Šiuolaikinėje darbo aplinkoje bendradarbiavimas tapo vienu iš svarbiausių sėkmės faktorių. Socialinis bendradarbiavimas reiškia žmonių ir organizacijų darbą kartu, siekiant spręsti socialines problemas, gerinti gyvenimo kokybę ir skatinti bendruomenių tvarumą. Tokie procesai gali apimti pagalbą pažeidžiamoms grupėms, kovą su skurdu, švietimo gerinimą arba sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Bendradarbiavimas - tai vienoje ar kitoje veikloje taikoma procedūra, kai bendradarbiavimo objektas nulemia bendros veiklos vienoje ar kitoje srityje specifiką, apibrėžia darbuotojų arba institucijų suderintą darbą pagal vieną veiklos planą. Bendradarbiavimas yra integrali žmogaus egzistencijos dalis. Jis neatsiejamas nuo žmogaus aktyvumo, jo gebėjimo mokytis pritaikant savo patirtį.
Socialinis darbas - tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. Socialiniame darbe bendradarbiavimas apima dvi kryptis - bendradarbiavimą su klientais ir bendradarbiavimą tarpinstituciniame lygmenyje.
Bendradarbiavimo procedūra taikoma per neformalius kontaktus, kuriuos užmezga atskiri žmonės arba grupės, arba per formalias struktūras. Vis dažniau analizėse vis dažniau pasitelkiamas bendradarbiavimas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingų institucijų, organizacijų ir socialinių grupių veiklą.
Lietuvos mokslininkų publikacijose bendradarbiavimas dažniausiai nagrinėjamas kaip santykių palaikymo ir bendravimo būdas, priešingybė konkuravimui, biurokratiniams ir hierarchiniams pavaldumo santykiams.
Taip pat skaitykite: Svarbaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo analizė
Socialinis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sąveikaudami ir papildydami vienas kitą. Socialinių darbuotojų profesinės patirties studijos teikia galimybę praturtinti socialinio darbo teoriją, numatyti konsultacijos, kaip profesinės pagalbos, metodo taikymo perspektyvas.
Bendradarbiavimas Socialinio Darbo Kontekste
Socialinis darbuotojas, savo ruožtu, padeda identifikuoti galimus problemų sprendimo būdus ir remia klientą, kad šis galėtų pasiekti norimų rezultatų. Tai reikalauja pasitikėjimo, bendro problemų sprendimo, tikslų nustatymo, nuolatinės komunikacijos ir lankstumo. Taip pat svarbu paminėti, kad socialinis darbuotojas turi klausytis kliento, jo nuomonę ir idėjas laikyti svarbiomis, o klientas turi turėti galimybę išreikšti savo nuomonę be baimės ir būti suprastas.
Bendradarbiavimo sritys - atitinkamos veiksmų sistemos kūrimas ir partnerių gerų santykių sukūrimas - yra reikšmingos ir svarbios socialiniame darbe. Bendradarbiavimas yra priemonė, kuria naudojantis galima abipusiai naudingai keistis informacija, įgūdžiais ir patirtimi. Tai galima daryti per neformalius kontaktus, kuriuos užmezga atskiri žmonės arba grupės, arba tai gali vykti per formalias struktūras, pavyzdžiui, narystę Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijoje ir pan. Bendradarbiaujant idėjomis, informacija, žiniomis, nuomonėmis, patirtimi ir resursais, šis procesas padeda užmegzti gerus darbinius ryšius ir palankius santykius tarp žmonių, grupių ir organizacijų.
Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams. Netiesioginis bendradarbiavimo efektas yra darbuotojų tarpusavio palaikymas. Tačiau pastebima, kad bendradarbiavimu manoma esant ir paviršutinius, formalius, biurokratinio pobūdžio (pavaldumo) ryšius. Tokia samprata rodo nepakankamai suvokiant bendradarbiavimo reikšmę socialinės pagalbos srityje.
Pati viena organizacija, be socialinių partnerių ir intensyvaus dalykinio bendradarbiavimo su jais, nėra pajėgi įgyvendinti šių tikslų. Tai ne tik jos veiklos efektyvumo, bet ir jos paslaugų kokybės kriterijus. Tuo tarpu nebendradarbiaujanti arba nepajėgi bendradarbiauti organizacija yra uždara institucija, ji neįgyvendina vieno iš svarbiausių socialinės pagalbos tikslų - nevisiškai integruoja klientus į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Apie bendradarbiavimą socialiniame darbe
Dalykiniam institucijų bendradarbiavimui reikia sąmoningo apsisprendimo ir tam tikro įdirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikšmę ir naudą organizacijoje; taip pat darbuotojų gebėjimo dirbti komandoje - bendrai planuoti ir atlikti užduotis; organizacijų bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.
Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didelė tikimybė priimti skubotą sprendimą. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.
Bendradarbiaujant yra telkiama informacija, žinios, gebėjimai, kas leidžia efektyviau spręsti problemas, kartu siekti išsikeltų tikslų, didinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę.
Tarpinstitucinis Bendradarbiavimas ir Partnerystė
Partnerystės sąvoka įgalina bendruomenes įnešti savo į socialinės demokratinės struktūros plėtojimą, joje pripažįstamas visų visuomenės sektorių tarpusavio priklausomumas, kai kalbama apie sudėtingų socialinių, ekonominių ir politinių problemų sprendimą. Kiekviena partnerystė yra unikali, nes partneriai turi įvairios veiklos patirties, skiriasi jų poreikiai ir vertybinės orientacijos, taip pat nevienodos yra ir veiklos sąlygos.
Partnerystė kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp visų narių. Partneriai ne tik dalijasi informacija, bet ir remia vieni kitus bendroje, planuojamoje veikloje. Pagrindiniai partnerystės principai: pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas, bešališkumas; tarpusavio kontrolė ir atsakomybė; bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Anot J. Cashmore (1997), tarpinstitucinis koordinuotas darbas išviešina tokias problemas: profesionalų įgūdžių stoką, įstatymų spragas, organizacinius trūkumus, profesinę ištvermę bei išteklių stoką.
Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikių realizavimas, bendras tikslų siekimas bei problemos sprendimas.
3 būdai geriau bendrauti su bendradarbiais | „Kaip mes dirbame“, TED serija
tags: #bendrdarbiavimas #socialiniame #darbe