Nėštumas - svarbus ir jaudinantis gyvenimo etapas. Tačiau, jei prieš nėštumą nedirbote, gali kilti klausimų dėl motinystės išmokų ir socialinės paramos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia parama priklauso moterims Lietuvoje, kurios prieš nėštumą nedirbo.
Motinystės Pašalpa: Pagrindiniai Aspektai
Asmenims, nurodytiems Nuostatų 3.1-3.3 punktuose, motinystės pašalpa mokama, jeigu jie šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Šių Nuostatų 3.1-3.3 punktuose nurodyti asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.
Minėtam laikotarpiui nustatyti draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį.
Motinystės pašalpa už laikotarpį, sutampantį su kasmetinių atostogų laikotarpiu, mokama šių Nuostatų 39 ir 40 punktuose nustatyta tvarka.
Išmoka Vaikams
Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojus Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymui anksčiau vadinta šeimos pašalpa tapo išmoka vaikams. Pagal šį įstatymą vaikams iki trejų metų mokama 93,75 lito per mėnesį, o vyresniems, t. y. nuo trejų iki septynerių metų, - po 50 litų per mėnesį. Dėl šios išmokos reikėtų kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių.
Taip pat skaitykite: Veiksmingi pratimai nugarai
Draudžiamosios Pajamos ir Jų Įtaka Išmokoms
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos padidėjo draudžiamosios pajamos (iki tol jos buvo 901 lito dydžio, o dabar - 990 litų). Vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra visų apdraustų asmenų draudžiamųjų pajamų vidurkis, tenkantis vienam apdraustajam.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, padidėjus draudžiamosioms pajamoms išaugs socialinio draudimo senatvės, invalidumo ir našlaičių pensijos. Taip pat didės iš "Sodros" mokamos draudimo pašalpos bei kompensacijos, išmokamos ligos, motinystės (tėvystės), nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos atvejais.
Praktiniai Patarimai Būsimoms Mamoms
Jei planuojate išeiti į dekretines atostogas, svarbu žinoti pašalpos skaičiavimo tvarką. Jei gimdymas numatomas spalio gale, patartina išeiti į dekretines atostogas bent jau nuo spalio 1 dienos, kad pašalpa būtų skaičiuojama iš II ketvirčio. Jei nespėsite išeiti į dekretines atostogas iki gimdymo, gimdymo namai išduos nedarbingumo lapelį 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo, tačiau motinystės pašalpa bus mokama trumpiau.
Galima iš karto po gimdymo pasiimti vaiko priežiūros atostogas. Jei motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti skiriama nuo vaiko gimimo dienos. Jei vaiko priežiūros atostogos prasidėtų 2009 m. I ketvirtį, pašalpa būtų skaičiuojama iš 2008 m. II ir III ketvirčio.
Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Lietuvoje
18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc. 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn.
Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m.
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y.
Taip pat skaitykite: Prekybos centrų darbo grafikas per Kalėdas
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn.
Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc.
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn.
Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis.
Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą.
Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.
Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.
Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.
Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y.
Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“, t. y.
Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažimama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc.
Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama.
Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t.y.
Situacija Darbe: Ką Daryti, Jei Esate Nėščia ir Dirbate?
Jei dirbate pagal darbo sutartį, galioja darbo kodeksas. Akcininkai negali tiesiog atstatydinti jūsų be tam tikrų procedūrų laikymosi. Grįžti į darbą Emilija ruošėsi atsakingai ir stengėsi viską sustrateguoti taip, kad vėliau kiltų kuo mažiau rūpesčių. Dukrą į darželį pradėjo leisti pusantro mėnesio anksčiau, nei baigėsi vaiko priežiūros atostogos. Siekė, kad mergaitė jaustųsi saugiai, adaptuotųsi prie pasikeitusios tvarkos ir naujo dienos režimo. Be to, kad patreniruotų imunitetą ir persirgtų pirmaisiais virusais. „Nesu naivi, suvokiau, kad ligų neišvengsiu. Tačiau labai troškau, kad bent startas darbe būtų sėkmingas“, - pasakoja moteris ir pasidžiaugia - iš dalies tai pavyko. Pusantro mėnesio dirbo be pertraukų, gavo pirmąją algą. Norėjau išsiaiškinti, kokio dydžio išmoką gausiu - ir likau šokiruota. „Deja, vieną rytą pajutau, kad dukra karščiuoja. Poliklinika, gydytojos apžiūra, paskirtas gydymas ir nedarbingumo pažyma - mažiausiai savaitei. Kadangi tai - nauja patirtis, iškart paskambinau „Sodros“ informaciniu telefonu. Norėjau išsiaiškinti, kokio dydžio išmoką gausiu - ir likau šokiruota. Konsultantė paaiškino, kad išmoka sudarys 85 proc. mano trijų mėnesių pajamų vidurkio, neskaitant paskutinio mėnesio“, - pokalbį prisimena Emilija. Ji prisipažįsta paprašiusi šią informaciją pakartoti dar kelis kartus - gal ko nors nesupranta? „Bet ne. Faktas tas, kad slaugyti vaiką iškart po motinystės atostogų žiauriai neapsimoka, nes išmoka net mažesnė nei antraisiais vaiko priežiūros metais. Kitaip tariant, gausiu 85 proc. nuo 40 proc. Argi ne ironiška?“ - svarsto Emilija. Jai sunku prognozuoti, kada, dukters ligoms kartojantis, atlyginimas grįš į vėžes. „Juk natūralu, kad daugiausiai sergama pradėjus lankyti darželį. O čia ir prasideda užburtas ratas - slaugai vaiką, perki vaistus, dirbti negali, o išmokos neadekvačiai mažos. 85 proc. nuo 100 proc. algos gaučiau tik tada, jei vaikas visai nesirgtų keturis mėnesius. Bet juk tai, net ir šiltuoju sezonu, vargiai įmanoma“, - guodėsi Emilija.
Slaugant sergantį iki 14 metų vaiką, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Susitarkime, kaip būtų geriau
Ekonomistas, sociologas Romas Lazutka sutiko, kad Emilijos iškeltas klausimas - reikšmingas ir vertas visuomenės diskusijų.
„Tačiau turime padėti visas kortas ant stalo, suskaičiuoti, kiek valstybės biudžete yra pinigų ir, jei mums gaila tos moters, jei norime didesnės pagalbos šeimoms, turime nuspręsti, ką darome: gal norime daugiau mokėti „Sodrai“? Gal vertėtų ligos išmoką daryti dosnesnę, tačiau antraisiais vaiko priežiūros metais nemokėti nieko? Gal galime kur nors mažiau išleisti ir sutaupyti?“ - samprotavo R.Lazutka.
Jis pažymėjo, kad viskas atsiremia į visuomenė norą dalytis: „Nes valstybė - tai ne stiklinė ar kėdė. Valstybė yra žmonės, kurie moka mokesčius ir gauna išmokas.“
Išmokos per „Sodrą“ - ydingos
R.Lazutkos nuomone, valstybės pagalba šeimoms turėtų būti organizuojama ne per „Sodrą“, o per paslaugas: darželius, dienos centrus, galbūt kompensuojant išlaidas auklei ar panašiai: „Iš „Sodros“ reikėtų mokėti tik tuos keletą mėnesių, kai moteris po gimdymo negali dirbti dėl sveikatos.“
Jis atkreipė dėmesį, kad kasmet Lietuvoje gimsta apie 30 tūkst. naujagimių. „Maždaug trečdalio jų tėvai net negauna „Sodros“ išmokų, nes netenkina reikalavimo tam tikrą laikotarpį iki gimdymo būti apdraustiems. Tačiau esminis klausimas, ar vaiko priežiūra turi priklausyti nuo tėvų algos? Juk tėvai, uždirbę minimalią algą, antraisiais metais gauna 40 proc. nuo jos. Bet ar vaikas kaltas, kad gimė šeimoje, kur tėvai mažiau uždirba?“ - retoriškai klausė R.Lazutka.
Konkrečiu Emilijos atveju sociologas irgi siūlo išeitį: „Tegul nedarbingumo pažymą ima ir vaiką slaugo vyras, gavęs 100 proc. pajamų.“ Slaugyti anūkus gaudami nedarbingumo pašalpas nuo šių metų sausio gali ir dirbantys vaikų seneliai.
Tokios žaidimo taisyklės
Seimo narė, ekonomistė Aušra Maldeikienė Emilijos skunde neįžvelgia jokio socialinės neteisybės aspekto. „Mes vieną kartą šioje šalyje turime labai aiškiai suvokti, kad čia kasdien didelė dalis Seimo narių gamina niekuo nepadengtus pažadus ir lūkesčius. Didelei daliai Seimo narių net nereikia tų išmokų, jie turi savo didelius verslus, ūkius ir taip toliau.
Ji atkreipė dėmesį, kad daugelyje pasaulio šalių malonumas prižiūrėti savo gimusį vaikutį baigiasi po mėnesio kito. Bet ar vaikas kaltas, kad gimė šeimoje, kur tėvai mažiau uždirba? „O mes padarėme absoliučiai neadekvačias dvejų metų atostogas. Motinystės išmoka didele dalimi mokama iš mūsų visų sukaupto pensijų fondo, kurio negauna pensininkai. Ligos išmokos - dar vienas gabalas, paimamas iš pensininkų. Aš nesiginčiju, kad jai per mažai, aš klausiu - iš kur paimti? Iš pensininko, kuris turi visą laiką dotuoti? Kodėl 40 metų mokėjęs įmokas žmogus skursta, nes turi dalytis su mamyte, kuri galbūt emigruos ar pasidarys individualios veiklos žmogumi ir mokės ne 34 proc., o tik 20 proc. Ji prisiminė atvejį iš asmeninės patirties: „Kartą būdama universiteto dėstytoja susirgau rugsėjo viduryje ir negavau beveik nieko, nes vasarą buvo atostogos ir aš neturėjau pajamų. Tokios žaidimo taisyklės.“
Saulius Jarmalis, „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Per vaiko priežiūros atostogas pensijos, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas nenutrūksta. Slaugant sergančius vaikus kompensuojama 85 proc. (tiek pat, kiek ir įprastai dirbant) turėtų draudžiamųjų pajamų, kurios prilygsta vaiko priežiūros išmokų dydžiui. Be to, jeigu vaiką prižiūrėjęs vienas iš tėvų antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais dar ir dirbo (dėl to vaiko priežiūros išmoka antraisiais metais nemažėja), išmokos apskaičiuojamos dar ir nuo šių pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Slaugos atveju ligos išmoka už slaugomus iki 14 metų vaikus yra mokama ne daugiau kaip už 14 kalendorinių dienų.
Ligos išmoka paskaičiuojama pagal žmogaus pajamas, turėtas 3 mėnesius, iki mėnesio, kuriam praėjus vaikas susirgo.
Be to, išmokos turi „grindis“ - jos negali būti mažesnės nei 15 procentų šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Išmoka slaugai nekinta nuo pirmos iki paskutinės laikino nedarbingumo dienos.
Svarbu žinoti, kad laikas, kai mokama ligos išmoka šeimos nariui slaugyti, yra ribotas. Slaugos atveju ligos išmoka už slaugomus iki 14 metų vaikus yra mokama ne daugiau kaip už 14 kalendorinių dienų. Jeigu liga užsitęsė ir nustatyta, kad ji yra sunki ar labai sunki, taikomos kitokios sąlygos.
Ypač sunkių ligų atveju išmoka už vaiko iki 18 metų slaugą jį slaugančiam tėčiui, mamai, seneliui, senelei, globėjui ar rūpintojui gali būti mokama iki 364 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos, o už sunkiomis ligomis sergančio vaiko iki 18 metų slaugą - iki 180 kalendorinių dienų.
Šis laikotarpis nesiejamas su kalendoriniais metais, tai reiškia, kad ypač sunkia liga sergantį vaiką slaugantys šeimos nariai nustatytas 364 kalendorines dienas gali išnaudoti ir per trejų metų laikotarpį, priklausomai kaip apsisprendžia.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, jog slaugyti susirgusius anūkus ir už tai gauti atitinkamą ligos išmoką šeimos nario slaugai gali ir teisę į šią išmoką turintys seneliai.