Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai smegenų vystymosi nukrypimas, kuris pasireiškia socialinių įgūdžių trūkumu arba šių įgūdžių vystymosi sulėtėjimu. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Autizmo spektro sutrikimas diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.
Tai yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.
Autizmą, visą gyvenimą trunkantį raidos sutrikimą, 1943 m. apibrėžė daktaras Leo Kanneris. Jis pastebėjo, kad autizmui būdingas kalbos, socialinės raidos sutrikimas, jį turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Autistai pasižymi regimąja atmintimi, jie puikiai sprendžia įvairias vaizdines užduotis.
Lietuvoje kasmet fiksuojama keli šimtai naujų autizmo atvejų, pasaulyje šie skaičiai auga. 2013-2017 metų naujai nustatytų autizmo sutrikimų duomenys rodo, kad autizmo sutrikimų Lietuvoje daugėja sparčiau nei pasaulyje ir per artimiausius 5-10 metų autizmo sutrikimus turinčių vaikų oficialus skaičius irgi sieks 1,5-2 proc., o tai reiškia, kad autizmo sutrikimus Lietuvoje turės apie 10 tūkst.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Deja, kol kas visuomenė dar nelabai išmano apie autizmo spektro sutrikimą bei apie didžiules problemas, su kuriomis susiduria tokius vaikus auginantys tėvai. Iki šiol pasitaiko tokių komentarų, kad tai yra išgalvota liga, jog norima gauti išmokų. Lietuvoje kol kas lengviau reaguojama į fizinę negalią nei į psichinę.
Viskonsino (JAV) universiteto mokslininkai yra nustatę, kad stresas, kurį nuolat patiria autistų vaikų tėvai, prilygsta stresui, kurį jaučia karo zonoje esantys žmonės. Dideliu iššūkiu dažnai tampa išvyka į gatvę, vaikų žaidimų aikštelę, prekybos centrą. O ką jau kalbėti apie vizitą pas gydytoją, kirpėją, ugdymo įstaigą… Tėvai, sužinoję diagnozę, labai dažnai pasijunta vieniši, patiria didžiulių išlaidų, nes tenka samdyti auklę, mesti darbą, kenčia kiti šeimoje augantys vaikai.
2006 m., kai beveik nebuvo informacijos apie autizmo spektro sutrikimą, autistus vaikus auginantys tėvai įkūrė asociaciją „Kitoks vaikas“, o 2013 m. buvo įkurta asociacija „Lietaus vaikai“, kuri šiandien jungia jau kelis šimtus šeimų. Šios nevyriausybinės organizacijos kelia klausimų apie profesionalių paslaugų trūkumą, kuris itin aštrus visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Vilnių ir Kauną.
Balandžio 2-ąją minime Tarptautinę autizmo dieną.
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
- Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
- Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
- Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
- Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.
Autizmo spektro sutrikimas: Mayo klinikos radijas
Autizmo spektro sutrikimų diagnozavimas
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Autizmo spektro sutrikimų tipai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūros ypatumai
- Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis. sutrikimo diagnozę.
Aspergerio sindromas
Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.
Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais.
Skaitymo sunkumai
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - kompleksiška būklė. Pirma, ASS sukelia sunkumus kognityvinėse, emocinėse, elgsenos ir socialinėse srityse. Vis dėlto žinoma, kad vienas iš sunkumų, su kuriuo dažnai susiduria ASS turintys vaikai, yra teksto supratimas.
Vaikai su ASS, turintys skaitymo sunkumų, ir įprastai skaitantys mokiniai atliko užduotį - skaitydami tekstą turėjo nuspręsti, ar jo netrūksta. Tokio pobūdžio uždaviniai reikalauja suprasti teksto darną. ASS turintiems moksleiviams sekėsi prasčiau nei kitų dviejų grupių bendraamžiams. 3 Tyrimai rodo, kad iki 65 proc. Skaitymo tikslas yra suprasti teksto prasmę.
Prasmės supratimas reikalauja lankstaus mąstymo, nes skaitytojas naują perskaitytą informaciją dar turi integruoti į savo jau turimas bazines žinias. Skaitymo sunkumai taip pat siejami su problemomis suprasti informaciją iš kito žmogaus perspektyvos. Mokiniai prisimena mažiau emocinių sakinių nei ne emocinių. Dėl šių priežasčių tokiems žmonėms dažnai trūksta įgūdžių suprasti numanomą, netiesioginę informaciją, pateiktą alegorijomis, palyginimais.
Supratimas reikalauja dėmesio sukaupimo ir išlaikymo. Sutrikus šiems esminiams procesams, gali padidėti išsiblaškymas, impulsyvumas, užmaršumas ir pasireikšti blogas dėmesio koncentravimas. Mokiniai su ASS susiduria su dėmesio sutrikimais ir nelankstumu nukreipiant dėmesį iš vieno veiklos aspekto į kitą.
Tuo tarpu tėvai pastebi, kad vaikas nesugeba apibendrinti teksto ištraukos. Vaikas gali jums pasakyti, kas nutiko istorijoje, bet negali paaiškinti, kodėl įvykiai vyko taip, kaip vyko, ar svarstyti, kokios galėjo būti personažo mintys ir jausmai. Mokytojas gali pastebėti, kad mokinys sutelkia dėmesį „ne į tą“ ištraukos aspektą. Pavyzdžiui, jis tiek susitelkia į detales, kad pameta pagrindinę mintį. Mokinys gali pasakyti istorijos rezultatą, bet negali paaiškinti, kodėl įvykiai joje pasisuko būtent taip.
Be to, vaikas negali atpasakoti aiškios, logiškos įvykių sekos istorijoje. Padedami tėvų ir mokytojų, vaikai gali išmokti strategijų, kaip susidoroti su teksto supratimo problemomis. Jas įveikti padeda strateginis tekstų skaitymas kartu.
Bendras strateginis skaitymas susideda iš teksto peržiūros, pagrindinių idėjų nustatymo, nežinomų žodžių išsiaiškinimo ir klausimų generavimo. Susiskirstykite istorijas ar ištraukas į trumpas dalis ir perskaitę kiekvieną prieš tęsdami toliau įsitikinkite, kad vaikas suprato, kas joje nutiko. Po skaitymo ar jo metu užmegzkite pokalbį ir aptarkite, ką skaitėte / ko klausėtės, užduokite klausimus.
Klausimų pavyzdžiai: „Kaip manai, kaip veikėjas jautėsi? Taip pat padėkite savo vaikui užmegzti ryšį tarp to, ką jis skaitė, ir panašios patirties, kurią jis matė filme ar skaitė kitoje knygoje, susiekite perskaitytus įvykius su realiu gyvenimu.11 Vaikams, turintiems negalią, reikalinga parama kaupiant bendras žinias apie gyvenimą ir pasaulį, nes jiems dažnai neprieinamos tam tikros veiklos, lyginant su kitais vaikais.
Pateikdami pagrindinę informaciją, susijusią su pagrindine teksto tema, mokiniai gali geriau suprasti tekstą. Pavyzdžiui, galima parodyti susijusį su tekstu filmą, papasakoti istoriją, ar kitaip padėti sukurti ryšius tarp savo patirties ir teksto temos. Kai kurie mokiniai gali gerai reaguoti į perpasakojimo strategiją. Perpasakojimas yra supratimo strategija, taip pat vertinimo priemonė.
Kartodamas istoriją savo žodžiais, mokinys gali išmokti žiūrėti į istoriją iš kuriančiojo pozicijos ir įgyti strategijų, kaip organizuoti savo mąstymą. Galite pasiūlyti mokiniui papasakoti ar nupiešti pasakojimo dalį, paskatinkite vaiką naudoti turimas iliustracijas ar nuotraukas.
Dar viena strategija - mąstymas garsiai. Garsiai mąstyti - tai skaitant tekstą, garsiai modeliuoti savo teksto supratimo strategijas: garsiai sau užduoti klausimus, sakyti išvadas, svarstyti apie teksto svarbą ir prasmę. Vienas iš galimų būdų - garsiai skaitant pačiam, skatinti vaiką sekti tekstą bei jį komentuoti.
Pavyzdžiui, galima pradėti skaityti knygą sakant: „Knygos pavadinimas kalba apie klasės seniūną, todėl manau, kad skaitysime apie vaikų dalyvavimą mokinių taryboje ar kokioje nors studentų savivaldoje“, „Kai žiūriu į paveikslėlį ant viršelio, manau, kad galbūt pagrindiniai veikėjai bus berniukas ir mergaitė. Viršelyje pavaizduota klasė, todėl manau, kad šios knygos veiksmas vyks mokykloje.“ Skatinkite ir patį vaiką nuolat savęs klausti, ar supranta, ką skaito (pavyzdžiui, „Kas man čia neaišku?“ arba „Kokios informacijos man trūksta?“ ir „Ką dar autorius galėtų man pasakyti?“).
Laikui bėgant, vaiką mokykite atpažinti įvairių tipų teksto struktūrą. Pavyzdžiui, tekstuose dažnai pirmiausia yra nurodoma problema, o tada problemos sprendimas. Informaciniai tekstai gali apibūdinti arba pateikti įvykių seką.
Vaikams ir suaugusiems, kuriems dėl įvairių priežasčių sunku skaityti įprastą spausdintą tekstą (pvz., turintiems disleksiją, teksto supratimo problemų, asmenims, kurie dėl fizinės negalios ar ligos negali laikyti knygos rankose, versti puslapių ar ilgai išsėdėti), Lietuvoje skirta nemokama virtuali biblioteka ELVIS (elvis.labiblioteka.lt). Virtualią biblioteką ELVIS sukūrė ir administruoja Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). LAB įkurta neregių bendruomenės. ELVIS fonduose saugomų skaitmeninių leidinių yra daugiau kaip 13 tūkstančių: grožinės literatūros, žurnalų, filmų ir spektaklių su garsiniu vaizdavimu, tinklalaidžių. Taip pat yra beveik 700 leidinių, skirtų vaikams ir jaunimui, bei 80 proc. įgarsintos mokiniams rekomenduojamos literatūros. ELVIS vaikams skirtos knygos randamos pagal požymį „Vaikų ir jaunimo literatūra“.
Greta esantys sutrikimai
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) keliami iššūkiai nesibaigia tik jiems būdingais simptomais. Juos dažnai lydi kiti sutrikimai, kurie gali ne mažiau varginti autistišką asmenį bei jo šeimą ir tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams. ASS kiekvienam autistiškam asmeniui pasireiškia skirtingai. Neretai ne tik tėvams, bet ir specialistams kyla klausimas: „Jei jie tokie skirtingi, tai kas tarp jų bendra?“
Galimi keli ASS diagnozės apibūdinimai: kaip sutrikimas iš spektro su hierarchiniais sunkumo laipsniais (2013 m. JAV psichiatrų asociacijos išleistame DSM-V (1)); kaip kelios atskiros būklės, priskiriamos prie skirtingų raidos sutrikimų (DSM-IV ir TLK-10).Pagal šiuo metu naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10 (2), autizmas apibūdinamas taip: „Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdinga:(a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus; (b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Be šių specifinių diagnostinių požymių, dažni ir kiti nespecifiniai sutrikimai: fobijos, miego ir mitybos sutrikimai, žema frustracijos riba bei agresija (nukreipta į save).“Pagal TLK-10, autizmo spektro sutrikimas skirstomas į atskirus raidos sutrikimus, tokius kaip autizmo sutrikimas, netipinis autizmas, Aspergerio sindromas, vaikystės autizmas ir kiti autizmo spektro sutrikimai. Paveikslėlyje autizmo bruožai pateikiami pagal DSM-V apibūdintus kriterijus.
| Sutrikimas | Dažnumas |
|---|---|
| Intelekto sutrikimai | Apie 45 proc. |
| Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas | 28-44 proc. |
| Nerimo sutrikimai | 42-56 proc. |
| Epilepsija | 8-30 proc. |
| Miego sutrikimai | 50-80 proc. |
| Agresyvus elgesys | Iki 68 proc. |
| Save žalojantis elgesys | Iki 50 proc. |
Gretutinių diagnozių atsiradimo rizika išauga paauglystėje bei aplinkoje esant stresą keliantiems veiksniams: susidarius krizinėms situacijoms, pakeitus gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą, gimus broliui ar sesei, šeimoje kylant konfliktams ir pan. Vaikai ir paaugliai, turintys ASS, įprastai nesiskundžia ar neįvardija savo emocinės būklės. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį arba sustiprėjusius autizmo bruožus, ypač esant verbalinės kalbos sutrikimui. Gal labiau riboja maistą, pablogėjo akių kontaktas, išryškėjo ar padažnėjo agresyvus ar autoagresyvus elgesys, padažnėjo ritualai, nebeskiriama laiko ypatingajam interesui, padidėjo jautrumas sensoriniams dirgikliams?
Vaikas gali negebėti išreikšti nusiskundimų arba dėl kokių nors priežasčių nenorėti dalytis pojūčiais ir mintimis. Todėl labai svarbu, kad ASS turintis vaikas ar paauglys turėtų bent vieną suaugusį asmenį, kuris jį suprastų ir kuriuo jis galėtų pasitikėti.
tags: #moksliniai #straipsniai #apie #autizma #kalba