ilgi, pilvą pripildantys ir pečių į viršų nekeliantys įkvėpimai pro nosį bei dar ilgesni iškvėpimai pro burną - taip kvėpuojant bent kelias minutes, atpalaiduojama nervų sistema, kuri atsakinga už kūno raumenų įtampą, todėl kartu atsipalaiduoja ir kūnas.
LGBTQ+ bendruomenės psichinės sveikatos prioritetizavimo svarba
Rūkymas: Priklausomybė ir Poveikis Psichikai
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, jog tabako rūkymas - labiausiai paplitusi priklausomybės liga, tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardijama kaip Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką.
Apie rūkymo žalą šnekama daug ir dažnai - girdime grėsmingus medikų perspėjimus dėl nikotino sukeliamų ligų, politikai periodiškai rodo iniciatyvą atgrasyti žmones nuo rūkymo didindami rūkalų akcizus, drausdami reklamą ar klijuodami baisias iliustracijas ant cigarečių pakelių.
Žmonės labai dažnai sugalvoja priežasčių, kodėl jie rūko ir kodėl niekaip nesiryžta mesti. Vieniems rūkymas neva padeda įveikti stresą, suteikia malonių emocijų, padeda kontroliuoti svorį, rašoma health.com.
Daugiau nei pusė rūkančiųjų (59%) norėtų mesti rūkyti, rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tačiau dažniausiai žmonės įvardija, jog jiems tai padaryti trukdo susiformavę įpročiai, valios trūkumas, didelis stresas ar kitų įtaka, atskleidžia „Acetium Lozenge“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje.
Naujausi mokslo tyrimai parodė - rūkantys žmonės turėtų gerokai sunerimti dėl savo protinių gebėjimų. Prisidegti cigaretę nevengiančių žmonių smegenų dalis, kuri atsakinga už mąstymo įgūdžius yra mažesnė, o funkcionalumas lėtesnis.
Mokslininkai teigia, kad rūkymas didina šizofrenijos ir kitų psichikos susirgimų riziką. Statistiniai duomenys atskleidė akivaizdžias sąsajas tarp cigarečių ir diagnozuotų psichozės atvejų.
Išbandėte visus įmanomus rūkymo metimo būdus, tačiau galiausiai cigaretę vis tiek nuspręsdavote prisidegti? Nenusiminkite ir išbandykite dar vieną. Šis žalingas įprotis uždeda dar didesnę finansinę naštą toms šeimoms, kurios ir taip turi mažai pajamų.
2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,2 litro mažiau nei 2014 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
„Kodėl rūkote?“ - uždavę šį klausimą rūkančiam žmogui, sulauktumėte aibės priežasčių: nes patinka, nes padeda nusiraminti, įveikti stresą, įvairias baimes, prideda pasitikėjimo savimi ir taip toliau. Ar prigalvotumėte jų daugiau? Tikriausiai taip.
Prieš 50 metų JAV Dr. Luther Terry pristatė studiją, kuri supažindino amerikiečius su tabako keliama žala. Ji nurodė, kad rūkymas yra tiesiogiai susijęs su plaučių vėžiu. Per pusę amžiaus šalyje rūkančiųjų skaičius sumažėjo nuo 42 proc. iki 18 proc.
Pasaulinė diena be tabako.
Tyrimais įrodyta, kad paauglystėje pradėję rūkyti žmonės (tokių yra daugiau nei 70 proc. Faktas: Iš tiesų tabako komponentai neatpalaiduoja, bet paprasčiausiai slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis. Tačiau pripratęs prie cigaretės žmogus negali be jos atsipalaiduoti ir patenka į užburtą ratą.
Tyrimais įrodyta, kad niekada nebandę rūkyti ar šį įprotį metusieji jaučiasi mažiau prislėgti, ramesni bei patiria mažiau streso.
Atminkite, jog rūkymas tikrai nepadarys Jūsų sportiško, o atvirkščiai sumažina kūno fizines galimybes ir ištvermę dėl sumenkusio ištvermės kiekio ir verčia širdį dirbti žymiai sunkiau.
Faktas: Rūkantys vyrai du kartus dažniau kenčia nuo impotencijos nei nerūkantys.
Faktas: Rūkymas paauglystėje stabdo plaučių formavimąsi. Tu augi, o tavo plaučiai - ne. Mergaičių kvėpavimo organai formuojasi iki 18 metų ir, jei ji pradeda rūkyti anksti, jos plaučiai tinkamai nesusiformuos.
Faktas: Nepastovus rūkymas taip pat yra pavojingas. Plaučių vėžio tikimybė padidėja dvigubai, širdies smūgio - 50 proc.
Faktas: Rūkymas žaloja dantis. Jeigu palygintume rūkančio ir nerūkančio žmogaus dantų būklę ir spalvą - skirtumai būtų akivaizdūs. Cigaretėse yra dervų, kurios kaupiasi ant dantų paviršiaus. Šios dervos lemia dantų pageltimą ir parudėjimą. Rūkymas taip pat silpnina imuninę sistemą, padidėja tikimybė infekcijų atsiradimui bei sunkesniam gijimui. Rūkantiems žmonėms karieso plitimo procesas paspartėja net kelis kartus, dažniau pasireiškia dantenų ligos (gingivitai).
Faktas: „Lengvos” cigaretės tokios pat pavojingos kaip bet kurios kitos stipresnės.
Faktas: Cigarai, pypkės, kaljanas yra tokia pat žalinga rūkymo rūšis, nes žmogus įkvepia dūmų. Tabako dūmų įkvėpimas bet kokia forma yra pavojingas.
Faktas: Pasikliauti vien valios pastangomis - mažiausiai sėkmingas būdas. Nikotino pakeitimo terapija ir receptiniai vaistai padidina šansus atsikratyti žalingo įpročio.
Šiuo metu Lietuvoje, 18-74 metų amžiaus gyventojų tarpe, beveik kas trečias (30,4 proc.) teigia, jog rūko. Dažniausiai Lietuvoje rūko 30-39 ir 40-49 metų gyventojai, rečiausiai - 60-74 metų lietuviai.
tags: #ar #rukymas #homoseksualumas #psichikos #sutrikimas