Naujas skurdo rizikos tyrimas rodo, kad skurstančiųjų mažėja. Šiuo metu skurdo riziką Lietuvoje patiria kas penktas gyventojas. Tačiau, kaip pastebi tyrėjai, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, atstovai džiūgauti, kad mažėja skurstančiųjų dar yra ankstoka.
Kodėl Lietuvoje skurdas yra perduodamas iš kartos į kartą? Kaip įveiklinti vadinamus socialinius liftus, kad jie iš tiesų veiktų ir keltų vaikus iš skurdo kranto į kitą šviesesnį krantą?
Su skurdo rizika Lietuvoje susiduria kas penktas gyventojas. Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. asmenų. Žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 645 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų.
Skurdo mažinimo organizacijos vadovė Aistė Adomavičienė teigia, jog yra pasigendama politinių sprendimų, galinčių gelbėti situaciją. „Savaime situacija nesikeičia, net jeigu ir ekonomika auga, dėl ko daugelis įsivaizduoja, jog tai ištemps visus žmones. Dabar apie socialinės atskirties mažinimą kalbėti yra madinga, bet lieka klausimas, ką politikai daro ir ką darys. Kartais, kai jie apie tai kalba, atrodo, jog beveik viską galima pritempti prie socialinės atskirties arba skurdo mažinimo“, - teigė A. Adomavičienė.
Ekonomistas N. Mačiulis asmeninėje feisbuko paskyroje buvo išsakęs nuomonę, jog kalbos apie skurdą Lietuvoje ir socialinę atskirtį yra perdėtos. „Įstojant į ES kas trečias lietuvis gyveno absoliučiame skurde, pernai tokių jau buvo tik vienas iš dešimties. Vis dar neigiamai išsiskiria vaikai, kur skurdas taip pat sparčiai mažėjo, bet siekia 14 proc. Dėl sparčiau didėjančių pensijų absoliutus skurdas tarp 65-mečių ir vyresnių nukrito iki 11 proc. Ne visos problemos išspręstos, bet pasakos apie negerėjančią situaciją, didėjantį skurdą bei atskirtį yra... pasakos“, - tuomet rašė N. Mačiulis.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
A. Adomavičienė teigia, jog reikia kompleksinių sprendimų - mokesčių reformos, kurioje daugiau dėmesio būtų skiriama socialinėms išmokoms. „Daug žmonių po ekonominės krizės praėjus dešimčiai metų vis dar neatsigavo. Lietuvoje itin trūksta socialinių paslaugų. Kalbant apie švietimo paslaugas, šioje srityje Lietuva pasižymi galimybių nelygybe. Švietimo pagalbos specialistų labai trūksta, nes jų atlyginimai maži. Ir galiausiai - sveikatos apsaugos paslaugos. Po krizės užsienyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog ima blogėti metus ir daugiau skurdo situacijoje esančių žmonių psichinė sveikata, nes jis nuolat išgyvena stresą, nežino, kaip išgyvens kitą mėnesį. Prasideda neracionalūs veiksmai bei negebėjimas pasirūpinti savimi. Tuomet jiems reikia įvairios pagalbos, bet mes galvojame, jog įdarbinsime žmogų ir viskas bus gerai. Tai įmanoma, yra žmonių, kurie ir iš benamystės išsikapsto. Bet reikia ilgus metus su jais dirbti. Norint žmogui iš tikrųjų padėti, reikia vystyti tas paslaugas, bet jos kainuoja“, - tvirtino A. Adomavičienė.
Pasak A. Adomavičienės, dažnai mėgstama nurašyti šias problemas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bet jos atstovai labiau pasekmių šalintojai - gaisrų gesintojai. „Po to Vidaus reikalų ministerija - regionų politikos derinimas, Švietimo ir mokslo ministerija. Susisiekimo ministerija - ji gali gerinti susisiekimą. Ir savivaldybės, nes jos atsakingos už paslaugų organizavimą, jos yra arčiausiai žmonių, bet jeigu jos neturi kompetencijos ir galimybių, turėtų ieškoti, kas teiktų tas reikiamas paslaugas - nevyriausybinės organizacijos arba socialiniai verslai“, - teigė A. Adomavičienė.
Socialiniai liftai - tai mechanizmai ir priemonės, kurios padeda žmonėms iš žemesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio pakilti į aukštesnį. Tai gali būti švietimo galimybės, socialinės programos, darbo rinkos priemonės ir kitos iniciatyvos, kurios suteikia žmonėms galimybę tobulėti, įgyti naujų įgūdžių ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Socialiniai liftai suteikia galimybę kilti aukštyn.
Kilus diskusijai su ekonomistu N. Mačiuliu, G. Šio N. teigė: „Nerijus maišo dvi absoliučiai skirtingas statistikas, viena remiasi pajamų statistika (absoliutaus ir santykinio skurdo įverčiams generuoti), kita - reprezentatyvia gyventojų apklausa apie namų ūkių patiriamus materialinius sunkumus. Pateikti materialinio nepritekliaus duomenis juo pavadinant absoliutaus skurdo lygio statistika… uuups…. Taip, jos panašios, bet toks faux pas priverčia abejoti, ar „Swedbank“ iš tiesų gerai veikia oro kondicionieriai ir kolega nėra perkaitęs nuo karščio“, - asmeniniame tinklaraštyje Lithuanian-economy.net rašė J. Vaina.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Svarbu atskirti absoliutų ir santykinį skurdą. Absoliutaus skurdo lygis, pagal Lietuvos statistikos departamentą, yra „Asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už absoliutaus skurdo ribą, dalis“. Skurdo matavimui tikslinga pasitelkti ir absoliučią, ir skurdo rizikos ribą bei pagal jas apskaičiuotus skurdo rodiklius, kadangi šie rodikliai suteikia skirtingos informacijos apie skurdą šalyje. Žinoma, šie statistiniai duomenys yra susiję, bet rodo skirtingus dalykus, todėl nereikėtų painioti ir klaidinti žmonių“, - socialiniame tinkle teigė G. Šio N.
Prieš savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, portalo Delfi.lt paklaustas, kodėl skurdo situacija šalyje nesikeičia, atsakė, jog situacija artimiausiais metais bus kur kas geresnė.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje.
Apibendrinant, socialiniai liftai yra būtini siekiant sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje. Svarbu, kad būtų priimami kompleksiniai politiniai sprendimai, didinamos investicijos į švietimą, socialines paslaugas ir sveikatos apsaugą. Taip pat būtina užtikrinti, kad savivaldybės turėtų pakankamai kompetencijos ir galimybių teikti reikiamas paslaugas gyventojams.
Kaip veikia liftai (animacija)
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
tags: #socialiniai #laiptu #nebuvimas