Įvaikinimas yra juridinis veiksmas, kai vaikas ir įvaikintojai įgyja vaikui bei biologiniams tėvams būdingas ir įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas. Be to, po šios procedūros baigiasi visos įstatyme nustatytos vaiką ir jo biologinius tėvus siejančios teisės ir pareigos.
Konstitucijos 38-39 straipsniuose įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, todėl valstybė įsipareigoja globoti šeimą, kuri augina vaikus. Ši Konstitucijoje įtvirtinta nuostata reiškia, kad auginanti vaikus šeima yra laikoma svarbiausiu visuomenės elementu. Įregistruota vaiko kilmė sukelia visas Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytas tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas. Įvaikintą vaiką ir įvaikintojus sieja tokios pačios teisės ir pareigos kaip vaiką bei jo biologinius tėvus.
Svarbų vaidmenį įvaikinimo organizavime ir šios srities koordinavime atlieka Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Įvaikinimo tarnyba). Pagrindinis dėmesys organizuojant Įvaikinimo tarnybos veiklą buvo skiriamas įvaikinimo skatinimui Lietuvoje, rajonų, miestų Vaikų teisių apsaugos tarnybų veiklos įvaikinimo srityje koordinavimui ir bendradarbiavimo skatinimui, tarptautinio įvaikinimo organizavimui.
Šiandien, Įvaikinimo tarnyba yra valstybinė įvaikinimo institucija, tvarkanti asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitą, organizuojanti įvaikinimą Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, koordinuojanti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą ir ginanti vaiko teises ir teisėtus jo interesus įvaikinimo srityje.
Išskiriami du įvaikinimo aspektai: pirma, patenkinti vyro ir moters troškimą sukurti visavertę šeimą - išauginti šeimoje vaikų ar papildyti šeimą ir, antra, sudaryti sąlygas vaikui augti saugiai, apsuptam meilės, laimės būti išaugintam ir parengtam savarankiškai gyventi visuomenėje. Svarbiausiais čia laikomi vaiko interesai.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje
Vaiko interesų akivaizdžiai neatitinka įvaikinimas, kurio tikslas yra ne išauginti vaiką šeimoje ir parengti jį savarankiškai gyventi visuomenėje, bet gauti materialiosios ar moralinės naudos ir panašiai. Visuotinai pripažinta bei Konstitucijoje, tarptautiniuose susitarimuose ir įstatymuose įtvirtinta pagrindinė vaiko interesų kryptis - augti ir būti auklėjamam šeimoje. Tačiau siekiant įvertinti, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus, nepakanka vien fakto, kad asmenys pasirinko įsivaikinti konkretų vaiką ar vaikas yra Įvaikinimo tarnybos siūlomas įsivaikinti vienai konkrečiai šeimai, kuri yra sulaukusi eilės įvaikinti.
Kad vaikas galėtų deramai augti ir bręsti įvaikintojų šeimoje, labai svarbūs ir psichologiniai būsimų įtėvių ir vaiko ryšiai, kurių pašaliniai stebėtojai gali ir nepastebėti, bet kuriuos gali suprasti ir paaiškinti būsimieji įtėviai ir pats vaikas.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje pabrėžiama, jog vaikas gali visapusiškai ir deramai bręsti tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Minėtos konvencijos 22 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad laikinai ar visam laikui netekęs savo šeimos aplinkos, vaikas turi gauti alternatyvią priežiūrą, kuria laikomas ir įvaikinimas.
Pagal Civilinio kodekso 3.227 straipsnio 2 dalį įvaikintojai nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos neturi teisės prašyti, kad įvaikinimas būtų panaikintas, kaip tai buvo nustatyta Santuokos ir šeimos kodekse. Tas pats kodekso straipsnis nustato, kad įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų pagal kilmę, jų giminaičių tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, o įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę.
Iki 2001 m. liepos 1 d. įvaikinimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos ir Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarka (patvirtinta 1995 m. spalio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1344), kuri galioja ir šiuo metu tiek, kiek neprieštarauja Civiliniam kodeksui. Nuo 2001 m. liepos 1 d.:
Taip pat skaitykite: Įvaikinimas ir darbo teisė
- įvaikinamo vaiko tėvų rašytinis sutikimas, kad vaikas būtų įvaikintas, patvirtintas teismo (Civilinio kodekso 3.212 str.);
- jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų tvarka paskirtą globėją (rūpintoją), reikalaujamas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo (Civilinio kodekso 3.212 str.);
- nustatyta įvaikintojų amžiaus riba iki 50 metų, kai vyresni asmenys gali įvaikinti tik išimtiniais atvejais (Civilinio kodekso 3.210 str.);
- įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys (Civilinio kodekso 3.210 str.);
- užsienio valstybės piliečiai gali pretenduoti įvaikinti vaiką tik tada, jei per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką (Civilinio kodekso 3.224 str. 2 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis kodeksas nenustato įvaikinimo panaikinimo pagrindų, tuo dar labiau apsaugodamas įvaikinto vaiko teises.
Kas Leidžiama Įvaikinimo Procese
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių vaikus. Įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui. Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu. Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įvaikinti gali pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus žmonės, kurie yra tinkamai pasirengę tai padaryti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad paprastesnis įsivaikinimo procesas yra sutuoktiniams - taip siekiama užtikrinti, kad vaikas pirmiausiai galėtų augti ir būti auklėjamas visavertėje pilnoje šeimoje, turėtų mamą ir tėtį, kurie kartu rūpintųsi jo pasirengimu visaverčiam gyvenimui visuomenėje, bet išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam žmogui ar vienam iš sutuoktinių.
Pasak pašnekovės, norintiems įvaikinti vienišiems asmenims ar vienam iš sutuoktinių nėra keliami papildomi reikalavimai. „Itin svarbi ikiteisminės įvaikinimo procedūros dalis yra mokymai, organizuojami pagal GIMK (Globėjų (rūpintojų), įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa) programą.
Taip pat skaitykite: Valstybės tarnybos veikla
Pasak jos, per mokymus Tarnybos atestuoti asmenys išsiaiškina, ar nėra kliūčių įvaikinti, ištiria gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie norinčių įvaikinti žmonių sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl pasirengimo įvaikinti, t. y. Taip pat, pasak I.Skuodienės, labai svarbu paminėti, kad galimam įvaikinti vaikui yra parenkama geriausiai jo poreikius atitinkanti šeima (asmuo), o ne atvirkščiai.
Tai reiškia, kad vykdant šeimos parinkimo, galimam įvaikinti vaikui, procedūrą pirmenybė teikiama sutuoktiniams ir tik nesant sutuoktinių šeimų, kurios galėtų užtikrinti geriausius vaiko interesus yra svarstoma dėl vienišų asmenų ar vieno iš sutuoktinių parinkimo galimam įvaikinti vaikui.
Kas Draudžiama Įvaikinimo Procese
Įvaikinti negalima savo vaikų, seserų ir brolių. Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakyme Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai pateikta asmenų sąrašas, kurie negali būti įvaikintojai, kuomet serga lėtiniu alkoholizmu, narkomanija (nesant stabilios remisijos), psichikos ligomis, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, plaučių tuberkulioze, kai išskiriamos tuberkuliozės mikrobakterijos, lėtiniu inkstų nepakankamumu, kai reikalinga dializė, Alzheimerio liga, huntingtono liga, šoninė amiotrofinė sklerozė, epilepsija su psichikos ir asmenybės pakitimais, daugiasisteme degeneracija, onkologine III, IV stadijos liga.
4. Įvaikintojais negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), kurie buvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų šio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įvaikintojais taip pat negali būti asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.
Įvaikinimo Procesas: Žingsnis Po Žingsnio
1. Kur kreiptis? Kreipkitės į savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą.
2. Kokius dokumentus pateikti?
- sutuoktinio (-ės) rašytinį sutikimą, kai vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių. Kito sutuoktinio sutikimo įvaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu.
- dokumentus apie įvaikintojo gaunamas pajamas iš darbovietės (maždaug apie pusės metų pajamas).
3. VTAS organizuoja Jūsų pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimą. Jūsų dokumentai siunčiami GIMK atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie praves mokymus būsimiems įtėviams.
4. Tarnyba gali neįtraukti Jūsų į norinčiųjų įvaikinti asmenų apskaitą, jei kyla pagrįstų abejonių dėl Jūsų gebėjimų patenkinti vaiko poreikius.
5. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas. Suporavimas.
6. Abu sutuoktiniai privalo dalyvauti teismo posėdyje. Teismo sprendimas įvaikinti įsiteisėja po 30 dienų, jeigu sprendimas nėra apskundžiamas apeliacine tvarka. Paduoti apeliacinį skundą turi teisę tik byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. Įvaikintam vaikui paliekami jo individualybę išsaugantys duomenys - gimimo data ir vieta.
Kiek Trunka Įvaikinimo Procesas?
Nuo prašymo savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai pateikimo datos visas įvaikinimo procesas gali trukti nuo 3 (trijų) iki 6 (šešių) mėnesių. Įvaikinimo procedūrų atlikimo trukmė labai priklauso nuo pačios norinčios įvaikinti šeimos ar asmens aktyvaus dalyvavimo įvaikinimo procese.
Ar Biologiniai Vaiko Tėvai Dalyvauja Įvaikinimo Byloje?
Ne, biologiniai vaiko tėvai nedalyvauja įvaikinimo byloje. Civilinio proceso kodekso 484 str. numato, kad bylos nagrinėjime dalyvauja pareiškėjai, tai yra būsimieji įtėviai, bei valstybinės įvaikinimo institucijos ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Įvaikinamo vaiko biologiniai tėvai procese nedalyvauja ir jie neturi teisės sužinoti, kas įvaikino jų vaiką.
Ar Reikia Laukti Eilėje Norint Įvaikinti?
Ne, norėdami įvaikinti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiai neturi laukti eilėje. Šiuo metu galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra daugiau vaikų, negu Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių įvaikinti vaiką, todėl atsižvelgiant į šeimos pageidavimus įvaikinamas vaikas gali būti pasiūlytas iš karto po to, kai šeima yra įrašoma į norinčiųjų įvaikinti apskaitą.
Kam Reikalingas Įtėvių Pasirengimo Įvaikinti Patikrinimas?
Įtėvių patikrinimas atliekamas norint ištirti ir įvertinti įvaikintojų gyvenimo sąlygas, socialinę aplinką, psichologinę būklę, gebėjimą būti įtėviais, galinčiais suteikti įvaikintam vaikui saugią aplinką ir užtikrinti visavertį vystymąsi. Šio patikrinimo metu būsimiesiems įtėviams taip pat turi būti suteikta visa reikalinga informacija, kuri padėtų apsispręsti, ar įvaikinimas yra tinkamiausias būdas patenkinti jų tėviškus jausmus, ir priimti galutinį sprendimą.
Kokius Dar Veiksmus Turiu Atlikti, Teismui Priėmus Sprendimą Įvaikinti?
Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl įvaikinimo ar sprendimą leidus vykdyti skubiai, įtėviai turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, užregistravusią vaiko gimimą, naujam gimimo liudijimui gauti. Prašymą išduoti naują įvaikio gimimo liudijimą užpildo abu įtėviai.
Kokios Išmokos Priklauso Įvaikinus Vaiką?
Vienkartinė išmoka mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnis įtvirtina nuostatą, jog pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti įvaikinus vyresnius nei 3 metų vaikus. Kai kuriose savivaldybėse įvaikintiems vaikams teikiama pirmenybė, užrašant vaikus į darželį.
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų.
Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. vaikus, turinčius sveikatos problemų ar kitų specialių poreikių.
Įvaikinimas registruojamas remiantis teismo sprendimu dėl įvaikinimo Civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą. Registruojant įvaikinimą, įvaikintojai Civilinės metrikacijos įstaigai privalo pateikti vaiko gimimo liudijimą, teismo sprendimą dėl įvaikinimo bei savo pasus. Registruojant įvaikinimą įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys apie vaiką ir jo tėvus. Pakeitus atitinkamus duomenis įvaikio gimimo įraše, išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas. Įregistravus įvaikinimą, į įtėvių pasus įrašomi duomenys apie įvaikį.
Įvaikinimo tarnyba, gavusi iš vaiko teisių apsaugos tarnybų informaciją apie piliečių atsisakymus įvaikinti arba globoti (rūpinti) pasiūlytą vaiką, praėjus 6 mėnesiams nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, nusprendžia, ar tarptautinis įvaikinimas labiausiai atitinka vaiko interesus.
Įvaikinimo tarnyba, nusprendusi, kad tarptautinis įvaikinimas labiausiai atitinka vaiko interesus, informuoja apie tokį vaiką Lietuvos Respublikos piliečius, nuolat gyvenančius užsienyje, ir užsieniečius, atsižvelgdama į jų prašymuose pateiktus pageidavimus, vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat, ar valstybė, į kurią vaikas įvaikinamas, atitinka Hagos konvencijos reikalavimus.
Jeigu vaiko duomenys atitinka kelių Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ar užsieniečių pageidavimus, informacija apie vaiką pateikiama eilės tvarka pagal jų įrašymo į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių sąrašą datą.
Įvaikinimo tarnyba parengia informacinį raštą apie vaiką ir pateikia jį Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams arba jiems atstovaujančiai centrinei institucijai arba jos akredituotai įstaigai.
Įvaikinimo tarnyba veikia kaip centrinė valdžios instituciją pagal 1993 metų Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Vadovaujantis Hagos konvencijos nuostatomis, Įvaikinimo tarnyba turi užtikrinti, kad, organizuojant tarptautinį įvaikinimą, būtų laikomasi šios konvencijos reikalavimų.
Siekiama stiprinti vaikų apsaugą ir įgyvendinti Hagos konvencijos uždavinius, Įvaikinimo tarnyba bendradarbiauja su užsienio valstybių centrinėmis valdžios ir akredituotomis įvaikinimo institucijomis ir keičiasi informacija apie Hagos konvencijos nuostatų įgyvendinimą, taip pat renka iš šių institucijų grįžtamąją informaciją apie užsienio valstybių piliečių įvaikintų vaikų iš Lietuvos ugdymo ir gyvenimo sąlygas.
Vaikus, Lietuvos Respublikos piliečius, daugiausia pageidauja įvaikinti Prancūzijos, Italijos, JAV, Vokietijos, Švedijos piliečiai.
Tačiau, kaip rodo kasdieninė praktika įvaikinimo procesas užtrunka gana ilgai, dažnai atsiranda daug iš anksto nenumatytų aplinkybių. Tai ilgas ir varginantis procesas, kuris turi būti atliktas ypač kruopščiai, nuosekliai, apsvarsčius visus už ir prieš, ir atsakingai bei teisiškai sutvarkius visus formalumus.
Lietuvos Respublikos piliečiai turi galimybę pasirinkti vaiką iš Įvaikinimo tarnybos savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai pateiktų duomenų apie keletą galimų įvaikinti vaikų. Norintiesiems įvaikinti siūlomi tik jų pageidavimus atitinkantys vaikai (jei norima įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus, vyresnis nebus siūlomas), esantys galimų įvaikinti vaikų apskaitoje, nepriklausomai nuo vaiko įrašymo į šią apskaitą datos.
Ką daryti, jeigu norite įsivaikinti vaiką?
Įvaikinimo procesas Anglijoje: žingsnis po žingsnio
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kas gali įvaikinti vaiką? | Pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. |
| Ar gali vienišas asmuo įvaikinti vaiką? | Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. |
| Ar biologiniai vaiko tėvai dalyvauja įvaikinimo procese? | Ne, biologiniai vaiko tėvai nedalyvauja įvaikinimo byloje. |
| Kiek trunka įvaikinimo procesas? | Nuo 3 iki 6 mėnesių. |
| Ar reikia laukti eilėje norint įvaikinti? | Ne, šiuo metu galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra daugiau vaikų nei norinčių įvaikinti asmenų. |