Lietuvos žiniasklaidos sektorius sulaukia dėmesio dėl valstybės paramos mechanizmų tobulinimo. Siekiant užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį finansavimą, planuojama pertvarkyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF) į Medijų rėmimo fondą.
Medijų taryba pritarė SRTRF pertvarkos į Medijų rėmimo fondą koncepcijai. Fondo koncepciją rengė SRTRF dalininkų sudaryta darbo grupė, o Medijų tarybos posėdyje ją pristatė Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovai.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius teigia: „Dėkojame koncepcijos rengėjams už jų indėlį į šį didžiulį darbą, kuris leidžia imtis apčiuopiamų pokyčių labai svarbioje srityje. Kultūros ministerija šią pertvarkos koncepciją vertina kaip perspektyvų ir konstruktyvų modelį".
Medijų Rėmimo Fondo Struktūra ir Valdymas
Koncepcijoje numatoma, kad būsimojo Medijų rėmimo fondo teisinis statusas neturi keistis - fondas turėtų likti viešoji įstaiga. Siūloma, kad fondo tarybą sudarytų 9 nariai, o fondo dalininkais būtų Kultūros ministerija, meno ir kultūros asociacijas vienijanti Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei viešosios informavimo rengėjus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Pagrindinės Paramos Sritys
Koncepcijoje numatoma, kad Medijų rėmimo fondas administruotų tris pagrindines paramos sritis:
Taip pat skaitykite: Dotacijų ir subsidijų ypatumai
- Kultūrinės žiniasklaidos
- Regioninės žiniasklaidos
- Naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos
Finansavimo Šaltiniai
Pagrindiniai Medijų rėmimo fondo lėšų šaltiniai būtų valstybės dotacijos (subsidijos) bei specialios Vyriausybės viešinimo programos, atitinkančios fondo prioritetus. Iš valstybės biudžeto kasmet fondui skiriama suma būtų apskaičiuojama pagal praėjusių metų paraiškų poreikius ir nebūtų mažesnė nei užpraėjusiais metais skirta suma.
Parama Ukrainiečiams Lietuvoje
Nuo 2022 m. vasario 24 į Lietuvą atvyko daugiau nei 83 tūkst. ukrainiečių, leidimus gyventi turi apie 55 tūkst. karo pabėgėlių. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra daugiau nei 30 tūkst. dirbančių ukrainiečių. Vien 2022 metais jie sumokėjo daugiau nei 58 mln. eurų mokesčių.
IOM Lietuva ketina surengti du informacinius seminarus (vasario 6 d.). Paraiškas galima bus teikti iki vasario vidurio. Iš visų pateiktų paraiškų, bus atrinkta 20 geriausių ir būtent tie žmonės gaus iki 3 000 eurų ir 3 individualias mentorystės sesijas.
„Mūsų tikslas ne tik skirti paramą, bet visų pirma suteikti žinių, kad žmonės norintys sukurti sau, o gal ir kitiems darbo vietas turėtų pakankamai informacijos ir gebėtų įsteigti įmones bei realizuoti savo planus. Tie, kas seka mūsų naujienas, žino, kad organizavome 3 mokymų sesijas su patyrusia lektore, kad žmonės gautų pradines žinias“, - kalba E.
Baudžiamosios Politikos Subalansavimas
2023 m. balandžio 4 d. Seimas po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama numatyti proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant atitinkamų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų dalinį arba visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant nusikaltimų sudėčių ekonominiais rodikliais pagrįstų požymių dydžius.
Taip pat skaitykite: Socialinės įmonės ir iššūkiai
Apsvarsčius klausimus pagrindiniame - Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, Baudžiamojo kodekso pataisų projekte nurodytą horizontalų didelės turtinės žalos/didelės turto vertės ar pan. pobūdžio požymių dydį siūloma didinti iki 400 MGL, labai didelės turtinės žalos/labai didelės turto vertės ar pan.
„Kontrabanda nedingsta ir nėra dekriminalizuojama. Mes ją subalansuojame. Jautriausia dalis, jeigu mes galėtume kalbėti apie kontrabandos nusikaltimus, tai būtų, be abejo, narkotikų kontrabanda. Pagal galiojantį Baudžiamojo kodekso straipsnį, šiandien numatoma atsakomybė nuo 3 metų iki 10 metų laisvės atėmimo. Šis projektas, apie kurį mes kalbame šiandien, numato laisvės atėmimą ir toliau. Skirtumas tas, kad jis bus nuo 2 metų iki 18 metų. Mes sugriežtiname aštuoneriais metais, jeigu mes kalbame apie labai didelį kiekį nepriklausomai, kokiu tikslu vežamas. Tais atvejais, kai mes kalbame apie nedidelį kiekį savo reikmėms be tikslo platinti, lieka baudžiamoji atsakomybė iki 2 metų. Tai yra balansas, apie kurį kalbame, kad galėtume diferencijuoti bausmes ir jos būtų proporcingos“, - sakė teisingumo ministrė, (apatinė bausmės riba derinta ir su Baudžiamojo kodekso 259 str.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dotacijų apžvalga
tags: #dotacijos #ir #subsidijos #ziniasklaidai