Papildomai pensijai kaupiančių ir to nedarančių pensijų dydis gali smarkiai skirtis. Tad kaip teisingai pasirinkti pensijų fondą ir ar verta jį keisti?
Pensijų fondų rezultatai ir rinkos apžvalga
Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 171,2 mln. Eur, arba 5,9 proc., ir birželio pabaigoje sudarė 3 082,30 mln. eurų. Tuo tarpu III pakopos pensijų fonduose valdomas turtas per pusmetį padidėjo 4,79 proc., arba 4,63 mln. Eur, ir birželio pabaigoje sudarė 101,18 mln. eurų.
Lietuvos banko pastebėjimais, pirmasis pusmetis nebuvo sėkmingas daugeliui besiformuojančių rinkų: bendrai 13 besivystančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių akcijų indeksas krito 16,13 proc. Dviženkliu kritimu pasižymėjo Indonezijos, Filipinų, Brazilijos, Pietų Afrikos akcijų rinkos.
Kaip valdomi pensijų fondai su Vaidotu Rūku | Investavimas.lt POKALBIS #2
„Pasaulio finansų rinkų veiklą rodo ir pensijų fondų rezultatai. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia didėjo į akcijas investuojančių pensijų fondų investicinių vienetų vertė - vidutiniškai 1,2 proc., konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondo vieneto vertė sumažėjo 0,3 proc., mažos akcijų dalies - 0,4 proc. Pusmečio investicijų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė -16,45 mln. Eur. Pastaruosius penkerius metus pensijų fondų (PF) vienetų vertė vidutiniškai didėjo 5,1 proc. per metus, PF lyginamųjų indeksų pokytis per tą patį laikotarpį - vidutiniškai 5,9 proc. Kiekviena į PF pervesta įmoka vidutiniškai per metus paaugo 6,10 proc.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Pastebima, kad III pakopoje pirmasis pusmetis taip pat buvo sėkmingesnis kaupiantiems akcijų pensijų fonduose - jų vidutinė svertinė vieneto vertė padidėjo 0,3 proc. Obligacijų ir mišraus investavimo pensijų fondų (PF) vienetų vertė 2018 m. „Bendras svertinis visų PF vienetų vertės pokytis sudarė - 0,3 proc. Lietuvos banko duomenimis, iš III pakopai priklausančių fondų, trims pavyko per pirmą pusmetį pasiekti teigiamų rezultatų.
Ekspertų nuomonės
Investicijų analitikas Marius Dubnikovas aiškina, kad vien pusmečio rezultatais remtis nereikėtų - visiems būna tiek geresnių, tiek blogesnių metų. „Dėl to, kad šiandien iš fiksuoto pajamingumo obligacijų, praktiškai neįmanoma normaliai uždirbti. Pajamingumai arba nuliniai, arba neigiami kai kuriais atvejais, nes šiuo metu tie fondai patiria nuostolius. Ar galima kažką priekaištauti fondų valdytojams? Tikrai ne, nes šiuo atveju rinka tokia ir tai laikina situacija, kuri pasikeis.
Tad jeigu žmogus yra konservatyvus ir kaupia konservatyviame pensiniame fonde, jis net matydamas neigiamą pirmo pusmečio skaičių, ten ir turėtų likti, nes tai atitinka jo rizikos suvokimą. Ateis periodas, kai rinka pradės duoti pajamingumus ir šie fondai vėl grįš į savo vidurkius, kurie turėtų panašėti į penkių metų vidutinius skaičius“, - komentuoja M. Dubnikovas.
M. Dubnikovo teigimu, jeigu vidutinis metinis vieneto vertės pokytis būtų ženkliai nutolęs nuo vidutinio metinio lyginamojo indekso pokyčio, tuomet reikėtų sunerimti dėl tokių fondo rezultatų. Planuojama pensijų reforma, sako analitikas, neturėtų daryti įtakos pačių fondų rezultatams. Pažymėtina tik tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. mažės II pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai, tad keliomis dešimtosiomis proc.
Vertinant pensijų fondų rezultatus M. Dubnikovas žvelgia į vidutinį metinį vieneto vertės pokytį per 5 metus bei vidutinį metinį lyginamojo indekso pokytį per 5 metus. „Praktiškai visi rezultatai arba lenkia palyginamuosius indeksus arba labai panašūs. Akivaizdžiai matosi rizikingų ir nerizikingų turto klasių pajamingumai. Jie yra tokie, kurių ir būtų galima tikėtis. Konservatyvus investavimas davė apie porą proc. grąžos, kas ir yra paprastai šios rinkos vidurkis, o rizikingiausi fondai pasiekė net ir apie 8-10 proc. augimą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Šiuo atveju akivaizdu, kad tie, kas gali rinktis rizikingesnius fondus, tai yra jaunesni žmonės, tai jie ir turėtų tai daryti. Be to, tai parodo, kad visgi fondų valdytojai sugeba gauti grąžas, kurios pridera tokio tipo fondams“, - teigia M. Dubnikovas.
Kaip pasirinkti tinkamą fondą
Fondo rizikingumą patariama rinktis pagal amžių. Kuo toliau pensinis amžius, tuo į rizikingesnį fondą galima investuoti. Tuomet jau renkantis konkretų fondą M. Dubnikovas pataria:
„Jeigu norėtume įsivaizduoti, kiek čia galima uždirbti, tada reikėtų žiūrėti į atskiras rizikos grupes. Pavyzdžiui, imame konservatyvią („Aviva Europensija“, „Swedbank Pensija 1“, „Luminor pensija 1“, „INVL STABILO II 58+“, „SEB pensija 1“ - DELFI). Ten vidutinis metinis vieneto vertės pokytis per 5 metus siekia nuo 0,4 proc. Pagal fondų rizikingumą pajamingumas didėja daugmaž 2 proc., skaičiuoja M. Dubnikovas.
„Pavyzdžiui, šiandien jaunuolis pasirenka akcijų fondų ir po dviejų metų įvyksta finansų krizė. Tai natūralu, kad jis neuždirbs tų savo 8 proc., o turės -20 proc., jei kažkas subyrės. Bet tada vyks atsistatymas ir jis turėtų sugrįžti prie tos sumos, kuri artima tam vidurkiui“, - sako M. Dubnikovas.
Pensijų fondų pasirinkimo kriterijai
Renkantis fondą pirmas žingsnis turėtų būti nusistatyti rizikos toleravimo ribas ir pagal tai pasirinkti kategoriją. Siūloma atsižvelgti į amžių: jaunesniems asmenims rinktis fondus su didesne akcijų dalimi, nes jie laikomi rizikingesniais, o vyresnio amžiaus asmenims - su kuo mažesne akcijų dalimi.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Visi fondai gali būti suskirstyti į 4 grupes pagal riziką: konservatyvaus investavimo, mažos akcijų dalies (iki 30 % akcijų), vidutinės akcijų dalies (iki 70 % akcijų) ar akcijų pensijų fondus (100 % akcijų).
Nors konservatyvaus investavimo fondai vengia rizikos, ir tai negarantuoja, kad investicijų vertė nekris ar apsaugos investuotojus nuo infliacijos. Grąža, kurią šie fondai paprastai uždirba, panaši į grąžą iš indėlių. Riziką prisiimantys akcijų pensijų fondai investuoja į rizikingesnėmis laikomas rinkas, siekia ilgalaikės grąžos, prisiimdami riziką ir trumpųjų laikotarpių veiklos rezultatų svyravimus.
Pusė lietuvių nesižavi idėja rizikuoti savo pensijos sąskaita ir pasirinko vidutinės akcijų dalies fondus. Vos penktadalis (19,1 %) jaučiasi komfortiškai prisiimdami daugiau rizikos iš rinkų svyravimų, tikėdamiesi, kad jų fondas uždirbs didesnę grąžą, ir kaupia pensiją akcijų pensijų fonduose.
Lyginamieji indeksai ir fondų veiklos rezultatai
Fondo valdytojai ne patys sugalvojo lyginti savo darbą su atitinkamais indeksais ir kelti sau aiškiai pamatuojamus tikslus - juos tą įpareigoja daryti įstatymas. Kuris, beje, numato griežtus reikalavimus dėl indeksų parinkimo ir apibrėžia paskirtį: pensijų fondo lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti pensijų fondo finansinius rezultatus.
Todėl investuotojui lyginamieji indeksai iškart parodo, kokia yra fondo investavimo strategija, ko tikėtis (benchmark turi istoriją ir iš jos galima sužinoti orientacinę grąžą praeityje). O fondo valdytojui nustato pamatuojamus tikslus.
Vis dėlto, jeigu fondas ir neaplenkia lyginamojo indekso, tai dar nereiškia, kad reikėtų tuoj pat bėgti pas vadybininką ir keisti fondą. Tačiau jeigu per ilgesnį laikotarpį fondo valdytojui nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų ir aplenkti lyginamojo indekso, tai nėra geras ženklas. Juk nesinori mokėti pakankamai didelio valdymo mokesčio už tai, ko negauni, todėl verta palyginti savo fondo ir jo lyginamojo indekso grąžas, ypač ilguoju laikotarpiu.
Nepagrįsta meilė skandinavams?
Paanalizavę rizikingiausią akcijų fondų kategoriją matome, kad tiek 2017 m., tiek 5 paskutiniais metais „Swedbank“ turėjo džiuginti jo valdomo fondo rezultatai - daugiau nei trečdalis asmenų iš šios kategorijos fondų pasirinko būtent „Swedbank pensija 5“ fondą. Tačiau rezultatai rodo, kad INVL valdomam „INVL Extremo II 16+“ fondui sekėsi kur kas geriau.
Fondo grąža 2017 m. - 9,46 %, 5 metų vidurkis - 10,5 %, tai 2 procentiniais punktais daugiau nei fondo „Swedbank pensija 5“. Tiesa, nė vienam iš šių fondų nepavyko aplenkti lyginamojo indekso. Tačiau „Swedbank“ fondas uždirbo 1,3 % mažesnę grąžą už savo sekamą indeksą, INVL fondas atsiliko nuo savo indekso 0,49 %.
Palyginus skirtingų įmonių tos pačios kategorijos fondus, pastebima, kad kiekvienoje kategorijoje daugiausiai dalyvių turi „Swedbank“ fondai, tačiau pagal veiklos rezultatus lyderių pozicijose jų nepamatytume. Tendencija priešinga - INVL fondai visose kategorijose pagal uždirbtą grąžą tiek per 5 m. laikotarpį, tiek per 2017 m. lyderiauja, tačiau fondai turi mažiausiai dalyvių.
Dar vienas pavyzdys galėtų būti vidutinės akcijų dalies INVL fondas. Jis gerokai lenkia savo kategorijos fondus, tačiau fondą pasirinko tik apie 40 000 dalyvių, o „Swedbank“ fondus pasirinko arti 290 000 asmenų, nors per 10 m. laikotarpį INVL fondas uždirbo daugiau nei 2 kartus didesnę grąžą nei atitinkamas „Swedbank“ fondas. Tai rodo, kad kaupiantys senatvei nelabai domisi pensijų fondų veiklos rezultatais, o renkasi pagal vardą.
Ką gi, lietuvių pasitikėjimas Skandinavijos bankais išlieka aukštas, veikiausiai todėl tiek daug asmenų renkasi būtent „Swedbank“ fondus. Galbūt pamirštama, kad pensijų fondai įstatymiškai griežtai reglamentuoti ir garantuoja maksimalią apsaugą investuojantiems į juos, todėl kiekvienoje įmonėje esanti sukaupta suma yra saugi. Verčiau pasidomėti fondo valdytojo darbu, akivaizdu, kad ne visi verti sveikinimų.
Pensijų fondas - ne automobilis ar telefonas, kurį galima keisti kas 3 ar 1 metus. Tai ilgalaikė investicija, kuri turi būti pasirenkama apgalvotai ir suvokiant, kad tai ilgalaikio investavimo horizontas. Fondus keisti dažnai nėra racionalu, todėl tai daryti verta įvertinus visų siūlomų fondų veiklą. Be to, pensijų fondo keitimas gali pareikalauti papildomų išlaidų, kurios būtų išskaičiuotos iš jūsų sukauptos sumos.
Mokesčiai už fondo keitimą
Beveik visi fondai taiko vienodą įstatyme numatytą maksimalų valdymo mokestį, o štai keitimo mokesčiai skiriasi.
Verta prisiminti, kad vieną kartą per metus galite pasikeisti fondą toje pačioje įmonėje nemokamai (nieko nebus išskaičiuota iš jūsų sukauptos sumos). Toliau prasideda įvairovė. „Swedbank“ iri SEB leidžia keisti, kiek nori: netaiko mokesčio keičiant tarp savo valdomų fondų. „Aviva“ ir „Luminor“ klientai, sumanę keistų fondus tarp tos pačios įmonės fondų dažniau nei kartą per metus, turėtų mokėti 0,05 % nuo sukauptos sumos.
Čia vėl išsiskiria INVL, kuri, priešingai nei kitos įmonės, netaiko mokesčio net tuo atveju, jei pensijų fondų dalyvis nusprendžia ne šiaip pakeisti fondą įmonės viduje, bet pereiti į kitos įmonės fondą. Tai turėtų būti nemažas privalumas nenorintiems savo pensijos sukauptų lėšų mokėti valdymo įmonėms už tokio tipo atskaitymus.
Pensijų fondų rezultatai (Lietuvos banko duomenys)
Lentelėje pateikiami visų fondų duomenys, kad patys galėtumėte paanalizuoti pagal straipsnyje minėtus kriterijus, kaip sekėsi jūsų pensijų fondui. Ateityje taip pat nesunkiai galėsite tai padaryti, nes Lietuvos bankas šiuos duomenis pateikia kas ketvirtį.
| Fondas | Valdymo įmonė | Fondo dalyvių skaičius | Vidutinė metinė grąža* per praėjusius 10 metų, % | Vidutinė metinė grąža* per praėjusius 5 metus, % | Vidutinė metinė lyginamojo indekso grąža per praėjusius 5 metus, % | Skirtumas tarp 5 m. vid. grąžos ir lyg. indekso grąžos, p.p. | Grąža 2017, % | Grąža 2016, % | Grąža 2015, % |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| KONSERVATYVAUS INVESTAVIMO PENSIJŲ FONDAI | |||||||||
| INVL STABILO II 58+ | INVL | 0,4 % | 4,79 | 2,62 | 1,60 | 1,02 | 2,49 | 0,55 | 2,25 |
| Aviva Europensija | Aviva | 10,7 % | 4,48 | 2,24 | 1,52 | 0,72 | -1,69 | 1,83 | 2,93 |
| Luminor pensija 1 | Luminor | 1,0 % | 3,13 | 1,16 | 2,24 | -1,07 | -0,33 | 2,84 | 0,80 |
| Swedbank pensija 1 | Swedbank | 0,1 % | 2,68 | 2,18 | 2,17 | 0,01 | 0,02 | 0,45 | 0,48 |
| SEB pensija 1 | SEB | 2,5 % | 2,32 | 0,69 | 1,49 | -0,80 | -0,85 | 0,39 | 0,57 |
| Swedbank pensijų išmokų fondas | Swedbank | 1,6 % | 1,54 | 0,42 | -0,00 | 0,42 | -0,03 | 0,45 | 0,48 |
| Vidurkis | 16,4% | 2,98 | 1,23 | 1,35 | -0,12 | -0,61 | 0,79 | 1,24 | |
| MAŽOS AKCIJŲ DALIES PENSIJŲ FONDAI (IKI 30 % AKCIJŲ) | |||||||||
| INVL MEZZO II 53+ | INVL | 0,3 % | 4,95 | 5,18 | 5,39 | -0,21 | 5,84 | 6,22 | 7,55 |
| Aviva Europensija plius | Aviva | 1,8 % | 4,22 | 4,10 | 3,20 | 0,90 | 1,54 | 1,72 | 4,38 |
| Luminor pensija 2 | Luminor | 3,6 % | 3,79 | 3,24 | 3,95 | -0,72 | 1,17 | 1,88 | 2,41 |
| Swedbank pensija 2 | Swedbank | 8,0 % | 3,10 | 3,82 | 4,62 | -0,80 | 3,10 | 3,34 | 1,95 |
| Iš viso /vidurkis | 13,7% | 3,74 | 3,88 | 3,93 | -0,05 | 2,19 | 2,48 | 3,08 | |
| VIDUTINĖS AKCIJŲ DALIES PENSIJŲ FONDAI (IKI 70 % AKCIJŲ) | |||||||||
| INVL MEDIO II 47+ | INVL | 3,0 % | 6,97 | 7,53 | 8,71 | -1,18 | 7,27 | 7,68 | 5,83 |
| Luminor pensija 3 | Luminor | 5,8 % | 4,24 | 5,20 | 5,63 | -0,43 | 3,36 | 3,00 | 4,10 |
| Aviva Europensija ekstra | Aviva | 5,0 % | 4,06 | 5,93 | 4,85 | 1,08 | 3,30 | 2,02 | 5,99 |
| Swedbank pensija 3 | Swedbank | 13,3 % | 3,01 | 5,27 | 6,09 | -0,82 | 4,84 | 4,47 | 3,47 |
| SEB pensija 2 | SEB | 14,4 % | 2,71 | 4,39 | 5,09 | -0,70 | 4,77 | 4,68 | 2,89 |
| Swedbank pensija 4 | Swedbank | 9,0 % | 2,21 | 6,24 | 7,43 | -1,20 | 6,37 | 5,84 | 4,32 |
| Iš viso / vidurkis | 50,5 % | 3,54 | 5,29 | 5,98 | -0,69 | 4,94 | 4,66 | 3,63 | |
| AKCIJŲ PENSIJŲ FONDAI (IKI 100 % AKCIJŲ) | |||||||||
| INVL EXTREMO II 16+ | INVL | 5,9 % | 8,01 | 10,51 | 11,00 | -0,49 | 9,46 | 11,25 | 8,26 |
| SEB pensija 3 | SEB | 5,4 % | 2,20 | 7,61 | 7,83 | -0,22 | 9,00 | 8,00 | 4,53 |
| Swedbank Pensija 5 | Swedbank | 8,1 % | - | 8,03 | 9,31 | -1,29 | 8,98 | 7,48 | 5,96 |
| Iš viso / vidurkis | 19,4 % | 5,44 | 8,83 | 9,50 | -0,67 | 9,17 | 9,20 | 6,64 | |
| Iš viso / vidurkis | 100 % | 3,62 | 5,19 | 5,68 | -0,49 | 4,51 | 4,37 | 3,61 | |
Šaltinis: parengta remiantis Lietuvos banko pateikiama informacija.
Pastaba. Fondas „Luminor pensija 4“ įkurtas 2017 m., todėl jo grąžos istorijos dar nėra.*Vidutinė metinė grąža. Apskaičiuota remiantis apskaitos vieneto vertės pokyčiu per nurodytą laikotarpį. Vidutinė metinė grąža gauta taikant geometrinį vidurkį.
„Sodros“ skaičiuoklė ir pensijų reforma
Trečiadienį startavo ir speciali „Sodros“ prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklė. Svarbu, kad nusprendus pasitraukti pinigai žmogui bus pervedami tik į jo asmeninę banko sąskaitą, pridūrė ji.
Anot ekspertės, pati skaičiuoklė veikia nuo 2019 metų, tačiau šiemet atnaujintas jos dizainas, kad būtų lengviau suprantamas ir interpretuojamas. „Papildėme ją nauju scenarijumi - noriu pasitraukti iš kaupimo bei kitomis galimybėmis, kurios nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioja“, - paaiškino ji.
Dalis skaičiuoklės duomenų užsipildys automatiškai gyventojui prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros ir pagrindiniame puslapyje paspaudus mygtuką „Ką daryti toliau“. Įrankis parodys kaip skiriasi prognozuojama pensija pasirinkus skirtingus antros pakopos scenarijus: kaupiant, sustabdžius įmokas, norint pasitraukti iš kaupimo ir nekaupiant.
Pasirinkęs šį scenarijų, žmogus taip pat gali modeliuoti 25 proc. sukaupto pensijų turto atsiėmimą, numatyti papildomas įmokas savo ar darbdavio lėšomis, keisti prognozuojamą pensijų fondo metinę grąžą ir palyginti rezultatus su baziniu variantu.
Scenarijus „Nekaupiu“ leidžia palyginti prognozuojamas pajamas senatvėje tuo atveju, jei žmogus nekaupia ir ateityje nekaups papildomai antroje pensijų kaupimo pakopoje ir gaus tik senatvės pensiją, su baziniu scenarijumi, kai pensijai kaupiama papildomai antroje pakopoje.
D. Gerulytė pabrėžė, kad neįmanoma prognozuoti, kiek ateityje bus papildomai indeksuojama senatvės pensija, todėl tą reikia turėti omenyje. „Gali būti, kad bus priimti ilgalaikiai sprendimai dėl pensijų didinimo. Mes šiandien to nežinome ir to nevertiname. Sakyti, kad pensija bus tokia ar kitokia, šiuo metu negalima“, - kalbėjo „Sodros“ atstovė.
Pensijų fondai ragina neskubėti. Jis tikino, kad skubėti teikti prašymų atsiimti antros pakopos pinigus neverta. „Langas galios dvejus metus, noriu atkreipti dėmesį, kad neverta skubėti. Visą ketvirtį bus renkami gyventojų prašymai ir jie bus įvykdomi pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui. Nesvarbu, ar pateiksi prašymą 2026 metų balandžio 4 dieną ar birželio 25 dieną, antro ketvirčio prašymai bus įvykdyti liepos pradžioje pagal tuo metu rinkoje esančią finansinio turto kainą“, - nurodė pensijų kaupimo bendrovių atstovas.
Jam antrino ir J. Zailskienė. „Skubėti, bėgti, užsikimšti eilėse nėra prasmės. Visi gaus vienodai, po ketvirčio“, - teigė ministrė.
„Noriu pasakyti, kad sprendimų pasekmės bus ilgalaikės. Atrodo, kad dabar galiu atsiimti pinigus, išleisti ir apturėti trumpą gerą laiką, bet finansinės pasekmės yra ilgalaikės. Pajamos senatvėje kaupiant ar nekaupiant tikrai skiriasi“, - nurodė T. Gudaitis.
Patvirtinta ir 2026 metų pensijų anuiteto riba - minimali sieks 16 785 eurus (t. y. minimali riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą).
„Iki tos sumos sukaupę gyventojai galės atsiimti visą sumą iškart, kai sulaukia pensijos, o kas sukaupia daugiau, turės galimybę sudaryti anuiteto sutartį, bet taip pat turės galimybę pasiimti 25 proc. sukauptos sumos. Dabar anuiteto riba yra gerokai mažesnė ir siekia virš 10 tūkst. eurų“, - nurodė J. Zailskienė.
Apsispręsti gali padėti „Sodros“ svetainėje esantis Pensijų anuiteto pasirinkimo testas, o palyginti pensijų anuiteto skirtingų rūšių išmokos dydžius - Pensijų anuitetų skaičiuoklė.
Už kelių savaičių įsigalios pataisos, dėl kurių antros pensijų pakopos sistema atrodys visiškai kitaip, nei yra dabar. Priėmus pakeitimus nebeliks automatinio gyventojų įtraukimo, o jį pakeis kas trejus metus ateinantis kvietimas savanoriškai kaupti. Šiais pakeitimais kaupiantiesiems taip pat sudaroma galimybė pasitraukti iš kaupimo atsiimant dalį sukauptų lėšų (apie 60-70 proc. savo sukauptos sumos).
tags: #kaip #pasirinkti #kita #pensiju #fonda