Per dienų dienas prižiūrėdami proto ar psichikos negalią turintį artimąjį šeimos nariai pavargsta nuo nuolatinės atsakomybės ir rūpesčio, jiems sudėtinga rasti laiko ir galimybių susitvarkyti įvairius reikalus, jau nekalbant apie elementarų poilsį. Todėl laikino atokvėpio paslauga - gyvybiškai reikalinga.
Laikino atokvėpio paslauga siekiama padėti žmones su negalia ir senyvo amžiaus asmenis prižiūrintiems artimiesiems derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą su artimojo slauga bei priežiūra. Šeima gali pasirinkti, ar artimąjį specialistų priežiūrai palikti valandai, parai, o gal - savaitei. R. Genienė atkreipė dėmesį, kad paslauga gali būti teikiama arba asmens namuose, arba įstaigoje.
Šiuo metu startavusi naujovė - asmeninio asistento paslauga.
Asmeninio asistento paslauga - tai namų ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant) individualiai žmogui teikiama pagalba, padedanti įgalinti jį būti savarankišką ir užtikrinanti svarbiausias žmogaus gyvybinės veiklos funkcijas (tokias kaip asmens higiena, mityba, judumas / mobilumas, socialiniai santykiai ir aplinka). Asmeninio asistento pagalba - tai namų ir viešojoje aplinkoje individualiai žmogui iki 4 val.
Pernai Lietuvoje pradėta teikti bandomoji asmeninio asistento paslauga proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms yra labai reikalinga, bet kartu dar apipinta baimėmis. Anot paslaugos teikėjų, dažnai paslaugos gavėjų tėvai baiminasi įsileisti į namus nepažįstamą žmogų, jaudinasi, ar su jų vaikais bus elgiamasi tinkamai. Vis tik visos baimės išnyksta paslaugą išbandžius.
Taip pat skaitykite: Institucijų pertvarkos Lietuvoje
Apie tai kalbėta šiai paslaugai skirtoje Šiaulių ir Kauno regionų apskrito stalo diskusijoje.
Paslaugos nauda ir iššūkiai
Paslaugą gavusių žmonių su proto ar psichikos negalia tėvai, globėjai pagal įstatymą susirinkusiems akcentavo teigiamą paslaugos poveikį jų šeimoms - pavyzdžiui, pirmą kartą per 17 metų tėvai galėjo kartu išvykti atostogų, vienišas tėvas turėjo progos pailsėti, kitam reikėjo palaidoti tėvą, aplankyti gimines.
Tačiau paslaugos nauda - didelė, o pati paslauga labai laukta ir reikalinga“, - teigė L. Kaip rodo patirtis, teikiant paslaugą pasitaiko tokių iššūkių kaip asmeninio asistento ir paslaugos gavėjo nesuderinamumas, diskusinės situacijos dėl paslaugos gavėjų tėvų, globėjų klaidingų lūkesčių, be to, reikalingas tam tikras paslaugos adaptacinis periodas.
Pasak E. Jurkutės, bandomosios paslaugos taip pat parodė ir dar vieną aspektą - neįgaliųjų tėvai nepratę prie pagalbos ir sunkiai priima naujų formų paslaugas. Tai labai aiškiai parodė laikino atokvėpio įstaigoje paslaugos teikimas bei nesenai startavusi asmeninio asistento paslauga.
Bendraujant dažnai tekdavo išgirsti tėvų nuogąstavimų, kad kas gali geriau pasirūpinti jų artimuoju nei jie patys, taip pat labai būdavo jautru girdėti frazę, kad „kas gali be manęs mylėti mano neįgalų vaiką“. Tačiau užteko vos keleto pirmųjų paslaugos bandytojų, kad būtų užsitarnautas paslaugos gavėjų artimųjų pasitikėjimas ir viskas sustotų į savo vietas“, - džiaugiasi institucinės globos pertvarkos procesų Šiaulių regione ekspertė E.
Taip pat skaitykite: Globos Namų Pertvarkos Žingsnis po Žingsnio
Kitas iššūkis sietinas su pačių paslaugos gavėjų artimaisiais, tėvais, atstovais pagal įstatymą, mat dažnas iš tėvų yra įsitikinę, kad tai jiems tekusi našta, kurią jie turi patys ir pakelti. Kiti tėvai mano, kad tik jie geriausiai gali pasirūpinti savo artimuoju. Abiem atvejais, atsiranda su tuo susijusių psichologinių problemų tėvams, kai prireikia palikti savo artimąjį laikino atokvėpio paslaugą teikiančioje įstaigoje. Diskusijos metu buvo pastebėta, kad būtina sudaryti sąlygas artimiesiems su savo globotiniu atvykti į įstaigą, susipažinti su aplinka, darbuotojais, kurie teiks paslaugą, stengtis užtikrinti paslaugą teikiančio personalo stabilumą.
Kalbant apie iššūkius, su kuriais susiduriama, jaučiama atrankos proceso tobulinimo būtinybė. Dalyviai dalinosi mintimis, kad labai daug naudingos informacijos sužinoma pildant vertinimo anketą, tad galimybė ta informacija pasinaudoti labai pagelbėtų ne tik atrankos, bet ir įgyvendinimo procese. Taip pat keltas tarpžinybinio, tarpsektorinio bendradarbiavimo trūkumo klausimas.
Akivaizdu, kad dėl projektinio darbo specifikos žmonėms išlieka laikinumo jausmas. Galima tik džiaugtis, kad paslaugą teikiantys asmeniniai asistentai yra atsidavę, tikintys ir kupini vilties, tad noras padėti čia užima pirmą vietą. Diskusijos metu išryškėjo, kad teikiant tokio pobūdžio paslaugą yra būtinos darbuotojų supervizos, specializuoti mokymai įvairių negalių aspektu. Visus šiuos poreikius stengiasi patenkinti paslaugų teikėjai. Anot jų, kitaip ir negalėtų būti - investicija į darbuotoją ir jo gerovę yra būtina. Asmeniniai asistentai pastebi, kad šis darbas - nuolatinė mokykla.
Nors šiuo metu, asmeninio asistento paslaugos proto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims nerasime socialinių paslaugų kataloge, tačiau tikslas yra būtent toks, - sako ekspertė S. Artimavičiūtė-Šimkūnienė. - Susitikimo metu išryškėjo paslaugos svarba ir būtinybė, stipriosios ir silpnosios vietos. Negalia nėra kliūtis, kliūtis yra mūsų požiūris, aplinkos (ne)pritaikymas.
Neįgaliųjų sričiai skirtų bandomųjų paslaugų teikimas atskleidė šių paslaugų poreikį. Pasak E. Jurkutės, bandomųjų paslaugų teikimas labai greitai atvėrė ir sistemines kai kurių savivaldybių bėdas - tai požiūris į žmogų, savo savivaldybės gyventoją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos globos sistemos ateitis
Puiku, kai paslauga finansuojama pertvarkos projekto lėšomis, kai savivaldybėms žmogaus išlaikymas nieko nekainuoja. Bet buvo atvejų, kai, praėjus paslaugos teikimo laikotarpiui, besikeliančiam iš duobės žmogui paslaugos teikimas buvo nutraukiamas, o savivaldybė nesutiko rasti būdų užtikrinti gyvybiškai reikalingos paslaugos tęstinumą. Kalbu apie krizinės motinystės paslaugą mamai su vaikais. Visgi buvo ir tokių savivaldybių, kurios suprato paslaugos prasmę ir bendradarbiavo dėl pagalbos tęstinumo“, - pastebi E.
Svarbu paminėti, kad Šiaulių regionas - vienintelis iš visų regionų, kuris dar 2016-2017 m.
Tai Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė, į kurią nuolat kreipiasi pagalbos siekiant gerosios patirties sklaidos ir keičiant vis dar pertvarka dvejojančių kitų įstaigų vadovų požiūrį.
Kaip pasakoja E. Jurkutė, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namų suburtas aktyvus ir veržlus koletyvas nepalieka abejojančių neįgaliojo žmogaus galimybėmis bei užburia puikiu darbo organizavimu ir kolekyvo susidirbimu. Kelmėje įkurti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžių Aukštelkės socialinės globos namų treji Grupinio gyvenimo namai, kurie taip pat yra subūrę puikų ir profesionalų kolektyvą, dažnai ateinantį į pagalbą keičiant abejojančiųjų neįgaliųjų galimybėmis gyventi bendruomenėje požiūrį.
Kuršėnuose įsikūręs VšĮ „Dienos centras sutrikusio intelekto asmenims“ bei Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centras beidomintiems suteikia galimybę susipažinti bei su didžiausiu malonumu pasidalina daugiamete patirtimi organizuojant neįgaliųjų dienos užimtumą.
Čia keičiasi supratimas apie sunkią negalią turinčio žmogaus integracijos galimybes - net visiškai sunkias negalias turintys, prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių bei nuolatinės pagalbos reikalaujantys žmonės puikiai leidžia laiką“, - sako E. Jurkutė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus patarėjos R. Genienės teigimu, norint gauti laikino atokvėpio paslaugą, pirmiausia reikia kreiptis į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Jo specialistai gali suteikti visą reikiamą informaciją apie paslaugos skyrimą ir poreikio nustatymą. Kreipiantis dėl paslaugos antrą kartą jau galima bendrauti tiesiogiai su paslaugą teikiančia įstaiga - poreikio nustatymas galioja 2 metus.
Ruošiantis reglamentuoti paslaugą buvo pakeisti mokėjimą už socialines paslaugas nustatantys teisės aktai - anksčiau, jei asmuo buvo globojamas teikiant trumpalaikę socialinę globą, jam reikėdavo sumokėti 80 proc. savo pajamų, dabar - iki 50 proc. (proporcingai pagal suteiktos pasaugos laiką), paslauga namuose kainuos iki 20 proc.
Tiesa, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose teikiamą paslaugą savivaldybės kompensuoja tik sunkią negalią turintiems vaikams. Vidutinės negalios asmenims ši paslauga mokama - 27,70 Eur už parą. Direktorės manymu, tai minimalus įkainis, turint omeny, kokios paslaugos už šią kainą suteikiamos.
R. Genienės teigimu, atokvėpio paslauga - nuo 2014 metų įgyvendinamos institucinės globos pertvarkos dalis. Pertvarkos tikslas - sukurti tvarią ir kompleksinę socialinių paslaugų sistemą įgyvendinant bendruomeninių paslaugų plėtrą, kad negalią turintys asmenys nepatektų į institucinę globą.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės patenka į globos įstaigas, - šeimos nariai, kurie juos prižiūri, slaugo, tiesiog pervargsta, perdega, nebegali jais pasirūpinti. Dėl to svarbu užtikrinti, kad nė viena šeima nepatirtų šių krizių“, - teigia R. Ji ragina tėvus, jiems atstovaujančias organizacijas drąsiai kreiptis į savivaldybes ir teirautis dėl šios paslaugos, kad jos matytų poreikį ir pradėtų ją organizuoti.
Socialinių dirbtuvių esmė yra darbinių įgūdžių formavimas atliekant realias darbo užduotis, siekiant ugdyti bendrus ir specifinius darbinius gebėjimus bei didinti įsidarbinimo galimybes. Įdarbinimo su pagalba paslaugos tikslas - padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo ir (ar) įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, rasti tinkamą ir patinkantį darbą pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes bei suteikti jam tolimesnę pagalbą įsitvirtinant darbo vietoje.
Pastebima, kad dažnai žmonės su proto ar psichikos negalia yra nusivylę, nuo savęs nusimetę atsakomybę, teigiantys, kad nieko jie patys nežino, niekas jiems nesiseks. Tikimės, kad socialinės dirbtuvės ne tik suteiks prasmingo užimtumo žmonėms, turintiems proto ar psichikos negalią, bet padės jiems (ir visuomenei) patikėti savo galimybėmis, pamatyti savo galias ir išeiti iš savo neįgalinimo“, - sako ekspertė L.
Vietoj vaikų namų - gyvenimas šeimoje arba jai artimoje aplinkoje, vietoj globos namų žmonėms su proto ir psichikos negalia - paslaugos bendruomenėje. Labai džiugina, kad čia aktyvus trečiasis sektorius, tai yra nevyriausybinės organizacijos. Regione persitvarko socialinės globos įstaigos, pavyzdžiui, dalis Vilijampolės socialinės globos namų gyventojų jau gyvena bendruomenėse, įkurti šeši grupinio gyvenimo namai. Kauno savivaldybės vaikų globos namai jau persitvarkė ir vaikai antrus metus gyvena trylikoje butų, šeimai artimoje aplinkoje. Regione sėkmingai teikiamos bandomosios asmeninio asistento, laikino atokvėpio, palydimosios globos paslaugos.
Artėjant pertvarkos antrajam etapui, aktualu, kad savivaldybės pasitelktų Bendruomenių bei Šeimų tarybas. Džiugina ir gerėjantis tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Dėl jo pradedami matyti atskirų įstaigų atstovų susitelkimo pagalbon ir komandinio darbo rezultatai.
Žmonės, kurie naudojasi bandomosiomis bendruomeninėmis paslaugomis, patiria teigiamus gyvenimo pokyčius, yra jomis patenkinti. Ne mažiau svarbu, kad įvyksta nors ir maži, bet pačiam žmogui labai ryškūs pokyčiai. Pavyzdžiui, jaunas žmogus, atsisakęs vartoti medikamentus, nesikėlė iš lovos, nesiprausė, buvo viskam abejingas, nebendravo su aplinkiniais. Įvyksta ir labai reikšmingi pokyčiai. Neįgalus sūnus, slaugantis savo mamą, su asmeninio asistento pagalba išmoko naudotis informacinėmis technologijomis, o tai leido jam savarankiškiau gyventi, t. y. registruotis vizitams įstaigose, rasti artimiausius maršrutus.
Iš didelių globos namų į bendruomeninius vaikų globos namus persikėlusių vaikų gyvenimai taip pat keičiasi į gera. Jie geriau mokosi socialinių įgūdžių, būtinų ateičiai, kaimyniškumo, ugdomos jų vertybės.
Mes, gyvenantys ne institucijose arba neturintys patyrimo, negalime pilnai suvokti pokyčių, kurie vyksta su vaikais, neįgaliaisiais, jų šeimomis dėl institucinės globos pertvarkos, nes mums patiems tai kasdienybė. Sakome „einu namo, namuose ruošiu vakarienę, žiūrėsiu filmą su mama ir tėčiu ar vaikais, nuspręsiu, ką valgysiu rytoj ir vyksiu apsipirkti, eisiu į darbą“. Ar mums čia pokytis? Ne. Greičiau rutina. Požiūrį, kad tai yra vertybiniai kartų pokyčiai, suformavo mano pačios vaikystės prisiminimai ir gyvenimo patyrimas.
Nuo mažų dienų girdėjau močiutės pasakojimus, kad ji buvo, jos žodžiais tariant, „mamutės iš prieglaudos paimta“. Tai jai labai daug reiškė, ji buvo dėkinga už tai, kokia užaugo, ko ją išmokė. Man svarbu, kad turiu galimybę dalyvauti vertybių kaitos arba vertybių atradimo iš naujo procesuose. Šis darbas brangus sutiktais žmonėmis, kurie išsako paprastą, nuoširdų norą - kad mes priimtume juos kaip tokius pačius žmones.
Laikino atokvėpio paslaugos prieinamumas Lietuvoje vis dar nėra pakankamas.
Naujovė visada įneša sumaišties, tačiau pamažu tiek savivaldybės, tiek patys paslaugų teikėjai mokosi vieni iš kitų, ir tos paslaugos atsiranda. Mano nuomone, pagrindinė visos institucinės globos pertvarkos problema yra visuomenės požiūris, o mes ir esame tos visuomenės dalis, todėl kiek mes turėsime neigiamų nuostatų, tuo sunkiau tas naujoves pasiimsime. Nemažai laiko turės praeiti, kol ir tėvai pripras prie tų paslaugų, išdrįs gauti atokvėpį“, - sako R.
Savivaldybių atstovai domėjosi dėl paslaugos teikimo niuansų, paslaugos finansavimo klausimų, paslaugos teikimo trukmės apskaitos, kadangi ši paslauga iš esmės skaidosi į tris paslaugas: pagalbą į namus, dienos socialinę globą ir trumpalaikę socialinę globą.
Vykdant laikino atokvėpio namuose paslaugos teikimą, prie pertvarkos projekto įgyvendinimo prisidėjo Šiaulių miesto savivaldybės globos namai, laimėję viešąjį konkursą.
Suorganizavus susitikimą su paslauga besidominčiais žmonėmis, reikiamas paslaugos gavėjų skaičius buvo surinktas valandos bėgyje. Globos namai 2017 metais teikė paslaugas Šiaulių regione 10-čiai proto ar (ir) psichikos negalią turinčių žmonių, bet Šiaulių miesto savivaldybei prisidėjus prie laikino atokvėpio projekto įgyvendinimo 6 600 eurų, paslaugų gavėjų skaičius padidėjo iki 14.
Apsaugoto būsto paslauga šiuo metu išbandoma keturiuose regionuose - Vilniaus, Utenos, Šiaulių ir Tauragės, ja naudojasi apie 20 paslaugos gavėjų. Laikino atokvėpio paslauga įstaigoje ir namuose iš viso pagelbėjo jau per 180 žmonių.
Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai laikino atokvėpio paslaugą vaikams teikia nuo 2015 metų. Jie yra vieninteliai šios paslaugos teikėjai mieste.
Kiekviena nauja paslauga turi užaugti. Kai pradėjome, atokvėpio paslauga mūsų visuomenei buvo naujiena. Žmonės lyg ir nudžiugo dėl naujos galimybės, deja, jos poreikį išreiškė labai atsargiai, - sako Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė.
Domėjausi Norvegijos patirtimi, pastebėjau koks ten didelis šios paslaugos poreikis, galvojau, kad bus panašiai ir pas mus. Taip pat girdėdavau, skaičiau, kad mamos, auginančios vaikus su sunkia negalia, yra pavargusios, neturi galimybės atsikvėpti ir maniau, kad bus labai daug norinčių pailsėti, skirti laiko sau. Tačiau norinčių pasinaudoti atokvėpio galimybe buvo labai mažai. Buvo atvejų, kai pamąstydavau, ar mūsų šeimoms reikia atokvėpio ir galvojau, kad šios pagalbos nepavyks išplėtoti. Dabar situacija kitokia - šiuo metu visos vietos užimtos.
Pasak direktorės, atokvėpio paslauga jos vadovaujamoje įstaigoje gali pasinaudoti tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai, auginantys negalią turintį vaiką iki 18 metų. Įstaigoje yra 8 laikino atokvėpio vietos. A. Nikolajevienės teigimu, didžioji dalis besikreipiančiųjų jau tapo nuolatiniais klientais - dėl atokvėpio paslaugos jie kreipiasi ne vieną kartą per metus.
Direktorė sako pastebėjusi, kad tokių šeimų gyvenimo kokybė pasikeitė - žmonės pailsi, gali skirti laiko sau. Gerėja šeimos narių tarpusavio santykiai, atsiranda gyvenimo prasmės matymas, laimės jausmas, pozityvus požiūris į negalios situaciją. Šeima nebesijaučia socialiai atstumta. Situacijos labai įvairios - kai kurie tėveliai vaikus palieka per darbo savaitę, kiti planuoja sociokultūrinį gyvenimą, išvykas. Kai kurios mamos nori skirti dėmesio kitiems savo vaikams ar pasigydyti. Vaikai ypač jaučia emocijas, jei tėveliai pavargę, išsekę, ir jie nebus laimingi, - dalijasi įžvalgomis direktorė.
Pasak Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų socialinės darbuotojos Eglės Granickienės, šeimai atvykus sudaromas individualus socialinės globos planas, aptariama darbotvarkė, vaiko poreikiai. Kad būtų lengvesnė vaiko adaptacija, tėvai paruošia lankstinuką, kuriame nurodo, kokie jo būdo bruožai, ką jis mėgsta ir pan. Vaikas ne tik prižiūrimas, bet ir gauna kitas paslaugas atsižvelgiant į individualius poreikius. Su juo dirba kineziterapeutas, ergoterapeutas, užimtumo specialistai. Slaugytojai, slaugytojo padėjėjai užtikrina medicininius poreikius, pasirūpina vaiko higiena. Įstaigoje gausu įvairios įrangos, įrengtas multisensorinis kambarys, interaktyviosios grindys (tai labai padeda autistiškiems vaikams). Galima užsisakyti ir mokamas paslaugas - masažą, gydomąsias vonias.
E. Granickienės teigimu, kai kurie tėveliai džiaugiasi tokia galimybe - nereikia vaiko vežioti, paslaugos suteikiamos vienoje vietoje. Dirbame, kad vaikas pasijustų kuo komfortiškiau - pas mus nėra blogiau nei pas močiutę ar auklę“, - sako socialinė darbuotoja. A. Atokvėpio paslauga Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose naudojasi Klaipėdos regiono gyventojai, tačiau jos gali būti teikiamos šeimoms iš visos Lietuvos, jei jų savivaldybėje nėra tokios paslaugos arba šeimos nori ja pasinaudoti atvykusios į pajūrį.
Institucinės globos pertvarką ir jos procesus Kauno regiono pertvarkos procesų ekspertė Brigita Gaižauskienė vadina vertybių pasitikrinimu.
Ar mums visiems prioritetinė vertybė yra žmogus, bendruomenėje esantis arba norintis būti joje, jo laisvė, orumas, savarankiškumas, laisvė pasirinkti, teisė dirbti.
Iš pastarojo meto įvykių matyti, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Bendruomenėms, manyčiau, trūko gyvenimo kartu su tėvų globos netekusiais vaikais ar žmonėmis su proto ir (ar) psichikos negalia patirties. O ji ateina tik kai šie žmonės yra ir gyvena bendruomenėje. Geroji patirtis, naujas suvokimas susiformuos natūraliai, taip pat keisis ir vertybės. Jei norime greitesnio, ryškesnio pokyčio, reikalingas švietimas. Visuomenės socialinio raštingumo ugdymą matyčiau kaip prioritetinę kryptį, nes institucinės globos pertvarka vyksta ne tik globos įstaigų gyventojų perkėlimu į bendruomenes.
tags: #pertvarka #susteiks #seimos #nariams #gauti #asmeninio