Europos socialinių teisių ramstis (ESTR) - tai 2017 m. lapkričio mėn. Gioterburge pasirašytas politinis ES vadovų ir institucijų įsipareigojimas, kurio tikslas patenkinti pagrindinius žmonių poreikius ir užtikrinti geresnį socialinių teisių įtvirtinimą ir įgyvendinimą. ESTR sudaro 20 principų, kurie suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti; dinamiškos darbo rinkos ir tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis.
ESTR principų turinys ir prioritetai
ESTR principai apima: užimtumą, socialinę apsaugą, švietimą, dirbančiųjų kompetencijų gerinimą, sveikatos apsaugą, žmogiškąjį kapitalą, tinkamo finansavimo užtikrinimą, viešuosius pirkimus, energetinį skurdą ir panašiai. Pagrindinės sritys, kuriose ESTR siekia padėti, yra: lygios galimybės; darbo užmokestis; vaikų priežiūra ir parama vaikams; socialinė apsauga, bedarbio pašalpos; minimalios pajamos; senatvės pajamos ir pensijos; sveikatos priežiūra.
2017 m. Geteborge Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbė Europos socialinių teisių ramstį ir 20 pagrindinių Europos žmonių socialinių ir ekonominių teisių. Juo remtasi formuojant ES politiką - pradedant Europos vaiko garantijų sistema ir baigiant ES direktyva dėl minimaliojo darbo užmokesčio; tai parodė, kad investicijos į žmones yra ir socialinė, ir ekonominė būtinybė.
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas (2021-2025)
2021 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą. Veiksmų plane įvardinti 67 pagrindiniai Europos Komisijos veiksmai 2021-2025 m. Veiksmų plane nustatyti trys pagrindiniai tikslai, kurių reikia pasiekti iki 2030 m.: didėtų užimtumas - bent 78 proc. 20-64 m. gyventojų turi turėti darbą; daugiau žmonių turėtų galimybę nuolat mokytis - bent 60 proc. suaugusiųjų kasmet turėtų dalyvauti mokymuose; žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius iki 2030 m. turėtų būti sumažintas bent 15 mln.
Kad būtų pasiekti jo tikslai didinti įsidarbinimo galimybes, skatinti inovacijas ir užtikrinti socialinį teisingumą, veiksmų plane daug dėmesio skiriama piliečių skaitmeninių įgūdžių lygio gerinimui, visų pirma didinant suaugusiųjų dalyvavimą mokymuose apie skaitmeninius įgūdžius ir besiformuojančias technologijas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pagrindinės veiksmų sritys komunikate
- Įperkamumo ir pragyvenimo išlaidų problemų sprendimas: priemonės mažinti skurdo riziką ir gerinti galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis.
- Dirbtinio intelekto panaudojimas darbo ateičiai ir bendrai gerovei: Europa turi skubiai pasirengti pokyčiams, užtikrinti, kad piliečiai, darbuotojai ir įmonės pasinaudotų DI potencialu.
- Nelygybės mažinimas, teisingumo didinimas ir lygios galimybės: nuolatinės pastangos mažinti nuolatinę nelygybę ir gerinti lygias galimybes pagrindinėse srityse.
Lietuva: nacionaliniai įsipareigojimai ir tikslai
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas supažindino su ESTR veiksmų planu ir Lietuvos nacionaliniais tikslais. Lietuva įsipareigojo, jog iki 2030 m. darbą turėtų turėti ne mažiau kaip 80,7 proc. 20-64 metų amžiaus gyventojų. Nuo 13 iki 9 proc. turėtų mažėti nesimokančio ir nedirbančio (NEET) 15-29 m. amžiaus jaunimo dalis. Asmenų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, iki 2030 m. turėtų sumažėti bent 142 tūkst.
Lietuvoje 2019 m. skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje buvo 734 tūkst. žmonių, iš kurių 120 tūkst. - vaikai iki 16 metų. Tam, kad Europos socialinių teisių ramstis būtų įgyvendintas, reikalingas ES valstybių įsitraukimas, bendri nacionalinių vyriausybių bei socialinių partnerių veiksmai.
Tinkamų darbo sąlygų aspektai
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė savo pranešime pabrėžė tinkamų darbo sąlygų svarbą. Finansinis (adekvatus atlygis, darbo užmokesčio skaidrumas ir tinkamas atsiskaitymas), fizinis (darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa, nelaimingų atsitikimų darbe kontrolė) ir socialinis (kolektyvinių susitarimų skatinimas, Lietuvos atveju, transporto darbuotojų sąlygų ir garantijų užtikrinimas), žmogaus saugumas yra raktas į tinkamas darbo sąlygas.
Gerinant darbo sąlygas svarbus vaidmuo tenka darbuotojų sveikatai ir saugai. Šiame kontekste yra svarbus ES Komunikatas dėl ES darbuotojų sveikatos ir saugos 2021-2027 m. Komunikato tikslai: numatyti ir valdyti pokyčius naujame darbo pasaulyje, gerinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją; gerinti pasirengimą galimoms sveikatos krizėms ateityje.
Minimalus atlyginimas ir kolektyvinės sutartys
Prof. Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad nors minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ir didėja, tačiau atskaičius mokesčius (neto), vis dar yra mažesnis nei skurdo rizikos riba vienam asmeniui. Pavyzdžiui, 2019 m. MMA (neto) buvo 396 eur., skurdo rizikos riba vienam asmeniui - 430 eur.; 2020 m. MMA (neto) kilo iki 447 eur., skurdo rizikos riba - 485 eur.; 2021 m. MMA (neto) kilo iki 468 eur.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Ester Lynč minėjo, jog Lietuvoje kolektyvinėmis sutartimis padengta vos 8 proc. dirbančiųjų ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių; Estijoje kolektyvinių sutarčių aprėptis dar mažesnė - 6 proc. Direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio numatytų ne tik MMA dydžio nustatymo principus, bet būtų įrašytas reikalavimas, jog kolektyvinėmis sutartimis turėtų būti padengti bent 70 proc. dirbančiųjų.
| Rodiklis | Lietuvos reikšmė / pastabos |
|---|---|
| 2019 m. skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje | 734 tūkst. žmonių (120 tūkst. vaikų iki 16 metų) |
| Lietuvos socialinės apsaugos išlaidos | Kiek daugiau nei 12 % BVP (vienos žemiausių ES) |
| MMA (neto) 2019-2021 | 2019: 396 €; 2020: 447 €; 2021: 468 € |
| Kolektyvinių sutarčių aprėptis | ~8 % dirbančiųjų (2020 m.) |
Iššūkiai: nelygybė, skurdas ir pajamų perskirstymas
Pagal BVP vienam gyventojui, Lietuva artėja prie ES šalių vidurio, tačiau pagal išlaidas socialiniai apsaugai Lietuva yra ES šalių gale, „lenkiame tik Rumuniją ir Latviją“. Deja, augant ekonomikai, visą laiką augo pajamų nelygybė. „Pajamų nelygybė Lietuvoje nuo 1980 iki 2016 m. augo“, - sakė profesorius. Pastaraisiais dvidešimt metų, sparčiai augo BVP, vidutiniškai 5,2 proc., namų ūkių pajamos išaugo beveik du kartus, tačiau 10-ies proc. turtingiausiųjų pajamos (neto) nuolat augo, tuo tarpu 50 proc. mažiausias pajamas turinčių žmonių pajamos (neto) nuolat mažėjo.
Lietuvoje vis dar vengiama pajamų perskirstymo bei dosnesnio socialinės apsaugos finansavimo. Tai gi, Lietuva siekdama ESTR tikslų, turėtų siekti labiau subalansuoto ekonomikos augimo ir socialinės politikos raidos. Reikėtų pertvarkyti mokesčių sistemą taip, kad didesnius mokesčius mokėtų tie, kurie yra pajėgūs mokėti. Didinti socialinę paramą gyvenantiems dideliame skurde.
Socialinis dialogas, profesinės sąjungos ir viešieji pirkimai
Socialinis dialogas yra esminis tinkamų darbo sąlygų aspektas. Socialinio dialogo stiprinimo perspektyvą pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Ji sakė, jog „socialinis dialogas yra gerovės valstybės pagrindas“, „Prezidento politinėje darbotvarkėje yra vietos socialinio dialogo stiprinimui“.
Profesinės sąjungos, kaip socialinio dialogo dalyvių, vaidmuo buvo svarbus diskutuojant ir priimant sprendimus dėl pandemijos pasekmių švelninimo, tai ir išmokos už prastovas, subsidijos, nedarbo draudimo papildomi sprendimai, papildomos sveikatos draudimo garantijos. „Darbuotojų balsas buvo ir yra girdimas ir gerbiamas“.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Šiame kontekste svarbus Prezidento pasirašytas Viešųjų pirkimų įstatymo paketas, kuriame numatyta, jog vykdant viešuosius pirkimus, turėtų būti taikomas bent vienas darbo santykių kriterijus, elementas, susijęs su darbuotojų gerove. Reikalingi tvarūs finansiniai mechanizmai, kurie užtikrintų nuolatinę pagalbą socialinio dialogo stiprinimui.
Socialinis būstas, viešosios paslaugos ir pažeidžiamų grupių apsauga
Socialinis būstas ir tinkamas būstas visiems namų ūkiams yra daugelio socialinių modelių ramstis visoje Europoje. Vietiniai darbuotojai, mobilūs darbuotojai ir darbuotojai migrantai, nepaisant jų imigracijos statuso ar tautybės, turi turėti tas pačias teises ir jiems turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, kokybiškos darbo vietos ir tinkamos darbo sąlygos, o visi turėtų turėti vienodas teises į tinkamą, saugų ir prieinamą būstą.
Kova su biudžeto mažinimu socialinėms paslaugoms ir tinkamas finansavimas bei personalas socialinėms paslaugoms. Siekti geresnių kolektyvinių garantijų tęsti šių darbų profesionalizavimą.
Strateginės rekomendacijos Lietuvai
- Siekti labiau subalansuoto ekonomikos augimo ir socialinės politikos raidos: pertvarkyti mokesčių sistemą, kad didesnius mokesčius mokėtų pajėgiausi.
- Didinti socialinę paramą labiausiai skurstantiems ir investuoti į prevencines priemones skurdo mažinimui.
- Didinti kolektyvinių sutarčių aprėptį ir stiprinti socialinį dialogą bei profesinių sąjungų gebėjimus.
- Gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą bei įgyvendinti ES komunikato rekomendacijas 2021-2027 m.
- Skatinti suaugusiųjų mokymą, ypač skaitmeninių įgūdžių plėtrą, ir prisitaikymą prie DI pokyčių darbo rinkoje.
- Užtikrinti prieinamą socialinį būstą ir stiprinti viešųjų paslaugų finansavimą bei pasiekiamumą.
- Skatinti regioninę pramonės plėtrą, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir trumpinti gamybos grandines bei kurti daugiau kokybiškų darbo vietų realioje ekonomikoje.
Profesinės sąjungos turėtų sulaukti tikros politinės paramos tam, kad galėtų stiprėti, didinti savo kompetencijas ir stiprinti socialinį dialogą. Darbuotojų teisės turėtų būti labiau apsaugotos. Darbo užmokesčio kilimas turėtų būti spartesnis, juk pastaruoju metu susiduriame su itin sparčiu kainų augimu. Kartais ieškoma lengvų, trumpalaikių sprendimų, bet ilgalaikiai ir tvarūs sprendimai yra būtini, kad nei vienas žmogus nebūtų paliktas nuošalyje.
tags: #socialinis #ramstis #lietuva