Susidūrus su artimojo liga ar staigia negalia, šeimos nariai dažnai patiria ne tik emocinį šoką, bet ir finansinį bei organizacinį pasimetimą. Slaugos paslaugos Lietuvoje yra apipintos daugybe mitų: vieni mano, kad viskas kainuoja milžiniškus pinigus, kiti - kad valstybė niekuo nepadeda. Tačiau tiesa ta, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema numato platų nemokamų slaugos paslaugų spektrą, apie kurį daugelis gyventojų tiesiog nežino arba sužino per vėlai.
Kalbėdami apie slaugą, žmonės dažniausiai įsivaizduoja lovoje gulintį ligonį ir prie jo budinčią slaugę. Tačiau valstybės finansuojama sistema yra kur kas platesnė ir apima keletą skirtingų sričių. Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems asmenims priklauso ne tik gydymas ligoninėje, bet ir slauga namuose, kompensacinės priemonės bei finansinės išmokos, skirtos palengvinti ligonio priežiūrą.
Biurokratiniai formalumai ir finansinė parama
Prieš pradedant organizuoti fizinę slaugą, būtina sutvarkyti biurokratinius formalumus, kurie garantuoja ne tik paslaugas, bet ir finansinę paramą - vadinamuosius „slaugos pinigus“. Daugelis žmonių painioja neįgalumą su specialiaisiais poreikiais. Nuolatinės slaugos poreikis - tai būklė, kai asmeniui reikalinga nuolatinė specialistų ar artimųjų pagalba, jis negali savarankiškai tenkinti fiziologinių poreikių, judėti ar orientuotis aplinkoje. Šių poreikių nustatymas yra kritinis žingsnis, nes jis atveria kelią gauti tikslines kompensacijas.
Kaip gauti reikiamą pagalbą: žingsnis po žingsnio
- Kreipkitės į šeimos gydytoją. Tai yra pradinis taškas. Turite aiškiai įvardinti, kad artimojo būklė pablogėjo ir jam reikalinga slauga.
- Gaukite siuntimą (forma Nr. 027/a).
- Specialiųjų poreikių nustatymas. Gydytojas elektroniniu būdu perduoda dokumentus agentūrai (anksčiau vadinta NDNT, dabar funkcijos perimamos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros). Jums arba agentūros darbuotojams gali tekti užpildyti prašymą.
- Kreipimasis dėl ASPN.
- Kreipimasis į savivaldybę dėl išmokų.
Slauga neįsivaizduojama be funkcinių lovų, čiužinių nuo pragulų, neįgaliojo vežimėlių ar vaikštynių. Lietuvoje veikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC). Su gydytojo pažyma (išrašu) galima gauti šias priemones nemokamai arba su labai didele kompensacija. Pavyzdžiui, funkcinė slaugos lova ar vežimėlis gali būti suteikiami panaudos teise. Jei norima priemonę įsigyti patiems, galima gauti kompensaciją, tačiau tik tuo atveju, jei pirkimas atliekamas po to, kai gaunamas leidimas kompensacijai.
Slaugos paslaugų spektras
Viena vertingiausių, bet vis dar per mažai išnaudojamų paslaugų Lietuvoje yra ambulatorinė slauga namuose. Tai nėra socialinė paslauga (kaip maisto atnešimas), tai - sveikatos priežiūros paslauga. Svarbu žinoti: slaugos paslaugas namuose gali teikti tas pats pirminės sveikatos priežiūros centras (poliklinika), prie kurio pacientas yra prisirašęs, arba kita įstaiga, su kuria poliklinika yra sudariusi sutartį.
Taip pat skaitykite: Geriausi pensijų fondai 2024
Taip, ambulatorinė slauga namuose teikiama ne tik gulintiems pacientams. Tai priklauso nuo konkrečios įstaigos ir regiono. Didžiuosiuose miestuose eilės gali siekti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tačiau pacientas turi teisę rinktis bet kurią slaugos ligoninę Lietuvoje, turinčią sutartį su TLK.
Kai slaugos namuose nebepakanka arba artimieji laikinai negali užtikrinti priežiūros, galima pasinaudoti stacionariomis slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugomis. Pacientai į VšĮ Kėdainių ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių (toliau - Slaugos skyrius) stacionarizuojami (guldomi), kai negali savarankiškai apsitarnauti ir būklė, pagal Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyną, atitinka nuolatinės stacionarinės slaugos poreikį t. y. 45 balus., kai nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia atlikti papildomų tyrimų. Pacientai turi teisę būti gydomi Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje 120 dienų per kalendorinius metus. Daugelis nežino, kad 120 dienų terminas nėra „nuosprendis“. Jei paciento būklė išlieka sunki, o limitas išnaudotas, galima kreiptis į savivaldybę dėl socialinės globos finansavimo arba tęsti slaugą mokamai.
Atkreipiame jūsų dėmesį, kad slaugos ligoninė nėra aktyvaus gydymo ligoninė, kur aktyviai atliekami gydomieji ir tiriamieji veiksmai. Visą palaikomojo gydymo ir slaugos procesą organizuoja ir koordinuoja Lietuvoje kol kas dar nauji aukštos kompetencijos specialistai - išplėstinės praktikos slaugytojai. Jei išplėstinės praktikos slaugytojai ir/ar gydytojai priima sprendimą, kad dėl sveikatos būklės pacientą tikslinga siųsti į aktyvaus gydymo ligoninę ir pacientas joje hospitalizuojamas, pacientas iš ligoninės yra išrašomas.
Kas gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose?
- Vaikai, turintys negalią.
- Suaugę asmenys, turintys negalią.
- Senyvo amžiaus asmenys, t. y. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantys lėtinėmis ligomis, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo.
- Asmenys, turintys elgesio ir psichikos sutrikimų.
Finansavimo klausimai
Ne. Tikslinė kompensacija slaugai ar priežiūrai yra mokama pačiam asmeniui (arba jo įgaliotam atstovui). Įstatymai griežtai nereglamentuoja, kur tiksliai tie pinigai turi būti išleisti, ir nereikalauja rinkti čekių. Tiesioginio „atlyginimo“ iš valstybės šeimos narys negauna. Tačiau slaugos tikslinė kompensacija, kurią gauna ligonis, dažnai traktuojama kaip finansinė parama šeimai. Be to, darbingo amžiaus asmenys, kurie negali dirbti, nes slaugo asmenį su nustatytu specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu, gali būti draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir sveikatos draudimu.
Už palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas apmoka teritorinė ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, bet ne ilgiau kaip už 120 dienų.
Taip pat skaitykite: Gidas renkantis pensijų fondą
Laikino atokvėpio paslauga
Viena didžiausių naujovių ir vis dar per mažai žinoma galimybė yra „Laikino atokvėpio“ paslauga. Valstybė supranta, kad nuolatinė slauga namuose yra alinantis darbas, kuris gali trukti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Atokvėpio paslauga leidžia artimiesiems trumpam atsitraukti nuo slaugymo pareigų - išvykti atostogų, tvarkyti asmeninius reikalus ar tiesiog pailsėti. Tuo metu ligoniu pasirūpina specialistai. Svarbiausia žinoti, kad atokvėpio paslauga gali būti finansuojama savivaldybės lėšomis (iki tam tikro valandų skaičiaus per metus, dažniausiai apie 720 valandų). Norint pasinaudoti šia galimybe, reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinių paslaugų centrą ar socialinės paramos skyrių. Tai nėra gėda ar prabanga - tai būtina priemonė, siekiant išsaugoti slaugančiojo asmens sveikatą ir gebėjimą toliau rūpintis savo artimuoju.
Procesas gali pasirodyti painus, tačiau laikantis aiškios sekos, biurokratines kliūtis įveikti daug lengviau.
Kaip išsirinkti slaugos namus
Taip pat skaitykite: Geriausi pensijos kaupimo būdai 50-mečiams.
tags: #pasirinkti #slaugos #ligonine