Socialinės įmonės, kurioms praėjusiais metais įvairiomis formomis buvo skirta apie 30 milijonų eurų paramos, įdarbina tik kiek daugiau nei 4 procentus visų darbingo amžiaus žmonių su negalia, turinčių lengviausią arba vidutinę negalią. Atviroje darbo rinkoje dirba 24 procentai neįgaliųjų, kurie negauna jokios arba gerokai mažesnę paramą pagal užimtumo rėmimo įstatymą. Likę 70 procentų yra bedarbiai.
Apmaudu ir tai, kad praėjus beveik metams nuo ministerijos vadovybės darbo pradžios, vis dar nežinome, ar ketinama reformuoti visą žmonių su negalia įdarbinimo sistemą.
Lietuvos neįgaliųjų forumui taip pat visiškai nepriimtina, kad pagrindinė įdarbinimo rėmimo priemonė išlieka subsidijos. Socialinės apsaugos ministerija ne kartą gavo neįgaliųjų organizacijų rekomendacijas, kuriose prašoma paramą teikti paslaugomis žmonėms su negalia, o ne pinigais verslininkams.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad Socialinių įmonių įstatymas yra tik viena iš įdarbinimo sistemos grandžių, todėl jo pakeitimas esminių problemų nesprendžia.
Pristatydamas įstatymo projektą Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sakė, kad ministerija renkasi lėtesnę kaitą, evoliucinį kelią, tačiau neįgaliųjų bendruomenė pasigenda aiškaus plano, kur ta evoliucija veda ir kokiais etapais bus siekiama tikslų. Taip pat, svarbu aiškiai įvardinti, koks bus tolesnis socialinių įmonių likimas, ir ar jų statusą ketinama išlaikyti ateityje.
Taip pat skaitykite: Dotacijų ir subsidijų ypatumai
Siūlomas įstatymas nepriimtinas dėl daugybės priežasčių, bet viena esminių yra pasirinkimas palikti socialinių įmonių statusą, taigi ir jų egzistavimą, neribotam laikui. Tai reiškia, kad neįgaliųjų segregacija darbo rinkoje išliks, nes galimybės įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir socialinėje įmonėje kardinaliai skiriasi.
Įstatymo projektas numato mažesnes subsidijas, griežtesnius finansavimo terminus ir pelno refinansavimą. Tai rodo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija leidžia toliau piktnaudžiauti visai neįgaliųjų bendruomenei skirtomis lėšomis, tiesiog apribojamas piktnaudžiavimo mastas.
Praėjusių metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pažadėjo nedelsdamas imtis suvaldyti socialines įmones, kurios, jo teigimu, veikia pagal ydingą ir žmonėms su negalia nenaudingą modelį. Praėjusią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje pagaliau buvos pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuris nuvilia žmonių su negalia bendruomenės lūkesčius.
Socialinės įmonės Lietuvoje
Prastovos ir subsidijos socialinėms įmonėms karantino metu
Prastovas ekstremaliosios situacijos ir karantino metu taip pat gali skelbti ir socialinės įmonės ir neįgaliųjų socialinės įmonės. Prastovos metu vietoj įprastos subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms bus mokama subsidija darbo užmokesčiui už prastovas. Socialinėms įmonėms, ketinančioms gauti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojų prastovas, taikoma bendra subsidijavimo už prastovas tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinės įmonės ir iššūkiai
Prastovos rūšys
Prastova darbuotojui gali būti skiriama pilną darbo laiką arba dalinė. Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis).
Darbo užmokestis prastovos metu
Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga,kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Dalinės prastovos atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokamas darbo užmokestis, ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė proporcinga prastovos laikui.
Subsidijos dydis ir mokėjimo trukmė
Subsidijos dydis apskaičiuojamas procentais nuo prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ir negali būti didesnis negu darbuotojo darbo sutartyje iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidija mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir karantinas.
Darbdavio pasirinkimu subsidija sudaro:
- 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto (arba 1,5 MMA).
- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1MMA).
Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui.
Taip pat skaitykite: Žiniasklaidos finansavimas Lietuvoje
Kreiptis dėl subsidijos skyrimo reikia į Užimtumo tarnybą pateikiant dokumentus elektroniniu paštu į Klientų aptarnavimo departamentus, pasirašius elektroniniu parašu arba siunčiant paštu į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, kurio teritorijoje įmonė yra registruota.
Kreipiantis dėl subsidijos skyrimo pirmą kartą, teikiami šie dokumentai:
- Užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti.
- Užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.
- Dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, kopija. Įsakyme (pranešimo apie prastovas formose) būtinai turi būti nurodyta, kad prastova skiriama vadovaujantis LR Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p.
Kreipiantis dėl subsidijos kitais mėnesiais, teikiami aukščiau 2 ir 4 punktuose nurodyti dokumentai bei darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį, už kurį buvo išmokėta subsidija darbo užmokesčiui, išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai. Dokumentai Užimtumo tarnybai teikiami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
Darbdavio įsipareigojimai gaunant subsidiją
Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) nustačius, kad darbuotojas, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalo grąžinti visą iki nurodyto sprendimo priėmimo jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas minėtas pažeidimas.
Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų darbuotojų, kuriems buvo paskelbta prastova ir už juos mokama subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus darbuotojus, atleistus pagal DK darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui.
Darbdaviai, kurie darbuotojams paskelbė prastovas vadovaujantis LR Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbuotojų prastovas.
Socialinė partnerystė Lietuvoje
Žemiau pateikiama lentelė apibendrina subsidijų dydžius prastovų metu:
| Subsidijos dydis | Maksimali suma (bruto) |
|---|---|
| 70% nuo DU | 910,5 eurų (1,5 MMA) |
| 90% nuo DU | 607 eurai (1 MMA) |
tags: #dotacijos #socialinems #imonems